Giluminis interviu: apibrėžimas, taikymas ir strategijos

Visada domino 1990 m. sausio 13-tosios įvykiai, kada Lietuva patyrė vieną sunkiausių išbandymų - laisvės išsikovojimą. Nepriklausomybė buvo atgauta, tačiau visi žinome, kokia kaina. Tą sausio 13-tosios naktį žuvo daug lietuvių, kovojusių už laisvą Lietuvą, daug vyrų, jaunų vaikinų bei moterų negrįžo į namus. Ši data visada primins mums vieną skausmingiausių, bet kartu ir džiugiausių įvykių Lietuvos istorijoje, dar ilgai išliks mintyse ir širdyse ten dalyvavusiųjų ar iš šalies stebėjusiųjų.

Savo tyrimui pasirinkau vieną iš kokybinio tyrimo strategijų - giluminį interviu, kadangi norėjau surinkti ne statistiką, bet perteikti žmogaus patirtį, pažvelgti į sausio 13-tosios įvykius vieno iš dalyvių akimis. Svarsčiau, kokią vietą pasirinkti tokiam pokalbiui. Norėjosi, kad aplinka sietųsi su pokalbio tema ir būtų įdomi tiek man, tiek pašnekovui. Geriausiai įsijausti į temą padėjo Lietuvos karo muziejus, kurį pasiūlė pats pašnekovas. Šiame muziejuje gausu karo atributų. Ten praleidome apie pusvalandį, o vėliau pokalbį tęsėme vienoje kavinėje, kadangi netikėtai bevaikštant gryname ore prapliupo lietus.

Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas.

Kokybinis tyrimas ir giluminis interviu

Kokybinius tyrimus galima apibūdinti įvairių sociologinių tradicijų, kurių laikėsi vedantieji tyrinėtojai, pagrindu. Tačiau jie sutinka, kad kokybinis tyrimas turi vykti natūralioje aplinkoje, kur duomenų rinkimo instrumentas yra pats tyrinėtojas. Jis renka informaciją žodžių ir paveikslų (vaizdų) pavidalu, įsiklauso į dalyvių nuomonę, analizuoja informaciją induktyviniu būdu, aprašo procesą vaizdžia ir įtaigia kalba.

Kokybinis tyrimas siejamas su atvejo tyrimu, gyvenimo istorija, istoriniais, sąveikos, vizualiais ir kitokiais tekstais (objektais), kurie aprašo įprastinius ir probleminius individų gyvenimo momentus ir reikšmes. Tai toks empirinis tyrimas, kai duomenys nėra pateikiami kiekybine išraiška - skaičiais. Kokybinio sociologinio tyrimo atveju tiriama nedidelė aibė (keli atvejai), tačiau analizuojama daug kintamųjų.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Tyrinėtojas, apsisprendęs atlikti kokybinį tyrimą, įsipareigoja problemą tyrinėti išsamiai, kas reikalauja laiko ir finansinių resursų. Anot Irenos Luobienės (2001m. ), atliekant šį tyrimą, būtina laikytis tam tikrų taisyklių:

• Apsispręsti šiame lauke praleisti daug laiko. Tyrinėtojas praleidžia tyrimo lauke daug valandų, renka išsamius duomenis ir siekia kuo adekvačiau juos suvokti bei paaiškinti.
• Nusiteikti kompleksiniam, ilgalaikiam duomenų analizės procesui - didelių formatų duomenų sumažinimui (redukcijai) iki riboto kategorijų skaičiaus. Tyrimo komandai, suburtai iš įvairių socialinių mokslų atstovų, šis uždavinys nesunkiai įveikiamas, skirtingai nuo mokslininkų - vienišių (kas pasitaiko vis rečiau).
• Rašyti ilgus (išsamius) epizodus, fragmentus, kadangi tyrėjams gali tekti naudotis keliomis kokybinio tyrimo perspektyvomis.

Kokybiniams tyrimams būdingas asmeniškas tyrėjo įsikišimas siekiant išsiaiškinti bei globėjiškas tyrėjo santykis su žmogumi, kurio požiūris tiriamas. Tokie tyrimai naudingi siekiant išsiaiškinti esamą reiškinio (požiūrio, elgsenos) kokybę ir nustatyti ją ne išoriškai (kaip atrodo), o tarsi iš vidaus - per žmogaus asmeninę patirtį.

Kokybinis tyrimas turi tam tikras strategijas, kurios yra taikomos sociologiniuose ir socialiniuose tyrimuose. Galima išskirti keletą kokybinio tyrimo strategijų, kurios yra pagrindinės - plačiausiai taikomos tyrimuose: giluminis interviu, fokusuota grupė ir atvejo studija (R. Didžiulienė, 2001m. ).

Giluminis interviu - (kartais vadinamas etnografiniu, nestruktūruotu interviu) - tai asmeninis bendravimas su vienu žmogumi ilgą laiko tarpą.

Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Pagal interviu pobūdį interviu gali būti skirstomi į akis - į akį interviu, interviu telefonu, interviu internetu. Interviu telefonu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).

Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai.

Griežtai struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Tokiu būdu tyrimo kokybė ir patikimumas nepriklauso nuo to, ar tyrimą atlieka tas pats asmuo, kuris parengė tyrimo klausimus.

Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių. Klausimų formuluotes tyrėjas kuria interviu metu priklausomai nuo jo eigos, nuo užsimezgusio santykio tarp tyrėjo ir tiriamojo, ar nuo interviu aplinkos.

Tyrimų rūšys

Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai skiriasi savo tikslais, metodais ir duomenų analize. Žemiau pateikiami pagrindiniai tyrimų tipai:

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

• Visuminiai tyrimai: Tiriami visi problemos nešėjai.
• Atrankiniai tyrimai: Tiriami ne visi generalinės visumos elementai, tik jų dalis, tačiau daromos išvados apie visus generalinės visumos elementus. Renkami kiekybiniai duomenys.
• Monografiniai tyrimai: Tyrimai, kai ištyrus vieną elementą, daromos išvados apie visus sistemos elementus. Ieškomas tipiškas vienetas, kuris leistų spręsti apie visą generalinę visumą. Monografiniai tyrimai skirti vienai problemai visapusiškai ištirti.
• Atvejų tyrimai: Detalus ir išsamus vieno atvejo ištyrimas. Atvejis gali būti asmuo, įvykis, organizacija ar bendruomenė. Dažniausiai taikomi kokybiniai metodai.
• Longitiudiniai tyrimai: Trunka ilgą laiką (keletą savaičių, mėn, metų). Renkami atitinkami duomenys apklausiant tuos pačius respondentus. Tiriami tie patys asmenys stebint, kaip keičiasi jų požiūriai į reiškinius laikui bėgant.
• Eksperimentiniai tyrimai: Surasti priežastinius ryšius tarp priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų; Vienu kintamuoju manipuliuojama, kiti išlieka pastovūs; Atsitiktinė subjektų atranka į grupes (eksperimentinę ir kontrolinę); Retai naudojamas socialiniuose tyrimuose dėl nepraktiškumo ir neetiškumo.
• Palyginamieji tyrimai: Naudojami tarpkultūriniuose tyrimuose, siekiant identifikuoti, išanalizuoti ir paaiškinti skirtumus tarp visuomenių. Tyrimų tikslas paaiškinti panašumus ir skirtumus, juos apibendrinti, kad galima būtų geriau suvokti socialinę realybę skirtinguose socialiniuose kontekstuose.

Kiekybiniai tyrimai: Tokie taikomieji (empiriniai) tyrimai, kurių duomenys pateikiami skaičiais (kiekybine išraiška) ir reikalauja duomenų apdorojimo statistiniais metodais. Kiekybiniams tyrimams būdinga: objektyvus požiūris į aplinką; nesikišimas į tikrovę, kai daromas tyrimas. tiriama tai, kas yra, o ne tai, ko norėtume, kad būtų.

Tyrimų rūšys: dedukciniai, t.y. išvadų gavimas loginiu būdu, tiriant atskirus faktus; indukciniai, t.y. samprotavimas nuo atskirų faktų prie visumos; indukciniai - dedukciniai, t.y. tiesos ieškojimas kompleksinio tyrimo būdu.

Socialinio tyrimo procesas:

1. Problema
2. Hipotezė
3. Tyrimo metodas
4. Matavimas
5. Duomenų rinkimas
6. Duomenų analizė
7. Apibendrinimas ir išvados

Sociologinio tyrimo programa - mokslinis dokumentas, kuriame glūdi metodologiniai, metodiniai ir procedūriniai tiriamojo reiškinio ar proceso pagrindai. Programoje pateikiama bendroji tyrimo koncepcija/ loginis nuoseklumas. Tai pagrindinis strateginis dokumentas, kuriuo vadovaujantis tyrėjas organizuoja ir vykdo konkretų tyrimą.

Sociologinio tyrimo programos funkcijos:

• Metodologinė (nustatyti mokslinę problemą, suformuluoti tyrimo tikslus, uždavinius);
• Metodinė (tyrimo plano paruošimas, procedūra);
• Organizacinė (užtikrina darbų koordinaciją ir kontrolę).

Sociologinio tyrimo objektas - tiriamų socialinių prieštaravimų visuma; mąstymo erdvė, į kurią yra nukreiptas pažinimo procesas. Tyrimo dalykas - nagrinėjamo/ tiriamo reiškinio savybės ir sudėtinės dalys, kurios ryškiausiai atspindi esamą prieštaravimą.

Empirinis sąvokų interpretavimas reiškia jų palyginimą su tam tikrais empirinės tikrovės faktais. Leidžia nustatyti, ar empiriniai objektai atitinka teorines sąvokas. Empirinių indikatorių suradimas, kurie atspindi tiriamą problemą.

Sociologiniuose tyrimuose hipotezės - pagrįsti spėjimai, manymai apie socialinių objektų struktūrą, apie tiriamų socialinių reiškinių, socialinių procesų, socialinių ryšių pobūdį, charakterį ir galimus socialinių problemų sprendimo būdus.

Aprašomosios, kuriose keliami spėjimai apie ryšių, santykių struktūrą (gali būti kiekybinių charakteristikų, jų tarpusavio ryšių aprašymas; nagrinėjami ryšiai tarp dviejų kintamųjų: vienas priklausomas, kuris kinta, o kitas ar kiti nepriklausomi, kurie aiškina kodėl kinta. Paaiškinamosios, jos reikalauja tyrimo, kurio metu atskleidžiami priežastiniai - pasekminiai ryšiai.

Hipotezei keliami reikalavimai:

• Mokslinė hipotezė neturi visam laikui likti hipoteze;
• Reikia, kad hipotezę lyginant su stebimais faktais, būtų galima įrodyti arba paneigti;
• neturi būti sąvokų, kurios nepatikslintos ir empiriškai neinterpretuotos;
• neturi būti vertybinių samprotavimų ir daug apribojimų ir prielaidų.
• galima būtų patikrinti esama technika.

Atranka. Imtimi (atrankos aibe) vadinama socialinių objektų generalinės visumos (dar vadinamos populiacija) dalis, kuri bus atrinkta tyrimui. Imties savybės atspindi generalinės aibės savybes, t.y. imtis turi būti reprezentatyvi. Tuo užtikrinamas ir viso tyrimo reprezentatyvumas- tai atrankinės statistinės visumos (imties) pagrindinė savybė, vykdomos atrankos kokybės kriterijus.

Atrankos rūšių grupės - tikimybinės ir netikimybinės atrankos. Tikimybinės atrankos yra reprezentatyvios, grindžiamos matematiniais- statistiniais metodais.

Atsitiktinės atrankos rūšys:

• Paprasta atsitiktinė (Kiekvienas populiacijos vienetas turi vienodas galimybes būti atrinktas; Pagrindinis principas -pasirinktos grupės savybės turi būti tokios, kaip ir visos populiacijos)
• Sisteminė arba mechaninė (Tai paprasto arba atsitiktinio būdo modifikacija. Tiriamieji iš populiacijos sąrašo parenkami ne atsitiktinai, o pagal tam tikrą sistemą);
• Stratifikuota (atrenkant populiacija suskirstoma į atskiras grupes pagal panašias savybes).

Netikimybinės atrankos rūšys:

• Atsitiktinis grupių parinkimo būdas - tyrimui parenkami asmenys, kuriuos lengva rasti (bendramoksliai, bendradarbiai, studentai, dėstytojai)
• Kvotinė atranka - atranka suformuojama pagal kvotą, pagal proporcijas iš generalinės visumos.
• ,,Sniego gniūžtės” metodas.

Apklausa -susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, pateikus anketą. Anketa - formalizuotas klausimų rinkinys (pagrindinis tyrimų instrumentas) informacijai iš respondentų gauti. Jos sudaromos, remiantis tyrimų tikslu, uždaviniais, tiriamaisiais klausimais.

Klausimų tikslas - nuodugniau pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie respondento elgesio pobūdį. Priklausomai nuo klausimų pateikimo tikslų, jie skirstomi pagal turinį ir funkcijas. Pagal turinį dažniausiai pateikiami klausimai apie žinias, elgesį, nuostatas, motyvus.

Funkciniai klausimai padeda spręsti apklausos valdymo situacijas; padeda sukurti tinkamą psichologinę atmosferą. Funkciniai klausimai - tai klausimai - filtrai. Kontroliniai klausimai skirti išsiaiškinti respondentų atsakymų pastovumą, neprieštaringumą. Kontaktiniai klausimai padeda užmegzti ryšį su respondentu, siekiant teigiamos jo motyvacijos apklausos atžvilgiu.

Atviri - uždari klausimai - kombinuoti. Tiesioginiai - klausimai labai konkretūs. Netiesioginiai - (kai norime sužinoti asmens požiūrį į intymesnius dalykus).

Grupuojant duomenis naudojamos skalės:

• Nominalinė skalė- objektyvių duomenų apie respondentą nustatymas.
• Ranginė skalė -visi atsakymai griežtai eina didėjančia ar mažėjančia tvarka.
• Intervalinė skalė padeda išmatuoti bei palyginti kai kuriuos požymius, turinčius skaitmeninę išraišką.

Interviu naudojamas reikalingai informacijai gauti betarpišku kryptingu interviuotojo pokalbiu su respondentu. Šio pokalbio iniciatorius yra interviuotojas, jis veda pokalbį, o respondentas yra informacijos šaltinis.

Formalus (standartinis) - iš anksto numatoma ir vienodai tiksliai užfiksuojama klausimų formulavimas, jų tvarka, skaičius ir galimų alternatyvių atsakymų sąrašas, jų kodavimas ir užrašymo forma). Neformalus - su atvirais klausimais, kurie yra užduodami eilės tvarka. Struktūrinis interviu, kuomet numatomi pagrindiniai klausimai, bet apklausėjas gali užduoti ir šalutinių, papildomų klausimų. dar vadinamas etnografiniu. Jis naudojamas kaip kompleksinio (visuminio) žmonių elgesio supratimo priemonė, be jokių išankstinių skirstymų į kategorijas bei be kitų tyrimo erdvės apribojimų.

Matavimas - būdai, kuriais matuojami kiekybiniai požymiai erdvėje ir laike. Skaitmeninė skalė - tai pakankamai netikslus, santykinis matavimo būdas. Verbalinės skalės - žodinė išraiška; Grafinės skalės - paprastai vaizduojama grafiškai (pvz. linija). Nominalinė skalė -tai objektyvių duomenų apie respondentą nustatymas.

Nustato:

• Požymio pasiskirstymą į grupes;
• Požymio dažnį;
• Modą - didžiausią požymio reikšmę;
• Koreliacijas - surandame ryšį tarp dviejų charakteristikų.

Ranginės skalės Leidžia suranguoti iš eilės pagal požymio raišką. Skaičiuojami vidurkiai, balai; Mediana; Aritmetinis vidurkis; Ranginės koreliacijos koeficientas; Kendalo ir Pyrmano koeficientai.

Nuostatų skalė, susumuotų reitingų metodas. Intervalinė skalė, padeda išmatuoti bei palyginti kai kuriuos požymius, turinčius skaitmeninę išraišką. Apibendrinimas : Gavus respondentų atsakymus, sumuojami balai. Atrenkami atsakymų variantai su aukščiausiu balu ir su žemiausiu balu. Skaičiuojami vidurkiai.

Thourslone skalė Naudojama, jei norime pamatuoti nuostatą, surasti paslėptą latentinę charakteristiką, kuri matuoja tą nuostatą, remiantis išoriškais pasireiškimais ar verbaliniais teiginiais.

Focus grupių metodika Remiasi nestandartizuotu interviu, kuris vyksta ne su vienu žmogumi, o vienu metu su grupe žmonių, kurių tam tikros socialinės charakteristikos panašios. Pagal iš anksto parengtą scenarijų (klausimyną, planą) vyksta interviu, kuriuos nedidelei žmonių grupei pateikia specialiai tam pasirengęs žmogus.

Privalumai:

• sukuria natūralesnę aplinką;
• apima didesnes žmonių aibes nei interviu;
• galima pasitikslinti;
• rezultatai akivaizdūs gaunami greit, pigus.

Trūkumai:

• maža galimybė kontroliuoti procesus;
• duomenis sunku analizuoti del gausos;
• sunku organizuoti, galimi grupės efektai.

Ekspertų apklausa- remiamasi ekspertų, tam tikros srities žinovų nuomone. Nenaudojamas klausimynas. Ekspertai iš anksto supažindinami su informacija, iš kurios bus klausinėjama.

Stebėjimas. Pirminės socialinės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrėjui tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūraliomis sąlygomis. Paprastas stebėjimas - nuolat stebime mus socialinį pasaulį. Mokslinis stebėjimas kaip duomenų apie reiškinius, procesus, elgesį ir pan. rinkimo būdas.

Stebėjimo rūšys: Dalyvaujantis stebėjimas - priklausomai kaip dalyvaujama stebėjime, gali būti tokie įsijungimo į stebėjimą etapai. Slaptas stebėjimas - toks dalyvavimas stebėjime kuomet stebimojo asmenybė nėra visiems žinoma. Jis toks pats grupės dalyvis kaip ir visi kiti. Dalyvis - stebėtojas - grupės nariai žino, kad vienas iš narių yra stebėtojas, jie žino tyrimo tikslus bei uždavinius.

Dalyvaujančio stebėjimo privalumai:

• reiškinio suvokimas iš vidaus;
• leidžia sužinoti slaptų dalykų;
• tiesioginis fiksavimas;
• nedidelė atranka;
• padeda tikslinti kitų tyrimų duomenis;
• nebrangus.

Trūkumai:

• objektyvumą galima prarast;
• etinės problemos;
• klaidos vertinant;
• daugelis asmeninių sričių neprieinamos;
• gali įtakoti stebimųjų elgesį.

Dokumentų analizės metodas- Pirminių duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Dokumentų klasifikacija: Pagal informacijos fiksavimą, tikslinę paskirtį, personifikacijos lygį, dokumento šaltinio statusą, informacijos šaltinį.

Dokumentų analizės privalumai:

tags: #socialiniu #tyrimu #metodai #giluminis #interviu