Atostogų pradžią gali apkartinti žinia, kad lėktuvas nepakils laiku. Keletui su „Small Planet Airlines“ skridusių keleivių dangaus reikėjo gerokai palaukti dėl atidėtų skrydžių, o dabar tenka jau beveik pusmetį kovoti ir tikėtis, kad už tai visgi bus gautos kompensacijos.
Aptarkime, kodėl skrydžiai vėluoja ir kokias kompensacijas gali gauti keleiviai.
Kodėl vėluoja skrydžiai?
Skrydžiai kartais vėluoja dėl gedimų, oro sąlygų, streikų, oro uostų apkrovos. Būtent oro uostų apkrovimas ypač išryškėjęs šiais metais. Oro uostai apkrauti, tad tenka laukti eilės, kad galėtum išskristi arba nusileisti vienam oro uoste.
Be to, streikai paveikia kelionių planus. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites vykęs Prancūzijos oro dispečerių streikas lėmė, kad, skrendant kai kuriuos maršrutus, teko apskristi Prancūziją. Skrydis iš Barselonos į Vilnių, kuris paprastai trunka 3 valandas ar mažiau, truko 4 dėl to, kad maršrutas buvo visai kitoks.
Lėktuvų gedimai
Gedimai, dėl kurių vėluoja lėktuvai, dažniausiai nėra rimti. Viena iš įrangos dalių yra deguonies balionai. Kiekvienas jų turi galiojimo laiką. Vien toks dalykas, kad yra nusilupusi etiketė, kuri rodo apie galiojimo laiką, yra priežastis, dėl ko lėktuvas negali skristi. Reikia keisti visą balioną ir tai užtrunka kelias valandas.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Anot „Small Planet Airlines“ rinkodaros vadovo Simono Bartkaus, aviacijoje yra daugybė griežtų taisyklių, ir, priešingai nei turint automobilį, gedimai pradedami šalinti daug anksčiau, nelaukiant, kol automobilis nebevažiuos, o lėktuvas nebeskris.
Lėktuvo gedimas nėra panašus į mūsų automobilio gedimą. Mes automobiliu dažniausiai nevažiuojam tada, kai jis nevažiuoja, kai užsidega tiek lempučių, jog nejauku į juos žiūrėti. Aviacijoje nuolatinis dėmesys ir jokių kompromisų nedarymas skrydžių saugai ir sudaro tvarkaraščių sutrikimus.
Pakaitiniai lėktuvai
„Small Planet Airlines“ Europoje šiuo metu turi 2 pakaitinius lėktuvus. Nors jie padeda vėlavimą sumažinti, tačiau nėra panacėja. Tas pakaitinis lėktuvas ne visais atvejais gali greitai pakeisti lėktuvą, kuris kažkur užtrunka. Lėktuvas užtrunka ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, oro sąlygų ar streikų. Pakaitiniams lėktuvams reikia surinkti įgulą, atskraidinti lėktuvą ten, kur skrydis sutriko. Pakaitiniai lėktuvai yra pagrindinė priemonė mažinti vėlavimus, bet vis tiek gali užtrukti keletą valandų.
Paklaustas, ar kompensacijos įmonei atsieina pigiau nei dar kelių pakaitinių lėktuvų laikymas, S. Bartkus neslėpė, kad taip ir yra. Investicijos į skrydžių vėlavimo mažinimą negali būti begalinės. Jos turi būti išmatuojamos, nepagrįstai didelės priemonės, nukreiptos vien į skrydžių vėlavimo mažinimą, didintų mūsų sąnaudas, didintų ir kainas. Visos tos priemonės turi būti adekvačios.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Įgulos trūkumas
Su tokiomis problemomis susiduria ne vien tik „Small Planet Airlines“, aiškino Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gaivelienė. Dėl techninių kliūčių su vėlavimu susiduria ne tik užsakomųjų skrydžių kompanijos. Su tuo susiduria ir reguliarios oro linijos. Visos oro linijos pasaulyje turi tų problemų, nes neturi pakankamai lėktuvų ir įgulų. Tai lemia stipriai augantis keliaujančiųjų skaičius.
Jos teigimu, įgulos trūkumo problemos neišspręstų didesni atlyginimai. Tai specialistų paruošimo ir gebėjimo įsigyti naujų lėktuvų klausimas. Poreikis keliauti yra kur kas didesnis, nei šiuo metu galima pasiūlyti.
Visiems keleiviams, kurių skrydžiai vėluoja dėl įvairių priežasčių, ji rekomenduoja pareiškimus dėl kompensacijų pildyti po atostogų ir taip negadinti savo poilsio laiko. Verslui reikia aktyvinti komunikaciją, nes žinojimas mažina nepasitenkinimą. Vilniaus oro uoste paslaugų labai trūksta. Jeigu vėluoja keli reisai, tai žmonėms net atsisėsti kur nėra. Reikia didinti patogių vietų atsisėsti skaičių, taip pat maitinimo įstaigų skaičių, kad keleiviams, kurių skrydis vėluoja, laukti jo būtų maloniau.
Kompensacijų išmokėjimo problemos
15min skaitytojos Linos skrydis iš Hurgados į Vilnių kovo pabaigoje vėlavo 4 valandas. Grįžusi namo ji pateikė prašymą „Small Planet Airlines“ dėl kompensacijos. Susitarė.
Lina pasakojo 15min, kad oro linijos iš pradžių siūlė po 100 eurų asmeniui, nes, „Small Planet Airlines“ teigimu, skrydis atidėtas dėl nenumatytų aplinkybių. Balandžio 23 d. gavome pasiūlymą su 400 eurų kompensacija asmeniui. Pasirašėme, kad sutinkame su suma ir neturime jokių pretenzijų, ir nusiuntėme tą pačią dieną. Po to - tyla.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Lina kelis kartus pati susisiekė su „Small Planet Airlines“. Jai vis buvo atsakyta, kad dokumentai gauti ir kad su ja susisieks bendrovės vadybininkas. Bent sakytų - išmokėsim pinigus, kad ir per keturis mėnesius. Tada sau ramiausiai sėdi ir lauki. Bet jie vis sako - susisieksim, palaukit, susisieksim, palaukit.
Į Egiptą gruodį skridusi Džiuljeta 15min pasakojo, kad dalis skrydžio sutiko pasiimti mažesnę sumą - po 100 eurų asmeniui, kuriuos jie gavo iškart. Tiek Džiuljeta, tiek su ja keliavę draugai gruodžio 15 d. kreipėsi į skrydžių kompensavimo bendrovę „Skycop“ ir patikėjo jai spręsti ginčą su oro linijomis.
„Skycop“ vadovas Marius Stonkus 15min teigė, kad su „Small Planet Airlines“ šiuo atveju buvo susitarta sausio 16 d. Tačiau, pasak M.Stonkaus, šių metų pradžioje pradėjo kilti vis daugiau problemų su kompensacijų atgavimu iš „Small Planet Airlines“.
Mokėjimai iš pradžių vėlavo, o vėliau gavome informaciją, kad laikinai apskritai bus sustabdyti. Nors buvo žadėta mokėjimus atnaujinti artimiausiu metu, ginčo sureguliuoti taip ir nepavyko.
„Small Planet Airlines“ komunikacijos specialistė Berta Jasiukėnaitė 15min teigė, kad įprastai kompensacijos išmokamos per 20 savaičių. Praėjusiais metais „Small Planet Group“ mastu kompensacijoms išmokėti buvo skirta 12,7 mln. eurų.
Kad „Skycop“ ir „Small Planet Airlines“ nėra lengva susitarti, atskleidžia ir oro linijų atstovės raginimas dėl kompensacijų kreiptis tiesiai, o ne per tarpininkus - esą taip pinigus galima gauti greičiau, o tada ir nereikėtų mokėti 25 proc.
Kiekvienos kompensacijos nagrinėjimui reikia apdoroti daug duomenų ir dokumentų. Tai ilgas procesas. „Skycop“ oro linijas kaltina skleidžiant klaidinančią informaciją apie kompensacijų dydžius.
Ką daryti keleiviui?
Visais skrydžio sutrikimo atvejais keleivis, gindamas savo, kaip keleivio, teises, pirmiausia turi raštu kreiptis į skrydį vykdžiusį oro vežėją ir sulaukti jo atsakymo. Oro vežėjas turi kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pretenzijos gavimo, raštu atsakyti keleiviui.
Jeigu oro vežėjas į pateiktą pretenziją neatsako per 4-6 savaites arba atsako, tačiau, keleivio nuomone, oro vežėjas nepagrįstai atsisako tenkinti jo reikalavimus, keleivis gali kreiptis ir pateikti skundą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 įgyvendinimą prižiūrinčiai institucijai priklausomai nuo to, kurioje šalyje įvyko skrydžio nesklandumas.
Tokiu atveju, kai atidėtas arba atšauktas skrydis turėjo vykti iš Lietuvos, vartotojas turėtų kreiptis į Civilinės aviacijos administraciją.
Civilinės aviacijos administracijai nustačius, kad keleiviui priklauso kompensacija, tačiau Lietuvoje registruotai aviakompanijai nesutinkant jos išmokėti, vartotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nagrinės tarp vartotojo ir aviakompanijos kilusį ginčą ne teismo tvarka.
Jeigu nustatoma, kad keleivis turi teisė į kompensaciją, tai ji turėtų būti tokio dydžio:
- 250 eurų visų 1,5 tūkst. km ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;
- 400 eurų visų didesnio kaip 1,5 tūkst. km atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir kitų 1,5 tūkst. - 3,5 tūkst. km atstumo skrydžių atveju;
- 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Europos vartotojų centras bei Civilinės aviacijos administracija visais atvejais vartotojams teikia nemokamas konsultacijas ir pagalbą.