Socialiniame darbe darbuotojams neretai tenka susidurti su agresyviais klientais, kurie kartais turimą pyktį nesąmoningai nukreipia į aplinką ar darbuotją, kartais tiesiog patiria frustraciją ir bejėgystę ir dėl to jiems kyla agresija. Socialiniai darbuotojai kelia klausimus apie savo saugumą, pačių turimus įrankius ir gebėjimus kaip elgtis agresijos akivaizdoje. Darbų metu analizuojamos priežastys, dėl kurių klientams kyla stresas, pyktis, mokomasi kontroliuoti emocijas ir stresą, ieškoma būdų išlikti ramiems stresinėje situacijoje, kaip anksti atpažinti iš kliento kylančią agresiją ir kokias prevencijos priemones taikyti.
Dar 2018 metų pabaigoje Lietuvoje lankėsi specialistas iš Olandijos Marco Dieleman, kuris veda mokymus darbuotojams, dirbantiems su agresyviais klientais. Mokymų metu darbuotojai analizavo dėl kokių priežasčių klientams kyla stresas, pyktis, mokėsi kontroliuoti savo emocijas ir stresą, ieškojo būdų, kaip išlikti ramiais stresinėje situacijoje, kaip anksti atpažinti iš kliento kylančią agresiją ir kokias prevencijos priemones taikyti. Ten kur kyla agresija (prieš save arba kitą) visada reikėtų ieškoti priežasčių dėl ko taip vyksta. Agresija gali kilti iš frustracijos arba būti instrumentinė, t.y. būti naudojama kaip įrankis gauti tai, ko norima.
O ką gali padaryti darbuotojas? Pirmiausia atpažinti pats ir padėti tai atpažinti žmonėms su kuriais dirba. Socialiniame darbe tai labai svarbu, kadangi klientai dažnai stokoja įgūdžių atpažinti kas su jais vyksta, taip pat sunkiai gali tai įvardinti. Skirtumą aiškiau galime atpažinti mažų vaikų elgesyje, juk bene visi esame matę kaip parduotuvėje vaikas krenta ant žemės, pyksta, ašaroja, kad jam nupirktų vieną ar kitą - kai agresija naudojama kaip įrankis, jog būtų patenkinamas poreikis. Vėliau atpažinti panašias situacijas tampa kiek sunkiau, tačiau svarbu visada perklausti iš kur kyla agresija?
Pirmieji žingsniai valdyti agresiją
- Pirma, ką reikėtų daryti tai paprašyti, kad to nedarytų.
- Pakeisti vietą. Kartais agresija nesiliauja toje vietoje, kurioje ji kilo, taigi vietos pakeitimas gali padėti - išeiti į kitą patalpą, į lauką, paprašyti, jog išeitų kiti žmonės, kurie sukėlė pyktį ar pan.
- Nukreipti dėmesį. Kai žmogus yra pagautas adrenalino, susierzinęs ar agresyvus, sunkiai apie ką galima su juo susikalbėti ar susitarti. Taigi, nereikėtų aštrinti situacijos mėginant ją aiškintis kol žmogus nenurimo. Kartais nurimti padeda nukreiptas dėmesys, pakeista tema ir pan.
- Liepti, jog liautųsi. Galiausiai jei nepadeda prašymas, bandymai pakeisti vietą ar temą, svarbu griežtu, tačiau pagarbiu tonu liepti liautis ir taip parodyti ribas.
Bene esminis dalykas patiems darbuotojams yra nusiraminti ir neisaudrinti kartu su klientais. Žinoma gal lengviau pasakyti nei padaryti, tačiau jei suprasime, jog patys karščiuodamiesi, kovodami ar ginčydamiesi su klientu tik dar labiau aštriname situaciją, derėtų išmokti išlikti kiek įmanoma ramesniems.
Patarimai nusiraminimui ir prevencijai
- Pirmiausia girdint, kad kitoje patalpoje vyksta įtampa - svarbu ne bėgti, o sparčiai nueiti.
- Kadangi kylant įtamčiai, nerimui ar agresijai padažnėja širdies dūžiai, nereikia bėgti stačia galva, taip išlaikant normalią širdies veiklą.
- Gilus įkvėpimas ir iškvėpimas - kvėpavimas turi nusileisti į pilvą, o ne į krūtinę.
- Svarbiausia - gerbti save bei klientą; pagarbūs santykiai skatina pokyčius.
- Jei nepavyko išlikti ramiam, būtina būti atviriems ir atsiprašyti.
Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis. Tačiau į iškilusias situacijas būtina reaguoti konstruktyviai. Bet kokiame darbe, ypač socialiniame, stresą valdyti būtina, nes per didelis stresas prieštarauja gero darbo kokybei ir asmens sveikatai.
Taip pat skaitykite: Tolerancijos svarba socialiniame darbe
Streso priežastys socialiniame darbe ir jo įveikos galimybės
Socialiniame darbe darbuotojai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau žinių, laiko ir gebėjimo prisitaikyti. Socialinis darbas yra emociškai sekinantis, todėl kyla rizika patirti stresą ir net persitęsti į perdegimą. Dažnai pasireiškia miego sutrikimai, nuotaikų kaitos, nerimas, negatyvios mintys, apatija ir vengimas kontaktų. Streso požymiai gali būti individualūs, pavyzdžiui - valgymo pokyčiai, miego sutrikimai, nerimas. Tačiau svarbu - streso įveika turi būti nuosekliai taikoma.
Streso įveikos būdai yra gausūs, svarbu išmokti tinkamai reaguoti į stresą. Efektyviu būdu laikomos supervizijos, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti situaciją, įvardinti streso šaltinį ir rasti būdus sumažinti jo poveikį. Be to, personalinė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, gerėja savijauta ir santykiai darbe bei namuose. Sveikai reaguojant į stresą įtraukiami pokalbiai su kitais žmonėmis, prasminga veikla, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laikas su draugais, rūpinimasis kitais. Neefektyvus streso mažinimas gali būti laikinas, tačiau ilgainiui - žalingas.
Streso įveikos rizikos apima pernelyg didelį darbuotojo įsitraukimą, emocinį atsiribojimą, agresijos formas, keršto siekį ar savidestrukciją. Todėl būtina laikytis profesinių ribų ir etikos normų. Taip pat svarbu skatinti komandinį darbą, bendradarbiavimą ir pareigų pasidalinimą. Reguliarios pertraukos darbe ir laiko planavimas padeda išvengti perdegimo.
Gyvenimo balansas ir psichologinė sveikata socialiniame darbe
Psichologai pabrėžia gyvenimo balansą - svarbu derinti asmeninį ir profesinį gyvenimus. I. Vasionytė aiškina, kad kiekvienas turi ribotą energijos išteklių, todėl reikia prioritetų ir saiko. Nebūtina siekti tobulo, o reikia rasti pusiausvyros taškus. Vienatvė ir vienuma taip pat turi būti suprantama kaip normalūs žmogaus poreikiai. Tyrimai rodo, kad vienatvė nėra vien tik neigiamas reiškinys; laikas sau stimuliuoja kūrybiškumą bei aiškina vidinius poreikius. Tačiau nuolatinis darba skubėjimas, įsipareigojimų gausa gali sukelti perdegimą. Todėl svarbu reguliariai skirti laiko sau, įtraukti į veiklą, kuri teikia džiaugsmą, ir vengti perteklinio darbo kruvio.
Streso valdymo priemonės apima fizinį aktyvumą, poilsį, hobius, socialinius ryšius, bei likusį laiką rūpintis savo sveikata. Taip pat būtina dėmesingai vertinti savo lūkesčius ir realius galimybes. Tyrimų duomenys rodo, jog vartojantys dėkingumą, meilę, pagalbą ir geranoriškumą gali palaikyti geresnę emocinę būklę. Kartais vienišumo jausmas gali būti suvoktas kaip neigiamas dalykas, tačiau psichologės Eglės Šekštelienės nuomone, vienatvė būtina savęs pažinimui, kūrybiškumui ir vidiniams sprendimams.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į psichikos negalią
Dėl darbo tempo ir nuolatinio įsitraukimo į profesinį gyvenimą kyla klausimas, kiek darbdaviai gali padėti darbuotojams išlaikyti pusiausvą. Visuotinai svarbu vengti perdegimo, skatinti reguliarų poilsį, planavimą, ir įtraukti darbuotojus į atsakingą sprendimų priėmimą bei procesų gerinimą. Tyrimai rodo, jog socialiniai darbuotojai yra būtini visuomenei - jie padeda mažinti socialinę atskirtį ir gerina gyvenimo kokybę, bet jų profesinė reikšmė vis dar kartais nėra tinkamai įvertinta. Skirtumas tarp teikiamų paslaugų ir visuomenės supratimo kartais lemia papildomą stresą, todėl būtina skatinti profesinį tobulėjimą ir etinę praktiką.
Socialinių darbuotojų kompetencijos ir etikos laikymasis
Profesinės kompetencijos socialiniame darbe suvokiamos kaip žinios, vertybės ir įgūdžiai. Žinios suteikia pagrindą sprendimų priėmimui, vertybės užtikrina etišką pareigų vykdymą, o įgūdžiai leidžia atlikti darbus efektyviai. PKTC tyrimai rodo, kad socialiniams darbuotojams ypač trūksta įtakos darymo socialinei klientų aplinkai gebėjimų. Įtraukus šią kompetenciją gali būti užtikrinti ilgalaikiai pokyčiai bei geresnė klientų gerovė. Taip pat pastebima, kad organizacijoms trūksta planavimo įgūdžių ir refleksijos gebėjimų, tad mokymai ir supervizijos turi didelę reikšmę. Socialiniam darbui būtina nuolatinė profesinė plėtra, kad būtų atliepti kintantys visuomenės poreikiai, be to, būtina laikytis socialinio teisingumo, žmogaus teisių bei įvairovių pagarba. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir PKTC skatina etišką praktiką ir įsitraukimą į inovatyvias veiklas, tokias kaip žaliasis socialinis darbas, naratyvinė terapija, rizikų valdymas ir kita.
Profesinės veiklos tikslas - įgalinti asmenis, šeimas ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas, didinti socialinį teisingumą ir solidarumą. Socialinis darbuotojas veikia kaip tarpininkas tarp klientų ir bendruomenių, siekdamas užtikrinti reikiamą pagalbą ir paramą. Jo darbas - kurti paslaugų kokybę, plėsti teises ir laisves bei ugdyti atsakomybę. Tačiau labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai išliktų žmonėmis, gebančiais empatiškai įsiklausyti, pažinti klientą ir kartu ieškoti sprendimų.
Dienos darbas, patirtis ir profesionalūs metodai
Darbą socialiniu darbuotoju dažnai lydi dinamiška kasdienybė: nuo ryto planavimas, susitikimai su šeimomis, tarpininkavimas, informavimas ir pagalbos teikimas iki dokumentų pildymo ir bylų tvarkymo. Svarbu suvokti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą ar klientą į reikiamas kryptis. Kartais partnerystė su klientais ir paslaugų gavėjais gali būti sunku dėl pasitikėjimo stygiaus, todėl būtina kurti atvirą, abipus pasitikėjimą grindžiančią santykį.
Socialinio darbo modeliai ir metodai apima individualų ir grupinį darbą. Individualus darbas leidžia giliau išnagrinėti šeimos situaciją ir numatyti paramos eigą, o grupinis darbas suteikia galimybes keistis patirtimi ir įgūdžiais, siekiant bendrai nustatytų tikslų. Etikos principų laikymasis - geranoriškumas, pagarba žmogaus orumui, teisingumas ir teisė į tikslinę informaciją - yra kertiniai socialinio darbo etiko pagrindai.
Taip pat skaitykite: Kaip galime padėti sukurti įtraukesnę visuomenę psichikos negalią turintiems žmonėms?
Motyvacija ir įtakos metodai socialiniame darbe yra svarbūs - tik teigiamų elgesio pokyčių skatinimas gali padėti klientams įsitraukti į pokyčius, Didžiausias dėmesys skiriamas pasitikėjimo stiprinimui, atsakomybei už savo veiksmus ir atsparumui manipuliacijoms, o tai reikalauja nuosekliai taikomų profesinių ribų ir laikymosi etikos normų. Taip pat būtina įtraukti pagalbos sistemas - šeimą, draugus, bendruomenę ir valstybės institucijas, kad klientui būtų galima teikti visapusišką paramą.
Praktinė dalis: taikomi patarimai ir įžvalgos
- Reguliariai organizuoti supervizijas kaip priemonę streso prevencijai ir asmeninio augimo skatinimui.
- Skirti laiko poilsiui ir asmeniniams pomėgiams, siekti gyvenimo balanso bei realiai įvertinti savo energijos išteklius.
- Skatinti atvirą komunikaciją su kolegomis, siekti komandinio darbo ir palaikyti vienas kitą.
- Ugdyti paslaugų teikimo kokybę, laikytis etikos principų, ribų ir profesinių standartų.
- Įtraukti į veiklą įvairias praktikas: įtakingo klientų aplinkos įtaka, naratyvinę terapiją, rizikų valdymą, dizaino mąstyseną ir kt.
Streso įveikos priemonės dažnai papildomos: fizinis aktyvumas, poilsis, socialiniai ryšiai, meditacijos ar jogos pratimai, lengvos formos terapija, bei gyvenimo ritmo planavimas. Taip pat svarbu aklikti ir įvertinti savo ribas, vengti per didelio spaudimo sau ir labiau atsiriboti nuo per didelių lūkesčių.
Agresija ir smurtas | Psichologija
Rezultatai iš tyrimų ir praktinis pritaikymas
Tyrimas parodė, kad pagrindiniai veiksniai, kylantys stresą socialiniams darbuotojams, yra darbo sąlygos, neigiamas paslaugų gavėjų elgesys, santykiai su vadovybe, įdarbinimo sąlygos ir vidinės nuostatos. Teigiamos įtakos priemonės - tai supervizijos, reglamentuoti profesionalūs ryšiai, komandinė veikla, laiko planavimas, bei nuolatinis profesinis tobulinimas. Taip pat pastebėta, kad didele svarba turi etiniai normų laikymasis ir gebėjimas spręsti konfliktus bei užtikrinti konfidencialumą.
Socialinis darbas yra kompleksinė, diplomatiška ir nuolat besikeičiančią visuomenę atspindinti profesija. Reikšminga yra nuolatinė mokymosi kultūra, gebėjimas adaptuotis, infrastruktūros plėtra ir profesionalų savitarpio parama. Tuo pačiu laikykime atvirą dialogą su visuomene, kad būtų priimamos žinomos įtakos priemonės ir etikos normos, įvardijant klientų poreikius ir jų aplinkos galimybes.
tags: #ne #tolerancija #socialiniame #darbe