Tik mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų nuolat skaito knygas. Įdomiausia, kad net 35 proc. 16-74 metų Lietuvos gyventojų per metus neperskaitė nė vienos knygos. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, laisvalaikio leidimas kartu su knyga yra mažiau įdomus žemesnio išsilavinimo žmonėms ir įdomesnis vyrams negu moterims. Malonumas pasinerti į grožinės literatūros gelmes tapo nebereikalingas. Kaip pagrindines tokio nutolimo priežastis žmonės nurodo kitus informacijos ir pasakojimo perteikimo šaltinius - žurnalus, laikraščius, internetą, televiziją ir pan.
Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, knygų galios neatstos jokios kitos priemonės. Laiką, skirtą knygai, galime traktuoti kaip investiciją į geresnį savęs ir pasaulio pažinimą. Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą.
Grožinė literatūra kaip emocijų ir socialinių įgūdžių „praktika“
Per atostogas dažniausiai skaitome grožinę literatūrą. Ir nors mums atrodo, kad taip ilsimės, iš tiesų gauname daug daugiau nei malonų laiko praleidimo būdą. Istorijos, aprašytos romanuose, paprastai būna išgalvotos ar inicijuotos autoriaus ar kitų žmonių, tačiau emocijas, kurias jos sukelia, yra realios ir tiesiogiai siejasi su skaitytojo asmenybe. Kuo asmuo labiau įsijaučia į skaitomą kūrinį, tuo stipresnis jo poveikis.
Grožinė literatūra lengviau keičia mūsų nuostatas nei kitos knygos. Tyrimai rodo, kad žmonės negrožinę literatūrą skaito skeptiškai ir kritiškai, nors joje ir būna pateikta įtikinamų argumentų. O pasinėrę į sukurtos istorijos pasaulį skaitytojai yra pažeidžiamesni, nes nusimeta gynybinius šarvus. Grožinės literatūros tikslas yra perteikti skaitytojui vertybių ir pasaulio supratimo visumą, kuri sužadina jausmus, vaizdinius ir emocijas. Skaitant kuriami vaizdiniai, kurie atitinka kiekvieno individo savitą pasaulėjautą ir turimą patirtį.
Neurobiologiniai pagrindai: smegenys skaito veiksmus kartu su herojumi
Psichologai Nicole Speer su kolegomis magnetinio rezonanso prietaisu stebėjo tiriamųjų, skaitančių novelę, smegenis. Pastebėta, kad tuo metu, kai buvo skaitoma apie pagrindinio veikėjo tam tikrus veiksmus, skaitytojo smegenys reagavo taip, lyg jis pats būtų dalyvavęs tame procese. Skaitant apie tai, kaip buvo imamas ar padedamas koks nors daiktas (pvz.: „Mykolas padėjo pieštuką ant stalo“), kur kas aktyviau veikė tos smegenų dalys, kurios yra susijusios su godumu ar dosnumu. Taigi tai, ką mes patiriame skaitydami per herojaus patyrimą, iš esmės yra tai, ką jaučiame patys.
Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas
Žmonės dažnai tapatinasi su herojumi, turinčiu panašių problemų, o tai padeda aiškiau suprasti ir tinkamai vertinti savo pačių situaciją, galbūt atrasti naujų sprendimo būdų. Skaitymas gali būti taikomas kaip gydymo priemonė, padedanti išgyventi kito asmens jausmus, drauge suvokiant save. Svarbu, kad knygose aprašoma situacija būtų aktuali skaitytojui.
Empatijos ugdymas per pasakojimus
Panerdami į išgalvotų herojų išgyvenimus, stipriname empatijos įgūdžius realiame gyvenime. Bent jau taip teigia mokslininkė Keith Oatley. Tyrimai rodo, kad daug grožinės literatūros skaitantys asmenys yra empatiškesni nei kitų knygų žanrų mėgėjai. Pastebėta, kad sekant knygoje vykstančius procesus ir įsitraukiant į herojų gyvenimus, aktyvinamos smegenų dalys, atsakingos už socialinių ir emocinių ryšių kūrimą ir palaikymą realiame gyvenime.
Norėdamas pažiūrėti, ar grožinį kūrinį perskaitę asmenys bus labiau linkę padėti kitiems, Dan Johnson atliko eksperimentą. Tyrimo dalyviai turėjo perskaityti trumpą, gailestį keliančią istoriją. Vėliau buvo matuojama dalyvių nuotaika ir įsijautimo į kūrinį lygis. Atlikęs matavimus mokslininkas numesdavo pieštukus nuo stalo priešais tiriamąjį ir žiūrėdavo, ar jis juos pakels. Nustatyta, kad kuo labiau tiriamieji buvo įsitraukę į istoriją, tuo daugiau jie buvo linkę padėti tyrėjui. Tyrimas buvo atliktas pakartotinai, tačiau prieš numesdamas pieštukus mokslininkas paprašė dalyvių įvertinti nuotraukose pavaizduotų žmonių emocijas. D. Johnson nustatė, kad kuo daugiau dalyviai įsijausdavo į herojaus jausmus, tuo dažniau nuotraukose jie įvardydavo tikrąją emociją. Atlikto tyrimo išvada buvo ta, kad tam tikri kūriniai sukelia empatiją, o tai didina norą padėti kitiems.
Grožinis kūrinys kaip gyvenimo simuliacija ir mokymosi įrankis
Grožinis kūrinys - tarsi gyvenimo simuliacija, kurį asmuo išgyvena skaitydamas knygą. Tai galima būtų palyginti su mokymusi skraidyti. Tam, kad pilotai galėtų tobulinti savo skraidymo įgūdžius, jie turi mokytis imituodami skrydį. Lygiai taip ir su skaitymu - kuo daugiau žmonės skiria laiko knygoms skaityti, tuo lengviau jiems įsijausti ir suprasti kitų jausmus ir išgyvenimus.
Psichologas Raymond A. Mar, atlikęs tyrimą su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nustatė, kad kuo daugiau vaikai skaito skirtingų istorijų, tuo labiau išlavintas jų sugebėjimas suprasti kitus. Raymond Mar tyrimas taip pat patvirtino grožinės literatūros ir socialinių įgūdžių ryšį. Mokslininkas paprašė 303 suaugusių perskaityti trumpą apsakymą arba straipsnį iš dienraščio. Vėliau abiem tiriamųjų grupėms buvo duodamas analitinių ir socialinių gebėjimų reikalaujančios užduotys. Pastarąsias geriausiai atliko grožinį kūrinį skaitę tiriamieji. Grupių skirtumų atliekant analitines užduotis neužfiksuota. Tyrėjų teigimu, grožiniai kūriniai formuoja geresnį socialinio pasaulio suvokimą. Ir net trumpos istorijos perskaitymas gali pagerinti asmens socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir vaikų socialiniai įgūdžiai
Vaikų socialinių gebėjimų lavinimas per skaitymą
Ne veltui tėvai skaito tiek daug pasakų vaikams. Knyga mažyliams - ne tik būdas pasinerti į fantazijos pasaulį. Ji lavina dėmesingumą, kantrybę, moko nemesti problemos tol, kol ji neišspręsta. Skaitymas - puiki jausmų mokykla. Vienas iš svarbesnių socialinių įgūdžių - gebėjimas suprasti kito žmogaus mintis ir suprasti, kad jo įsitikinimai ir poreikiai gali būti visiškai kitokie nei mūsų. Vaikai šį gebėjimą įgyja apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Kaip rodo tyrimai, mažyliai, kuriems tėvai dažnai skaito knygas, geriau supranta kitų emocijas ir ketinimus.
Mar atliko įdomų tyrimą. Mažiesiems tiriamiesiems buvo parodoma žaislinė suaugusio asmens figūra ir paveiksliukai su morka ir sausainiais, iš kurių jie turėjo pasirinkti pageidaujamą užkandį. Vaikui išsirinkus skanėstą, buvo pasakoma, kad figūrėlė nori likusio užkandžio. Vėliau vaiko buvo klausiama, kokio užkandžio nori šis žaislas. Vaikas turi įsijausti į figūrėlės vaidmenį ir nurodyti teisingą atsakymą, kuris prieštarauja jo norams. Šio testo rezultatai buvo geresni tų vaikų, kuriems dažniau buvo skaitomos knygos, tačiau jie nebuvo geresni nei tų, kurie žiūrėjo daugiau televizijos. Tokių rezultatų priežastis yra ta, kad televizijoje dažnai rodomos istorijos, kuriomis mokoma suprasti kito žmogaus požiūrį.
Skaitymas ir asmenybės pokyčiai: grožinė literatūra skatina vystytis
Mokslininkai kylančioms problemoms spręsti naudoja įvairias priemones, o rašytojai tam, kad galėtų suprasti žmones ir pažinti jų socialinį gyvenimą, išgalvoja skirtingus charakterius. Keith Oatley teigimu, grožinės literatūros skaitymas gali net padėti mums tobulėti. Mokslininkė vienai tiriamųjų grupei davė perskaityti Antono Čechovo apsakymą „Dama su šuniuku“, kitai - perdarytą to paties kūrinio versiją, kuri priminė istoriją iš oficialių skyrybos dokumentų. Prieš skaitydami ir perskaitę apsakymą tiriamieji užpildė asmenybės testą bei įvertino patirtų emocijų stiprumą. Tiriamųjų grupė, kuri skaitė perdarytą kūrinio versiją, patyrė nežymius asmenybės pokyčius. O grožinį kūrinį skaitę dalyviai pasikeitė - kai kurie tapo atviresni naujovėms, kiti sukalbamesni ir pan. Asmenybės pokyčiai priklausė nuo to, kokias ir kiek emocijų skaitytojas patyrė skaitydamas istoriją. Taigi knyga gali padėti jums tobulėti kaip asmenybei.
Jei norite būti ne toks drovus, rinkitės knygą, kurioje pasakojama apie drąsų herojų, jei norite būti socialesnis, skaitykite istoriją apie charizmatiškus asmenis ir t. t. Skaitydami knygas ne tik atsipalaiduojame ir mėgaujamės autoriaus sukurta istorija. Knygos padeda pažinti kitus žmones, patirti jų išgyvenamas emocijas, suprasti jausmus ir elgesį. Susitapatindami su kūrinių herojais galime patirti ir išgyventi tuos jausmus, kurių neturime.
Šeima, aplinka ir socialinių įgūdžių formavimas
Savigarba ir pagarba kitam, domėjimasis aplinka, gebėjimas bendrauti ir spręsti problemas, tvarkos ir higienos užtikrinimas, poreikis tobulėti - tai socialiniai įgūdžiai, ugdantys vaiko asmenybę. Jei jie nesusiformuoja, vaikui sunkiau prisitaikyti visuomenėje, įveikti iššūkius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Rasa Bložienė dirbdama su šeimomis pastebi, kad socialinių įgūdžių stoka neretai perduodama iš kartos į kartą. „Vaiko kaip asmenybės raidai nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose“, - sako R.
Taip pat skaitykite: Kur studijuoti socialinį darbą?
Šeimoje vaikai kaupia patirtį - išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes. „Dirbome su šeima, kai po mamos mirties jau ūgtelėję vaikai buvo apgyvendinti pas budinčius globėjus. Nešvara, netvarka, aplink tik juoda ir pilkos spalvos - iš tokios tamsumos vaikai pateko į kitokį pasaulį. Mergaitė sakė niekada negalvojusi, kad kiti gyvena kitaip. Globėjai vaikus mokė ne tik, kaip šluotą laikyti, bet ir asmens higienos.“
„Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai“, - pastebėjo specialistė. Ji taip pat pažymėjo, kad namuose turi būti nustatytos ir tam tikros taisyklės, ribos, kurios ugdo vaiko elgesį, moko valdyti emocijas. Deja, anot pašnekovės, socialinių įgūdžių formavimą dažnai tėvai pamina, stengdamiesi įtikti vaikui. „Vaikų palankumą norintys pelnyti tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, padėti tvarkyti namus.“
Bendraamžių grupė ir užsiėmimai už namų ribų
Anot R. Bložienės, vaiko gebėjimui prisitaikyti socialinėje erdvėje didelę įtaką daro ne tik bendravimas šeimoje, bet ir bendraamžių grupėje, tai padeda užmegzti ir plėtoti asmeninius santykius, mokytis spręsti konfliktus. „Vaikai, lankantys būrelius, dienos centrus ar įsitraukantys į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesni, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius. Jei namuose ir už jų ribų patenkinamas vaiko poreikis bendrauti, būti išklausytam, toks vaikas lengviau įveikia sunkumus, lengviau priima sprendimus, geba reikšti mintis. Bendravimas suteikia ir saugumo jausmą.“
Asmens higiena nėra tik prausimasis ar plaukų šukavimas, tai ir drabužių, avalynės priežiūra, higieninio elgesio įgūdžiai ir įpročiai. „Vaikų, ypač mažiausių, netvarka ir nešvara netrikdo. Deja, neformuojami higienos įpročiai gali ilgainiui virsti rimta asmenybės problema - vaikai nemėgsta praustis, jiems nesvarbi apranga. Taip savaime didėja vaiko atsiskyrimas nuo bendraamžių, o nemalonus prakaito kvapas ir nešvari apranga neretai tampa ir patyčių priežastimi“, - akcentuoja R. „Jei tėvai neugdo asmens higienos įgūdžių, tai ir dantų valymas tampa iššūkiu.“
Anot jos, svarbu ne tik tinkamai auklėti savo, bet ir pastebėti šalia esantį, dėmesio ir rūpesčio stokojantį vaiką. Atkreipti dėmesį, jeigu buvęs draugiškas, bendraujantis vaikas staiga užsisklendžia, jį nuolat lydi nuovargis, tampa piktas ir irzlus. „Pokalbis visagalis, todėl jeigu kyla įtarimų, kad vaikas patiria socialinę atskirtį, turi problemų namuose - kalbėkite su vaiku, informuokite apie tai pedagogus, socialinį darbuotoją ar psichologą, vaiko teisių gynėjus. Kompetentingi specialistai pasiruošę padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai“, - sako R.
Knygos ir naratyvinė terapija: rekomendacijos socialiniams darbuotojams
Prasidėjus knygų mugei, socialinių paslaugų srities darbuotojai kviečia domėtis jų profesija ir tai daryti skaitant knygas. Socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras sudarė rekomenduojamų knygų sąrašą. „Pakvietėme kolegas socialiniuose tinkluose pateikti jų rekomenduojamas knygas. Patys nustebome, kokia populiari pasirodė ši tema, gavome apie šimtą pasiūlymų. Pradėjome rūšiuoti knygas į labiau darbui skirtas, kuriose galima rasti praktinių patarimų, ir daugiau atsipalaidavimui skirtą grožinę literatūrą. Supratome, kad temos yra tokios jautrios, kad net ir grožinėje literatūroje galima atrasti pagalbos tiek sau, tiek darbui su paslaugų gavėjais“, - teigia J.
„Tai knygos apie įvairias visuomenėje tvyrančias įtampas, kurios paliečia tiek asmenį, tiek jo artimuosius. Tai pasakojimai apie žmogaus teises ir šokiruojančius jų pažeidimus, laimės paieškas, pagarbą kitoniškumui. Šios knygos moko atjautos, bendražmogiškų vertybių ir bendruomeniškumo. Pasak jos, kiekviena „Knygų lentynos“ knyga atveria kelią į asmenines supergalias. „Tikimės, kad šios knygos atliks naratyvinės terapijos vaidmenį. Kažkam tai bus pasaulėžiūros praplėtimas, kažkam - egzotika ir aštrūs pojūčiai. Tačiau, manome, nė vieno nepaliks abejingo ir kiekvienas atras jam skirtą žinutę“, - įsitikinusi Lietuvos socialinių darbuotojų prezidentė J.
Pavyzdinės temos rekomenduojamose knygose
- Istorijos apie jaunimo mokyklą ir jaunuolius, išstumtus dėl elgesio, mokymosi, socialinių problemų.
- Suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti kasdienybę ir įveikos būdus.
- Knygos apie jaunų žmonių depresiją, nerimą, savęs žalojimą ir savižudybę, narpliojančios skaitmeninių įrankių įtaką paauglystei.
- Profesinės literatūros, kaip dr. Briuso D. Perio darbai apie traumą vaikų smegenyse ir atjautą grįstas gydymo strategijas.
- Migracijos ir kultūrinių skirtumų naratyvai, pasakojantys asmenines patirtis ir didelius socialinius iššūkius.
| Nauda | Knygos/istorijos vaidmuo |
|---|---|
| Empatija | Panardinimas į herojų išgyvenimus aktyvina socialines smegenų zonas |
| Socialiniai įgūdžiai | Grožinė literatūra gerina gebėjimą atpažinti emocijas, suprasti kitą |
| Asmenybės pokyčiai | Emocinės patirtys knygose gali keisti atvirumą, kalbėjimąsi, elgesį |
| Vaikų raida | Reguliarus skaitymas lavina sugebėjimą suprasti kitus ir spręsti konfliktus |
Knygų citatos apie skaitymą ir jo reikšmę
Visos geros knygos panašios tuo, kad būtinai sukelia skaitytojo norą galvoti apie tai, kas teisinga, gražu, naudinga žmonėms. Gera knyga - viena didžiausių gyvenimo brangenybių. Skaitymas - štai geriausias mokymasis. Žmogus, turintis rankose vertingą knygą, niekada negali būti vienišas. Knygos įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų protais. Kad atsikratyčiau įkyrių, nepakeliamų minčių, pakanka imtis skaitymo; jis tuoj pat užvaldo dėmesį ir nuveja tas mintis šalin. Bibliotekos - tai žmogaus dvasinių vertybių lobynas. Skaitymas protui - tolygu fiziniai pratimai kūnui.
Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. Knyga - nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis protą. Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos. Knygos lavina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį. Knygos - tai durys į pasaulį. Jos moko, auklėja, su jomis keliauji, svajoji, gyveni kitų gyvenimus, o tavo gyvenimas tampa tūkstančius kartų turtingesnis.
Praktiniai patarimai: kaip skatinti skaitymą ir ugdyti socialinius įgūdžius
- Skatinkite reguliarius skaitymo įpročius nuo mažens: tėvai turi skirti laiko skaitymui ir būti pavyzdžiu.
- Rinkitės grožinę literatūrą, kuri aktuali skaitytojui: kuo įtaigesnės emocijos, tuo didesnis poveikis empatijai ir elgesiui.
- Derinkite knygas su diskusija: aptariant herojų sprendimus, vaikui lengviau suvokti kitų požiūrį.
- Skatinkite vaikus lankyti būrelius, dienos centrus ar visuomeninę veiklą, kur jie galėtų pritaikyti perskaitytas istorijas realiose situacijose.
- Socialiniams darbuotojams naudoti rekomenduojamų knygų sąrašus kaip naratyvinės terapijos priemonę darbo su klientais metu.
Skaitydami grožinę literatūrą ne tik atsipalaiduojame, bet ir mokomės suprasti kitą, ugdome empatiją, stipriname socialinius įgūdžius ir net skatiname asmenybės pokyčius. Tad griebkite knygą ir įsitaisykite ant saulės nušviesto suoliuko. Juk vasara - pats geriausias metas atsigriebti ir pasinerti į knygų pasaulį.