Pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi, kaip galėtų įsteigti privačius globos namus. Globos paslaugų būtinybę didina ir spartėjantis gyvenimo tempas: daugelis vidurinės kartos atstovų neturi galimybės nuolatos prižiūrėti savo tėvų. Šie taip pat nenori būti našta dirbančioms savo atžaloms. Iki šiol tokio verslo pavyzdžių Lietuvoje nėra daug. Tad netrukus Lietuvoje atsiras ir daugiau norinčiųjų investuoti į šį verslą. Šių globos namų paslaugomis domisi nemažai Lietuvos išeivių, taip pat emigrantų, siekiančių pasirūpinti savo tėvais, šalies verslininkų ir garsių politikų.
Straipsnyje panagrinėsime vieną iš tokių bandymų - „Karališkąją rezidenciją“, kuri buvo pristatyta kaip prabangūs senelių namai, tačiau susidūrė su rimtais iššūkiais.
"Karališkoji rezidencija" Birštone
„Karališkoji Rezidencija“: Senukų Rojus?
2007 metais Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas Birštone atidarė senelių namus pavadinimu „Karališkoji rezidencija“. Pakalnės gatvėje įsikūrę slaugos namai buvo pristatomi kaip senjorų rojus.
Dar sovietmečiu ši vieta buvo žinoma kaip Marijampolės konservų fabriko poilsiavietė bei gydykla. Čia prieš porą metų statybas pradėję darbininkai skuba baigti vidaus apdailos darbus, nes liepos pabaigoje 15 tūkstančių kvadratinių metrų dydžio namai jau turėtų atverti duris.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Karališkąją Rezidenciją Birštone
Praėjusių metų rugpjūtį Birštone duris atvėrė „Karališkoji rezidencija“ - pirmieji Baltijos šalyse itin aukšto lygio privatūs senelių namai. Verslininkai, prieš ketvertą metų įsigiję buvusią Marijampolės konservų fabriko poilsiavietę, nutarė, kad strategiškai patogi vieta ir gražus gamtovaizdis šalia Nemuno kilpos ir pušynų itin tiktų prabangiai senjorų rezidencijai.
„Daug išeivių senatvę norėtų praleisti gimtinėje. Lietuvoje nebuvo tokios vietos, kur jie galėtų apsigyventi, todėl sumanėme įkurti prabangius senjorų namus. Nutarę investuoti, pasisemti žinių ir patirties vykome į JAV, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių privačius senelių namus“, - sakė V.Kontrauskas.
Tviska prabanga Ir išore, ir vidumi „Karališkoji rezidencija“ primena ne senelių namus, o prabangų penkių žvaigždučių viešbutį. Moderniame daugiau nei 13 tūkst. kv. m ploto komplekse vienu metu gali įsikurti per 150 garbaus amžiaus žmonių, nors dabar gyvena tik du. Čia senjorams įrengtos kino ir koncertų salės, baseinas, pirčių kompleksas, prabangus restoranas, grožio salonas, biblioteka, parduotuvė, sporto salė, koplyčia - viskas, ko reikia visaverčiam garbaus amžiaus žmonių gyvenimui.
Pusantro šimto vietų rezidencijos įkūrėjai neslepia, kad orientuojasi į turtingus klientus, tuos, kurie nori ne tik turtingos, bet ir turiningos senatvės. Mūsų tikslas - sukurti senjorams tokią aplinką, kuri leistų jiems realizuoti savo pomėgius ir norus, suteiktų galimybę visavertiškai gyventi bendraamžių draugijoje. Norime parduoti kokybišką, aukšto lygio gyvenimą bendruomenėje, ir tai visai kas kita nei senelių namai sovietmečiu, kai nereikalingus tėvus vaikai atveždavo į prieglaudos namus ir palikdavo. Senjorų rezidencija veiks pagal vokiečių modelį, atvykę senyvo amžiaus žmonės gaus visas reikalingas aptarnavimo paslaugas. Rezidencijos gyventojai neturės kada nuobodžiauti ir laiką leis pagal savo pomėgius: bus įrengti bridžo kambariai, kino salė, restoranas, vyks koncertai. Religingi žmonės galės lankytis įrengtoje koplyčioje. Aktyvaus poilsio mėgėjai naudosis treniruoklių salėmis, masažo kambariais, baseinu, - teigė Senjorų rezidencijos direktorius Vaclovas Kontrauskas.
Nepaisant aktyvaus gyvenimo rezidencijoje, pats pastatas bus visiškai pritaikytas ramesnį gyvenimo būdą mėgstantiems vyresnio amžiaus žmonėms - pradedant nuo gerai saugomos teritorijos, į kurią bus galima patekti tik su specialiomis elektroninėmis kortelėmis, iki garso nepraleidžiančių apartamentų sienų. Pagyvenusių žmonių patogumui rezidencijoje bus įrengti 4 liftai. Atsižvelgiant į gyventojų amžių, pastato interjero neketinama daryti šiuolaikiško ar įmantraus, čia vyraus nuosaikus klasikinis stilius.
Taip pat skaitykite: Kitokie senjorų namai
Vasario mėnesį planuota pradėti įgyvendinti antrą investicinio projekto etapą, per kurį iš pradžių planuojama pastatyti dvidešimt, o vėliau dar šimtą 90-140 kv. m ploto individualių sublokuotų vieno aukšto namų. Be to, ant Nemuno kranto, ties rezidencija, ketinama pastatyti nedidelį laivų uostą.
Kainos ir Paslaugų Paketai
Prabangi senatvė turės ir savo kainą. Aštuoniasdešimt apartamentų bus parduoti rezidencijos gyventojams. Vienas kvadratinis metras su apdaila ir virtuvės baldais kainuoja 8 tūkstančius litų. Tačiau ši suma nėra galutinė, kurią turės mokėti rezidencijos gyventojai - dar papildomai kainuos rezidencijoje teikiamos paslaugos. Senjoras privalomai turės išsirinkti vieną iš keturių paslaugos komplektų. Priklausomai nuo paslaugų kiekio, gyvenimas per mėnesį čia kainuos nuo 1800 iki 3500 litų.
„Karališkoje rezidencijoje“ galima išsinuomoti arba įsigyti apartamentus, kainuojančius 10 tūkst. litų. Nusipirkti individualų namelį kainuos kur kas brangiau - 1 kv. m kaina siekia 8-10 tūkst. litų. Tačiau ši investicija yra laikina, gyventojui mirus rezidencijos savininkai būstą susigrąžins. „Pasirašydami kiekvieną sutartį įsipareigojame gyventojui mirus apartamentus išpirkti ir jo investuotus pinigus grąžinti artimiesiems“, - tvirtino V.Kontrauskas.
Rezidencijos gyventojams, įsigijusiems apartamentus, kas mėnesį būtina sumokėti ir privalomą mokestį, kuris siekia apie 1600 litų. Išsinuomoti slaugos kambarį kainuoja kur kas brangiau, nei nusipirkti apartamentus. Per mėnesį vienam žmogui, nelygu jo sveikatos būklė, gyventi slaugos kambaryje kainuoja nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite: Šatijų rezidencija: ar verta rinktis?
Negalintiems savimi pasirūpinti seneliams skirti 67 slaugos kambariai. Šių senjorų priežiūrai bus sutelktas medicinos personalas, moderniausia aparatūra, visą parą budės greitosios pagalbos automobilis. Teiksime daugelį medicinos paslaugų. Įrengsime slaugos kambarius, kuriuose bus prižiūrimi įvairias negalias turintys žmonės. Priklausomai nuo slaugos lygio, paslaugos kainuos nuo keturių iki septynių su puse tūkstančio litų per mėnesį. Tariamės su Kauno medicinos universiteto klinikomis bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis dėl bendradarbiavimo, kad nauja medicinos aparatūra ištyrę rezidencijos gyventojų sveikatą, duomenis galėtume nusiųsti geriausiems specialistams, kurie patartų, ką toliau daryti ir kaip gydyti, - teigė V. Kontrauskas.
„Karališkoji Rezidencija“: Nuo Senukų Rojaus Iki Bankroto
Prieš maždaug 10 metų, kai pradėjo daugiau steigtis privačių senelių namų, buvo tikėtasi užsukti pelningą verslą steigiant prašmatnius pensionatus, Vakarų pavyzdžiu. Tikėtasi, jog į tokias vietas karšinti savo tėvus, senelius atveš turtingi lietuviai. Bet taip kol kas neįvyko.
2007 metais Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas Birštone atidarė senelių namus pavadinimu „Karališkoji rezidencija“. Pakalnės gatvėje įsikūrę slaugos namai buvo pristatomi kaip senjorų rojus.
Per mėnesį mokestis sveikesniems senukams siekė apie 4-5 tūkst. Lt, žmonių su sunkia negalia, nevaikščiojančių, siekė apie 7 tūkst. Lt.
Tačiau dabar viešbučio ir SPA centro „Karališkosios rezidencijos“ slaugos skyrius, kuriame prabangiai dienas leido pasiturintys senoliai, likviduojamas. Gyventojams ieškoma naujų globos įstaigos.
Viešbučio direktoriumi darbuotojų pristatytas asmuo nenorėjo sakyti savo pavardės ir žurnalistus sutiko labai nepalankiai, neįleido pažiūrėti, kaip gyvena senukai likviduojame senatvės rojuje.
„Mes tiesiog atsisakome vienos veiklos rūšies, būtent slaugos. Aš neįgaliotas nieko pasakoti ir manau, kad neturėtumėte nieko rašyti“, nes galite sulaukti teisinių pasekmių - su grasinančia gaidele balse kalbėjo vyriškis.
Viešbutis ir SPA centras "Karališkoji rezidencija" šiuo metu pakeitė pavadinimą į "Royal SPA Residence".
R.Vanagaitė sakė nesistebinti, jog senukų rojus bankrutavo. Toks verslo modelis nepasitvirtino. Turtingi žmonės Lietuvoje nepuolė vežti savo tėvų į prašmatnias slaugos įstaigas, o vidutiniokams tokios paslaugos per brangios, - aiškino ji.
Finansiniai sunkumai ir pardavimas
„Greičiausiai su tuo projektu stipriai pralenkėme laiką. Ten įrengėme 82 30-90 kv. m ploto butus. Buvo užsirezervavę per 30 senolių, kurie po karo išvyko į svečias šalis ir ketino sugrįžti. Tačiau, įvykus krizei JAV, jie negalėjo grįžti, nes prarado didelius pinigus per akcijas ir vertybinius popierius, todėl jie atsisakė rezervacijų. Tai buvo pats didžiausias smūgis mums, nes statėme skolintomis lėšomis. Teko viską užstatyti bankams, iš pradžių SEB, po to „Snorui“.
Antruoju etapu savininkai planavo tęsti plėtrą ir greta statyti 20 individualių namų, o vėliau dar šimtą 90-140 kv. m ploto individualių sublokuotų namų. Dar vėliau - ant Nemuno kranto pastatyti nedidelį laivų uostą. „Neįgyvendinome. Greta komplekso paruošti inžineriniai tinklai šiems dvidešimčiai namų, o dviem namams išliejome pamatus, bet viskas tuo ir baigėsi. V.Kontrausko teigimu, iš viso į kompleksą investuota beveik 17 mln.
Elektroninėje varžytynių sistemoje skelbiama, kad už 8,7 mln. eurų parduodamas didysis pastatas ir 2,24 ha ploto žemės nuomos teisė, kuriame iki šiol veiklą vykdo viešbutis. Kituose skelbimuose parduodama 0,59 ha ploto žemės nuomos sutartis kartu su pastatais, taip pat dar du žemės sklypai - bendra šio turto vertė siekia šiek tiek daugiau nei 109 tūkst. eurų.
„Viename sklype parduodamas didelis kompleksas. Į jį sudėta viskas, kas susiję su viešbučio veiklos vykdymu. „Karališkoji rezidencija“ ant varžytynių stalo pateko pirmą kartą, tačiau kol kas susidomėjimo objektu nėra.
Objektas yra veikiantis, generuojantis pajamas, geras, prižiūrėtas, išsaugotas, todėl gali būti įvairiai. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa svarstyti, ar kaina už tokį objektą yra reali, nepanoro. Anot jo, varžytynėse ir taip ji 20 proc. eurų už kv. m.
Alternatyvos ir Kuklesni Variantai
Tačiau pinigų sukaupusiems senoliams nereikia laukti vietos valstybinėse įstaigose - jie gyvenimo pabaigoje ir Lietuvoje gali mėgautis išskirtine prabanga bei dėmesiu. Mūsų šalyje veikia beveik 100 valstybinių ir viešųjų senelių globos namų, tačiau gyvenimo sąlygos juose ir paslaugų spektras pritaikyti tenkinti tik būtiniausiems pagyvenusių žmonių poreikiams. Norinčiųjų apsigyventi valstybinėse globos įstaigose nemažėja - kasmet šimtai pensininkų laukia eilėse, tačiau į juos priimama tik apie 60 proc. norinčiųjų.
Senelių namai Lietuvoje
Apsigyventi tokioje prabangioje senjorų rezidencijoje gali sau leisti retas žmogus. Tačiau šalyje yra ir kitų, kur kas kuklesnių ir paprasto lietuvio kišenei labiau prieinamų privačių senelių globos namų. Vieni tokių - prieš ketverius metus įsteigti Kauno rajone, Vaišvydavoje. Nors šis pensionas netviska prabanga, norinčiųjų jame apsigyventi kur kas daugiau, nei yra vietų. Šių senelių globos namų išskirtinumas, patraukiantis visų potencialių gyventojų dėmesį, yra tai, kad seneliai apgyvendinami nuosavame name, kuriame su šeima gyvena ir pati įstaigos įkūrėja.
„Nors mano globos namai yra gana paprasti, gyventojų niekada netrūksta - visus sužavi tai, kad čia galima pasijusti kaip savuose namuose. Seneliai tai labai vertina“, - sakė globos namų savininkė Julija Tiškevičienė.
Vaišvydavos senelių namuose nuolat gyvena apie 20 žmonių. Para kainuoja 60 litų, mėnuo - 1800 litų.
Vilniuje neseniai įkurtas penkiolikos vietų privatus pagyvenusių žmonių viešbutis „Sevilis“, jame senoliai dažniausiai apsistoja dviem savaitėms. „Senyvo amžiaus žmonės pas mus atvežami po įvairių ligų, dažniausiai po insulto bei sergantys Alzhaimerio liga, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Taip pat laikinai savo tėvus palieka atostogauti išvykstantys tautiečiai“, - pasakojo viešbučio direktorė Eugenija Žvinienė.
Pašnekovės teigimu, neretai viešbutyje keliems mėnesiams apsistoja ir tie seneliai, kurie laukia laisvos vietos valstybiniuose senelių namuose. Para senjorų viešbutyje kainuoja 60 litų.
Valstybinė Parama ir Modernėjimas
Nuo 2010 m. visi norintieji imtis globos privalės gauti Socialinių reikalų ir darbo ministerijos išduodamą licenciją. Taip siekiama užtikrinti, kad socialinės globos įstaigose žmonės gautų kokybiškas paslaugas.
Šalyje randasi ir modernių neprivačių senelių globos namų. Prieš penkerius metus vieni moderniausių valstybinių senelių globos namų buvo įkurti Klaipėdoje. Į šią įstaigą buvo investuota 6,7 mln. litų. Senelių namuose įrengti modernūs kambariai, dabar juose gyvena 82 pensininkai. Visa senelių globos namų infrastruktūra pritaikyta negalią turintiems žmonėms. „Galime pasidžiaugti, kad mūsų globos namai kol kas yra pirmieji ir vieninteliai šalyje, įrengti šiuolaikiškai bei moderniai“, - džiaugėsi įstaigos direktorius Ginteris Haneris.
Norinčiųjų patekti į Klaipėdos senelių globos namus nuolat daugėja - kasmet apie 30-40 klaipėdiečių laukia atsirasiančios laisvos vietos. Gyventi šiuose namuose kainuoja kur kas pigiau nei privačiuose - kas mėnesį kiekvienas gyventojas turi sumokėti 80 proc. gaunamų mėnesinių pajamų.
Privačių Senelių Namų Pavyzdžiai
Be valdiškų, Kaune ir pakaunėje yra apie 10 privačių pagyvenusių žmonių globos įstaigų. Tačiau įsileisti savininkai nerodė didelio noro, vengė svečių įvairiomis dingstimis, tarsi kažko bijodami ar slėpdami.
Vis tik mielai papasakoti apie senyvo amžiaus globos problemas sutiko Domeikavoje (Kauno r.) įsikūrusių slaugos namų „Vita Lumina“ direktorė Ingrida Lukoševičienė.
„Vita Lumina“ veikia jau 10 metų, Domeikavoje slaugoma 18, kartu su slaugos namų skyriumi Lapėse (Kauno r.) - 43 senoliai.
I.Lukoševičienė tvirtino, jog senų žmonių globa ir slauga, tai ne verslas, o gyvenimo būdas. Faktiškai dirbame 24 valandas per parą, juk pas mus “, - aiškino direktorė.
I.Lukoševičienė - medikė, dirbusi slaugos srityje, senelių namus ji įkūrė jau turėdama patirties. Būtent ši patirtis ir paskatino ją imtis privačios veiklos.
Jos manymu, privatūs globos ir slaugos namai iš principo gali suteikti žymiai kokybiškesnes paslaugas, nei biudžetinės tokios rūšies įstaigos.
Domeikavoje įsikūrusiuose senelių namuose 18 globotinių rūpinasi trys medicinos išsilavinimą turintys slaugytojai ir su padėjėjai.
Jeigu žmogui skiriami slaugos pinigai, dar pridėjus jo pensiją, artimieji nejaučia finansinės naštos išlaikyti pasenusį ir ligotą artimąjį.
Trečdalis „Vita Lumina“ gyventojų - emigrantų artimieji.
Žurnalistų užkalbintas 88 metų Vincas Juzikis sakė laukiantis iš Londono grįžtančios anūkės, kuri senelį palepina angliškais saldumynais, bet globos namuose jam neliūdna.
Buvusi lietuvių kalbos mokytoja, 80 metų Valerija pasakojo nesanti vieniša, turinti dirbančius vaikus, anūkų. Tačiau ji nemano, jog turėtų gyventi pas juos, o ne senelių namuose.
tags: #karaliskoji #rezidencija #seneliu #namai #darbas