K. Donelaičio ir A. Mickevičiaus gatvių kampe Vilniuje išsiskiria stambus dviejų ir pusės aukšto pastatas - Lietuvos universiteto Pirmieji rūmai. Nuo 1927 metų šie rūmai buvo svarbiausiu Lietuvos intelektualiojo ir kultūrinio gyvenimo centru, čia veikė Rektoratas, Teisių bei Matematikos-gamtos fakultetų auditorijos. Šiame pastate nuo 2018 m. įsikūrė Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra, kuri savo veikla tęsia nuo 1992 metų veikusios Socialinio darbo katedros tradicijas.
Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros istorija ir misija
Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas. Pirmoji Socialinio darbo programa Filosofijos fakultete buvo parengta 1992 m. pavasarį. 2018 m. įsteigta Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra siekia užtikrinti šios studijų srities tęstinumą bei plėtrą. Ji rūpinasi kokybišku studijų programų realizavimu, studijų proceso modernizavimu, praktinio mokymo tobulinimu ir mokslinės taikomosios veiklos stiprinimu.
Katedros misija - rengti aukštos kvalifikacijos socialinio darbo specialistus, gebančius spręsti žmonių socialines problemas, organizuoti socialinių paslaugų rinkos veiklą ir vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą, sudarančią teorijos ir praktikos darnią sąveiką. Didelis dėmesys skiriamas praktiniam mokymui, refleksinei kultūrai ir į socialinių paslaugų gavėjo poreikių įvertinimą orientuotam darbui.
Studijų programos ir praktinė veikla
Katedroje vykdomos trys profesinį bakalauro laipsnį suteikiančios studijų programos: Kosmetologijos, Kineziterapijos ir Socialinio darbo. Šios programos priskiriamos kosmetologijos, reabilitacijos ir socialinio darbo studijų kryptims. Studentai gilina bendravimo, bendradarbiavimo, asmenybės psichologijos, vadybos ir teisės žinias, įgyja gebėjimus spręsti sudėtingas socialines problemas realioje darbo aplinkoje.
Studentai praktikas atlieka įvairiose valstybės ir nevyriausybinėse socialines paslaugas teikiančiose įstaigose bei organizacijose. Ši reali darbo aplinka leidžia įvertinti socialinius poreikius, numatyti socialines problemas, planuoti ir teikti socialinę paramą asmenims ir jų šeimų nariams, atstovauti interesams institucijose, analizuoti socialinės paramos rezultatus bei koordinuoti socialinių paslaugų teikimą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Mokslinė ir visuomeninė veikla
Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra yra vienas pagrindinių socialinio darbo akademinio diskurso formuotojų Lietuvoje. Katedra vykdo socialinio darbo lauko ir profesijos ypatumų tyrimus, leidžia pirmąjį socialinio darbo žurnalą STEPP, rengia mokslo publikacijas bei organizuoja metinius konferencijų renginius. Tarp svarbių tyrimų sričių yra socialinės atskirties, diskriminacijos, integracijos ir žmogaus teisių kontekste socialinio įgalinimo problemos.
Su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais katedra dalyvauja moksliniuose ir taikomuosiuose projektuose, orientuotuose į socialinių paslaugų organizavimą, inovacijų diegimą socialiniame darbe ir patirties sklaidą tiek Lietuvoje, tiek besivystančiose šalyse. Atkreipiamas dėmesys į visuomenės senėjimą ir ilgalaikės pagyvenusių žmonių globos tyrimus tarptautiniu mastu.
Katedros personalas ir kompetencijos
Katedroje dirba 32 dėstytojai, iš jų dauguma yra praktikai, dirbantys kosmetologo, kineziterapeuto, medicinos gydytojo ir socialinio darbuotojo pareigose. Katedrai vadovauja prof. dr. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėja nuo 2026 metų balandžio 1 d.
Pasaulinės ir nacionalinės perspektyvos
Europos Sąjungos ir Lietuvos ekonominiai bei demografiniai pokyčiai didina socialinio darbo specialistų poreikį. Todėl socialinių studijų programų aktualumas ir svarba auga, ypač siekiant rengti specialistus, kurie gebėtų veikti socialinių pokyčių kontekste ir užtikrintų kokybiškas socialines paslaugas.
Akademinės iniciatyvos ir renginiai
Katedra rengia įvairius mokslo renginius, skirtus aktualioms socialinio darbo temoms: lyderystei, socialinėms inovacijoms, socialinio darbo ekologijai ir kitoms svarbioms Lietuvai bei pasauliui problemoms. Kasmet organizuojamos konferencijos, diskusijos ir praktiniai užsiėmimai stiprina studentų ir dėstytojų tarptautiškumą ir bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Aktyvus bendravimas su visuomene - viena iš katedros stiprybių. Gausūs socialinės gerovės studijų programos renginiai, tokie kaip paskaitos, protmūšiai, seminarai ir kultūriniai susitikimai, sudaro studentams galimybes lavinti įvairius gebėjimus: protinius, emocinius, socialinius bei didina jų kompetencijas socialinėje srityje.
Svarbūs socialinės gerovės programos įvykiai
| Data | Įvykis | Vieta |
|---|---|---|
| 2025-09-15 | Stasio Lozoraičio atminimo pagerbimas | Petrašiūnų kapinės |
| 2025-09-16 | Iškilmingos Šv. Mišios | Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika |
| 2025-09-16 | Mokslo metų atidarymo šventė | Lietuvos žemės ūkio rūmai |
| Gegužės 15 d. | Mokslo metų užbaigimo šventė | R. Kalantos g. Obelynės parke |
| Gegužės 9 d. | Ekskursija po Obelynės parką ir muziejų | Išvykimas iš Aleksoto seniūnijos aikštelės |
| 2024-04-29 | Renginys | VDU Centriniai rūmai |
Šie renginiai ne tik skatina akademinės bendruomenės dalyvavimą, bet ir stiprina socialinės gerovės temų viešinimą bei diskusijas Lietuvos visuomenėje. Katedros organizuojamos formalios ir neformalios veiklos prisideda prie socialinių studijų patrauklumo ir aktualumo išlaikymo.
Socialinės gerovės studijų programa anglų kalba
Socialinės gerovės studijų programa anglų kalba skirta analizuoti socialinius žmogaus gerovės veiksnius tiek visuomenėje, tiek asmeniniame gyvenime. Studijų metu vykdomos paskaitos ir interaktyvios veiklos, tokios kaip diskusijos, darbo grupės, protmūšiai ir viktorinos, leidžiančios studentams lavinti protinius, emocinius ir socialinius gebėjimus.
Programos dalyviai mokomi analizuoti kasdienes situacijas ir ieškoti problemų sprendimų būdų, o šios žinios padeda veikti socialinėje realybėje ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Ši programa aktuali tiek Lietuvos, tiek Europos kontekste ir atitinka tarptautinių socialinių standardų reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos