Socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius. Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kartu nuolat diskutuojama apie mūsų gerovei kenkiančias interneto grėsmes ir socialinių tinklų daromą įtaką psichinei bei fizinei sveikatai.
Socialinių tinklų plitimas ir vystymasis
„Usenet“ - pirmasis internetinis puslapis įkurtas 1979 metais, pritraukęs didesnį skaičių paprastų vartotojų. Socialinių tinklų era prasidėjo 1997 - ųjų pradžioje. Iki 1997 - ųjų socialiniuose tinkluose žmonės bendraudavo po slapyvardžiais ir realiame gyvenime neatpažindavo savo pašnekovų, tokia situacija neleido sukurti artimų santykių. Tačiau sixdegrees.com pradėjus savo veiklą, vartotojai nebesislėpė po slapyvardžiais. Profiliai tapo vieši ar bent pusiau vieši ir tai lėmė palengvėjimą rasti kitus vartotojus, su kuriais sietų koks nors ryšys.
Socialinių tinklų ryšius galima skirstyti į stiprius ryšius ir nestiprius ryšius. Stipriems ryšiams būdinga tarpusavio pasitikėjimas, neformalumas, tiesioginis ryšys. Kita vertus silpni ryšiai pagrįsti lankstumu, įtraukiantis įvairių naujų dalyvių; tai informacijos gavimo ir dalijimosi ryšiai.
Nauda ir teigiamos socialinių tinklų funkcijos
Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. „Google+“ - pasaulyje sparčiai populiarėjantis tinklas, Lietuvoje sulaukiantis gana mažo vartotojų dėmesio. Priešingai nei anksčiau minėtieji tinklai, šis puslapis suteikia išskirtinę galimybę ieškoti darbuotojų, kurti bei palaikyti profesinius santykius ir bendrauti su didžiųjų įmonių vadovais.
Vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada parašyti.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi, jeigu su jais rečiau matomės fiziškai, nes tiesiog turime galimybę palaikyti ryšį tokiu būdu. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau. Be to, tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui.
Kaip socialiniai tinklai veikia: algoritmai ir įsitraukimo mechanizmai
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Platforma nesugeba parodyti visko: dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate; jeigu visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka gali būti mažiau matoma.
Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Socialiniai tinklai naudoja daugybę mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti: turinys rodomas be pertraukų, seka kiti rekomenduojami vaizdo įrašai, analizė, kas jus domina, ir siūlymas dar daugiau panašaus turinio. Tai lemia, kad praleidžiamas laikas juose auga, o platformos kuriamos taip, kad vartotojas įsitrauktų kuo ilgiau.
Socialinių tinklų algoritmai „skenuoja“ kiekvieną mūsų veiksmą: kaip juos sustabdyti?
Rizikos: priklausomybė, psichikos ir fizinė sveikata
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Ekranai turi papildomų šalutinių poveikių laikysenai, miegui, gali atsirasti nemiga, taip pat akių sausumas, galvos svaigimas.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.“ Pastaruoju metu vis dažniau girdimas terminas FOMO - „Fear of Missing Out“ - baimė praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Psichologinės pasekmės jaunų suaugusiųjų tarpe
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami.“
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.
Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. „Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Paauglių rizikos elgesys
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės - visa tai kelia grėsmę.
Tyrėjai nerimauja, kad naujosios technologijos neleidžia tinkamai bręsti vaiko protui. Kasmet daugiau nei 30 proc. 12-14 metų amžiaus vaikų susikuria anketą viename iš socialinių tinklų, daugiau nei pusė 14-17 metų paauglių socialiniais tinklais naudojasi kasdien. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis.
Socialiniai tinklai ir socializacija: socialinis kapitalas bei tapatybė
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniais tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Socialiniuose tinkluose kuriamas idealiojo „aš“ paveikslas arba tikint kitų dalyvių skelbiamais įrašais gali lemti netikrų prisiminimų susiformavimą mūsų centrinėje nervų sistemoje. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyvena įdomų gyvenimą, bet ir dėl to, kad pats nebeatitinki savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Bendravimas socialiniuose tinkluose gali sukelti identiteto krizę ir paskatinti neverbalinių bendravimo įpročių netektį, t. y. bendraudami virtualiai nežiūrime pašnekovui į akis, nesirūpiname savo laikysena, nebendraujame šypsena ir panašiai. Be to, už savo pačių nuomonę mums tampa svarbiau kitų komentarai - mes gyvename pasaulyje, kuriame svarbiausia tai, ką apie mus galvoja kiti.
Bihevioraliniai aspektai ir individualios savybės
Tiesa, meluosime sakydami, kad kiekvienas žmogus, naršantis internete ar turintis socialinio tinklo anketą, yra ligonis. Iš tiesų, žmogaus veikla socialiniuose tinkluose priklauso nuo jo asmenybės savybių. Asmenys, mėgstantys žaisti ar lošti, yra impulsyvūs ir gana agresyvūs. Tuo metu žmonės, praleidžiantys valandų valandas virtualiose pokalbių svetainėse, yra gana nervingi ir realiame gyvenime skundžiasi prastais bendravimo įgūdžiais. Vartotojai, atsakingai besirūpinantys savo įvaizdžio kūrimu, yra pernelyg susikoncentravę į save, trokšta dėmesio ir įvertinimo. Tokie žmonės nėra tikri dėl savo tapatybės, todėl jiems svarbu gauti teigiamus įvertinimus virtualioje erdvėje.
Statistika ir faktai apie Lietuvos vartojimą
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| 2019 m. vartotojai iki 25 m. naudojęsi internetu kasdien | 95 % |
| 45-54 m. kasdien naudojęsi internetu | 85 % |
| Interneto panaudojimas Lietuvoje (pagrindinės paskirtys) | Ryšiams, informacijos paieškai (62 %), naujienoms (72 %), bendravimui socialiniuose tinkluose (54 %) |
| Socialiniuose tinkluose save netikrai vaizduojantys žmonės | ~70 % |
| Vidutinis telefono palietimų skaičius per dieną | 10-200 kartų |
Kaip sumažinti žalą: praktiniai patarimai ir prevencija
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Psichologo P. Rakštiko patarimai, kaip stebėti santykį su socialiniais tinklais: pradėti save stebėti - kaip pradedate naudoti socialinius tinklus ir kaip jaučiatės nustojęs tai daryti. Jeigu pastebite, kad naudojatės jais nepastebimai arba baigiate su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu.
Rekomenduojami praktiniai sprendimai:
- Riboti laiką socialiniuose tinkluose - aiškūs laiko intervalai ne ryte ir ne vakare.
- Naudoti programėlių laiko limitus ir išjungti pranešimus.
- Perstumti socialinių tinklų programėles giliau telefone arba į aplankus.
- Atsisakyti telefono bent valandą ar dvi prieš miegą.
- Bandyti dienas be interneto - pavyzdžiui, vieną dieną savaitgaliais visiškai nesinaudoti internetu.
- Skatinti atvirus pokalbius su šeima ir draugais, ugdyti kritinį mąstymą.
Šeimos ir aplinkos vaidmuo
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Apibendrinimas ir praktiniai žingsniai visuomenei
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės. Socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnyje. Vienas svarbiausių žingsnių - ugdyti sąmoningą, ribotą ir įsitraukiantį naudojimąsi socialiniais tinklais, skatinti sveikus įpročius ir stiprinti šeimyninius ryšius bei kritinį mąstymą. Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, laiku kreiptis pagalbos yra itin svarbu.
tags: #socialiniu #tinklu #sekspyrai #delfi