2010 metai Lietuvai buvo sudėtingi dėl ekonominės krizės, kuri paveikė daugelį šalies gyventojų, įskaitant ir pensininkus. Vyriausybė, siekdama suvaldyti biudžeto deficitą, buvo priversta imtis nepopuliarių priemonių, įskaitant pensijų mažinimą.
Pensijų mažinimas 2010 metais buvo viena iš priemonių suvaldyti krizę.
Priežastys ir Pasekmės
2009 metais "Sodros" deficitas siekė 2,48 mlrd. litų. "Sodra" 2009-aisiais gavo 11,26 mlrd. litų pajamų, o jos išlaidos siekė 13,74 mlrd. litų. Didžioji dalis išlaidų buvo skirta pensijoms mokėti. Finansinėje duobėje atsidūrusiai "Sodrai" Vyriausybė pernai gruodį suteikė rekordinę 1,353 mlrd. litų paskolą, kad fondas galėtų mokėti išmokas pirmą šių metų pusmetį. 2010 m. "Sodros" deficitas bus apie 2,347 mlrd. litų.
Nuo šių metų pradžios senatvės pensijos sumažintos 2,7-12,4 proc. Tiesa, jos sumažintos nevienodai. Norint tiksliai apskaičiuoti, kiek turėjo sumažėti pensija, reikia žinoti individualius rodiklius - stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą.
Nemažai klausimų po sausio 1-osios iškilo ir dirbantiems ar neseniai iš darbo išėjusiems pensininkams. Kaip aiškino laikinai "Sodros" direktoriaus pareigas einanti Česlava Zabulėnienė, taip nutiko dėl to, kad apskaičiuojant sausio pensijas buvo vertinamos žmogaus ankstesnio mėnesio pajamos. Tų žmonių, kurie nusprendė dirbti toliau, pensijos mažės nuo kelių iki 70 proc. Kiek tiksliai mažės pensija, tai pat bus vertinama individualiai, pagal kiekvieno žmogaus gaunamas pajamas. Uždirbantiems iki 200 litų pensijos mažės 2,5 proc., 600-800 litų -10-15 proc., 2100 litų - 50 proc., 4200 litų ir daugiau - 70 proc.
Taip pat skaitykite: Apie funkcinius stilius socialiniuose tinkluose 2010 m.
Šiomis dienomis nepatenkinti pensininkai užplūdo "Sodros" poskyrius siekdami išsiaiškinti, kodėl jų pensija sumažėjo daugiau, nei jie tikėjosi. Anksčiau valstybinių institucijų pateikti skaičiavimai, kiek nuo 2010 m. mažės pensijos, nebuvo tikslūs, nes kiekviena išmokama pensija apskaičiuojama individualiai.
Sumažintos buvo visos 650 Lt viršijusios pensijos, išskyrus netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, kurios buvo skirtos 75-100 proc. Iš viso senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos dėl einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumažinimo bus kompensuotos apie 500 tūkst. Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 450 mln. Lt. 2014 m. 90 mln. Lt bus skirta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, o 2015 m. ir 2016 m. dar po 180 mln.
Konstitucinio Teismo позицииja
Antradienį, birželio 29 d., 11 val. 30 min. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo.
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnis ir 6 straipsnio 1, 2 dalys ta apimtimi, kuria juose Konstitucinio Teismo teisėjo maksimali devynerių metų kadencija nelaikoma pakankamu savarankišku pagrindu skirti maksimalaus dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neprieštarauja Konstitucijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismui kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija - tik 10 procentų teisėjo darbo užmokesčio dydžio, atitinka iš Konstitucijos kylantį reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pareiškėjas taip pat abejoja, ar Konstitucijos nepažeidžia valstybinės pensijos dydžio bei šios pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų maksimalaus dydžio sumažinimas (iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, pagrįsdamas savo abejones, teigia, jog pagal Konstituciją asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei - Nacionalinei teismų administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui -Lietuvos valstybei dėl įpareigojimo išmokėti sumažintos pensijos skirtumą. Pareiškėjui teisėjui valstybinė pensija buvo paskirta 2008 m., o nuo 2010 m. buvo sumažinta.
Kompensacijos už Sumažintas Pensijas
Valdantieji pranešė, kad senatvės pensijų kompensavimui reikės 443 mln. litų. Šiemet tam reikės 88,6 mln. litų, o likusi suma bus kompensuota 2015-2016 metais. Sumažintų pensijų kompensavimui numatyta 450 mln. litų - jos bus pradėtos mokėti ketvirtąjį ketvirtį.
Ministerijos skaičiavimu, jei būtų nutarta išmokėti kompensacijas, tam reikėtų apie 29 mln. „Taip pat šiais metais bus pradėtos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Iki šių metų birželio 30 d. senatvės pensijų gavėjams bus išmokama 33 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. „Jeigu asmeniui priskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 eurų, iki 2016 m. birželio 30 d. ji bus išmokama visa iš karto. Senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti iš valstybės biudžeto reikia apie 120,6 mln. eurų.
„Liepos 1 d., preliminariais duomenimis, „Sodra“ planuotas pajamas viršija daugiau nei 130 mln. litų, todėl, vadovaujantis įstatymu, lapkričio mėnesį planuojame pradėti mokėti kompensacijas asmenims, kurie 2010-2011 m. Mažesnės nei 100 Lt kompensacijos bus išmokėtos iš karto, ne vėliau kaip gruodžio mėnesį. Jeigu priklauso didesnė kompensacija, 20 proc. Ministrė pabrėžė, kad visi asmenys, kuriems priklauso kompensacija, gaus oficialų dokumentą dėl kompensacijos. Nustatytos formos prašymus reikės pateikti tik tiems, kam pensijos mokėjimas nutrauktas išvykus gyventi į užsienį arba pasibaigus netekto darbingumo (invalidumo) pensijos skyrimo terminui. Šie prašymai bus priimami iki 2016 m. Mažesnės nei 100 Lt kompensacijos bus išmokėtos iš karto, ne vėliau kaip gruodžio mėnesį. Jeigu priklauso didesnė kompensacija, 20 proc. Po 40 proc. kompensacijos bus mokama lygiomis dalimis 2015 m. ir 2016 m. kiekvieno ketvirčio paskutiniais mėnesiais, t.y. kovą, birželį, rugsėjį ir gruodį.
Vėliau pensijų mažinimą Vyriausybė ketina kompensuoti. Nuo šių metų pradžios senatvės pensijos sumažintos 2,7-12,4 proc.
Vyrų uždirbtas pensijas mokės žmonoms?
Kompensacijos Mirusių Pensininkų Paveldėtojams
Klausimas dėl mirusių pensininkų pensijų kompensavimo jų paveldėtojams Lietuvoje yra sudėtingas ir reikalauja išsamios teisinės analizės. Šiame straipsnyje aptariama, kada ir kokia tvarka paveldėtojai gali gauti kompensacijas už mirusius pensininkus, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokius dokumentus reikia pateikti.
Teisinis Reglamentavimas
Atlikus įstatymų, reglamentuojančių kompensacijos tvarką, apžvalgą, paaiškėja, kad jame nėra įtvirtinta galimybė paveldėti mirusiam pensininkui priklausančią pensijų kompensaciją. Šiuo įstatymu yra grąžinamos pensijos tik tiems asmenims, kurie išgyveno iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas įsigaliojo 2014-05-22, laikoma, kad nuo tos dienos apskaičiuotos ir visos šiame įstatyme numatytos pensijų kompensacijos. Jeigu pensijos gavėjas mirė iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2014-05-22, jo turto paveldėtojams kompensuojamos sumos nėra grąžinamos. Tačiau tie, kurie artimuosius prarado anksčiau, taip pat gali kreiptis į „Sodrą“, tik tada kompensacijos atgavimo tvarka bus sudėtingesnė.
Taigi asmuo gaunantis pensiją, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti nepažeistų jo teisių, o valstybė privalo pateisinti asmens teisėtus lūkesčius ir tuo pačiu užtikrinti šios nuosavybės teisių apsaugą. Atlikus išsamią analizę galima tvirtinti, kad mirusio asmens turtinės teisės, šiuo atveju „Valstybės skola“, pereina jų paveldėtojams. Seimas birželį leido išmokėti kompensacijas tik dirbusių ir mirusių senatvės bei valstybinės pensijos gavėjų paveldėtojams.
Jeigu mirusysis asmuo 2010 - 2011 m. gavo senatvės pensiją ir tuo metu dar dirbo, susidariusi kompensuojama suma, būtų grąžinama paveldėtojams.
Kompensacijų Mokėjimo Tvarka
Iki šiol neišmokėta 2,5 mln. eurų šių kompensacijų keliems tūkstančiams paveldėtojų. Prašymus dėl kompensavimo dirbusių pensininkų paveldėtojai turi pateikti mirusiajam pensiją mokėjusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Pensijų gavėjai, kurie pensiją gauna per paštą ar kitas pensiją pristatančias įstaigas ir kurie iki šiol nėra informavę „Sodros“ apie savo sąskaitos rekvizitus, turėtų kuo skubiau tai padaryti.
Reikalingi dokumentai:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar asmens tapatybės dokumento kopiją
- Paveldėjimo teisės liudijimą
- Rašytinį prašymą, nurodyti sąskaitos rekvizitus
- Nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą (jei taikoma)
Jeigu turto paveldėtojas turi teisę kreiptis dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo ir paveldėjimo teisės liudijime yra įtraukta mirusiajam asmeniui priklausanti kompensuojama suma, tuomet su šiuo dokumentu ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu asmuo turėtų kreiptis į bet kurį „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą, nurodant asmeninės sąskaitos banke rekvizitus.
Jeigu testamente nėra įtraukta apskaičiuota kompensuojama suma, tuomet su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu bei giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu arba notaro liudijimu, patvirtinančiu, kad esate mirusiojo asmens turto paveldėtojas, turėtumėte kreiptis į jums patogų „Sodros“ skyrių ir pateikti prašymą išduoti pažymą apie asmens negautas išmokas, kurią turėtumėte pateikti notarui dėl pavedėjimo teisės liudijimo papildymo.
EŽTT позицииja
Praeitą ketvirtadienį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių. Teismas atmetė vienos Lietuvos pareigūnės skundą, kad jos turtas buvo nusavintas neteisėtai, nes valstybinė pensija buvo sumažinta 15 proc. Teismo nutarimas nei stebino, nei sukėlė reikšmingesnių pasekmių. Kitokio sprendimo negalėjo būti.
Savo nutartimi EŽTT netiesiogiai kritikavo Lietuvos Konstitucinį teismą (KT), kuris savo nutarimais apsunkino Vyriausybės darbą ir stengėsi paversti algų nelygybę konstitucine doktrina. Juk savo skunde Lietuvos pareigūnė teigė, kad jos turtas buvo nusavintas neteisėtai, kai buvo sumažinta jos pensija. Šiuo atveju ji veikiausiai pasikliovė 2002 m.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.