Šiandien duomenų apsauga yra viena jautriausių temų, kurią verta prisiminti kasdienėse situacijose. Vystantis socialiniams tinklams, vis dažniau internete dalinamasi informacija ne tik apie save, bet ir apie kitus sutiktus ar įdomius asmenis, nutikimus, savo, draugų bei artimųjų nuotraukomis iš bendrų renginių, giminės susibūrimų ar tiesiog internete rastų šaltinių. Vis dažniau bendrų susibūrimų metu jų dalyviai, paprašyti kartu nusifotografuoti, įspėja, kad be jų sutikimo socialiniuose tinkluose neviešintume jų nuotraukų.
Asmens duomenų samprata ir BDAR reikšmė
Čia į pagalbą ateina Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio vienas iš pagrindinių tikslų - asmens duomenų kontrolės sugrąžinimas į duomenų subjekto, t. y. asmens, rankas. BDAR įtvirtino itin plačią asmens duomenų sampratą. Tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai.
Todėl asmens duomenų sąvoka apima ne tik vardą, pavardę, asmens kodą, bet ir įvairiausius kitus duomenis, pagal kuriuos galime nustatyti asmens tapatybę: automobilio numerį, interneto identifikatorių, namų adresą, nuotrauką ir pan. Pavyzdžiui, asmuo internete paviešina netinkamai pastatyto automobilio su gerai matomais valstybiniais numeriais ar pamesto asmens dokumento nuotraukas. Kitaip tariant, nebūtina atskleisti asmens vardą ir pavardę, kad galėtume identifikuoti konkretų asmenį.
Dažnai duomenų viešinimas susijęs su turinio kūrėjų ir naudotojų žinių apie tai, kas yra asmens duomenys ir kokiais atvejais tampama asmens duomenų valdytoju/tvarkytoju, trūkumu. Neretai socialinių tinklų turinio kūrėjai ir naudotojai, drąsiai skleisdami informaciją, viešindami asmens duomenis, nesusimąsto apie tai, kad gali būti laikomi asmens duomenų valdytojais (viešosios informacijos rengėjais) ir atsako už savo socialinėse paskyrose paskelbtų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Be to, jie patenka į ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo sritį.
Kas yra asmens duomenų tvarkymas socialiniuose tinkluose?
Svarbu žinoti ir kas laikoma asmens duomenų tvarkymu. Tai gali būti bet koks pasidalinimas užrašais, nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, kuriuose esama asmens duomenų, taip padarant juos prieinamus socialiniuose tinkluose. Su duomenų tvarkymu BDAR sieja nemažai apribojimų ir pareigų asmens duomenų tvarkytojui, pavyzdžiui, gauti asmens, kurio duomenis norima paviešinti, sutikimą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Taip pat, pirmiausia, reikia įsivertinti, ar socialiniuose tinkluose skelbiamoje informacijoje esama asmens duomenų. Asmens duomenų sąvoką socialinių tinklų vartotojai neretai supranta gan siaurai, dažniausiai kaip vardą, pavardę ar asmens kodą. Tačiau BDAR atvėrė platesnį požiūrį, todėl reikėtų įvertinti kiekvieną atvejį atskirai.
Teisėtumo sąlygos ir sutikimas
Trečia, norint viešojoje erdvėje publikuoti informaciją, kurioje esama kito asmens duomenų, reikia įvykdyti bent vieną iš BDAR nurodytų teisėtumo sąlygų, pvz., gauti to žmogaus sutikimą. Sutikimu laikomas bet koks laisva valia duotas konkretus, nedviprasmiškas valios išreiškimas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Asmens duomenų gali būti paprašyta vieną kartą, tačiau jei keičiasi informacijos naudojimo tikslas, apie tai iš naujo reikia informuoti susijusį asmenį.
Tačiau asmens sutikimas tam tikrais atvejais gali būti nereikalingas. Kai kurią informaciją galima skelbti laisviau. Daugiau apie tai, kaip elgtis, kad socialiniuose tinkluose viešai skelbdami informaciją nepažeistume kitų asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą, galima sužinoti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovės vaizdo komentaro, kuris yra pateikiamas čia.
Ką renka socialiniai tinklai ir kam tai naudojama?
Socialiniai tinklai nėra labdaros organizacijos. Jie uždirba milijardus, ir didžioji dalis tų pinigų ateina būtent iš informacijos apie vartotojus. Kur gyveni, ką mėgsti, kiek laiko žiūri į tam tikrą turinį, su kuo draugauji, kokias nuotraukas laikai ir ištrinai - visa tai yra vertinga prekė. Tačiau žinoti šiuos dalykus yra svarbu, nes supratus, kaip sistema veikia, galima priimti geresnius sprendimus.
Pagalvokite, kiek informacijos pateikėte registruodamiesi: vardas, pavardė, gimimo data, el. paštas, telefono numeris. Tai tik pradžia. Platformos renka duomenis apie jūsų įrenginį, elgesį, buvimo vietas, vaizdo įrašų ir nuotraukų bruožus. Net ir peržiūrint pranešimus socialinio tinklo valdytojas gali gauti tam tikrą asmeninę informaciją, tokią kaip, kokiu galiniu įrenginiu naudojatės, koks Jūsų IP adresas ir kt.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Saugumo grėsmės socialiniuose tinkluose
Jei esate aktyvus socialinių tinklų vartotojas, tikriausiai pastebėjote, kad skaitmeninėje erdvėje nuolat gausėja įvairių sukčiavimo atvejų. Šiandien sukčiai gali apsimesti mūsų artimais draugais, siųsti klaidinančias žinutes, o verslams kelia nerimą vis greičiau augantys sukčiavimo bandymai socialiniuose tinkluose.
Kaip atpažinti sukčiavimo atvejus socialiniuose tinkluose?
- Apgaulingos loterijos / prizai: pranešimai, kad laimėjote prizą ar loteriją, kurioje nedalyvavote.
- Sukčiavimas prisistatant kitu asmeniu: sukčiai apsimeta jūsų draugu ar pažįstamu naudodamiesi suklastotomis arba nulaužtomis paskyromis.
- Sukčiavimas prisistatant tiekėju: apsimetama techninės pagalbos specialistais, teigiama, kad turite su paslaugos tiekimu susijusių problemų.
- Pažadai mainais už pinigų pervedimą / investavimą: siūloma greitai užsidirbti didelę sumą pinigų.
- Prašymai atlikti mokėjimą dėl tariamų problemų su banko sąskaita ar dokumentais: dažnai apsimetama valstybinėmis institucijomis ar bankais.
Asmens duomenų apsauga: praktiniai patarimai
Visų pirma vertėtų prisiminti, kad asmens tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai arba netiesiogiai. Asmens duomenys - tai bet kokia informacija, pagal kurią galime identifikuoti asmenį. Pavyzdžiui, finansinė informacija: kreditinių kortelių numeriai, PIN kodai, banko sąskaitų informacija - mokėjimų istorija, slaptažodžiai. Taip pat prisijungimų duomenys: el. pašto, soc. tinklų ir kitų svarbių paskyrų slaptažodžiai, numeris, el. paštas, profesiniai ar verslo duomenys.
- Įjunkite 2FA (dviejų veiksnių autentifikaciją). Kiekvieną kartą bandant prisijungti prie paskyros prireiks papildomo patvirtinimo SMS žinute ar specialia programėle.
- Naudokite sudėtingus slaptažodžius, reguliariai juos atnaujinkite ir venkite naudoti tuos pačius keliose paskyrose.
- Naudokite slaptažodžių valdymo programas (pvz., NordPass, Dashlane, Keeper, LastPass, Bitwarden, 1Password).
- Peržiūrėkite senas, neaktyvias paskyras ir, jei nebenaudojate, jas ištrinkite.
- Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija internete: kuo mažiau informacijos apie save paskelbsite skaitmeninėje erdvėje, tuo mažesnė tikimybė nutekėjimui.
- Jei vis dar turite prieigą prie nulaužtos paskyros, peržiūrėkite prisijungusius įrenginius ir lokacijas bei atjunkite įtartinus.
Konkrečios privatumo nustatymų rekomendacijos
- „Instagram”: Nustatymai → Privatumas → Paskyra → perjunkite į privačią paskyrą; išjunkite „Veiklos būsena”; apribokite komentarus ir žinutės galimybes.
- Visuose tinkluose: išjunkite buvimo vietos prieigą, kai programėlė neveikia fone; patikrinkite, kokius leidimus suteikėte programėlėms.
- Perskaitykite socialinių tinklų privatumo politiką ir sutartis prieš spausdami „Sutinku”.
Duomenų brokeriai ir jūsų „pėdsakas”
Yra kompanijų, kurių pagrindinis verslas - rinkti informaciją apie žmones ir ją parduoti. Jos vadinamos duomenų brokeriais. Tokie gigantai kaip „Acxiom”, „Experian” ar „LexisNexis” renka duomenis iš socialinių tinklų, viešų registrų, lojalumo programų, pirkimų istorijų, net iš automobilių navigacijos sistemų. Jie sukuria detalius profilius - kur gyveni, kiek uždirbi, ar esi susituokęs, ar turi vaikų, kokios tavo politinės pažiūros, ar turi sveikatos problemų.
Šiuos duomenis perka draudimo kompanijos, darbdaviai, rinkodaros agentūros ir kartais sukčiai. Europoje situacija šiek tiek geresnė dėl BDAR, kuris suteikia teisę prašyti ištrinti savo duomenis. Praktinis žingsnis - naudotis paslaugomis kaip „DeleteMe” arba siųsti prašymus pagrindiniams duomenų brokeriams ištrinti informaciją.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinė inžinerija ir draugų vaidmuo jūsų saugume
Net ir turėdami stiprius privatumo nustatymus ir stiprius slaptažodžius, galite tapti auka dėl draugų atskleistos informacijos. Socialinė inžinerija - tai manipuliavimo technika, kai užpuolikai renka informaciją apie žmogų iš viešai prieinamų šaltinių, o paskui naudoja ją apgaudinėjimui. Pavyzdžiui: draugas paskelbia nuotrauką su nurodyta vieta arba pažymi jus nuotraukoje prie jūsų namų.
Ką galima padaryti: pasikalbėkite su draugais apie privatumo svarbą, paprašykite, kad prieš žymėdami ar dalindamiesi nuotraukomis su jumis jie paklaustų jūsų sutikimo. Atsiminkite, kad paaugliai dažnai dalijasi daugiau informacijos nei reikėtų - tai kelia riziką.
Gyventi skaitmeniniame pasaulyje ir neprarasti balanso
Absoliutus paranojiškas saugumas yra neįmanomas ir nelabai prasmingas. Tikslas nėra tapti skaitmenine vaiduokliu, o priimti sąmoningus sprendimus. Yra skirtumas tarp sąmoningo dalinimosi informacija ir automatinio mygtuko „Sutinku” paspaudimo. Pradėkite nuo mažų žingsnių: patikrinkite privatumo nustatymus viename socialiniame tinkle, įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją, reguliariai peržiūrėkite leistinas programėlių teises.
Duomenų apsauga nėra tik individualus reikalas. Kuo daugiau žmonių supranta, kaip sistema veikia, tuo sunkiau platformoms ir duomenų brokeriams elgtis taip, lyg mes visi esame tik skaičiai jų duomenų bazėse. ES įgyvendino išsamią teisinę sistemą, kuria saugomi asmens duomenys bei privatumas ir asmenims suteikiama galimybė kontroliuoti savo duomenis, kai jie nori dalytis su kitomis organizacijomis. BDAR yra kertinis akmuo šioje sistemoje ir taikomas tiek platformoms, tiek subjektams, naudojantiems jūsų duomenis virtualiame pasaulyje.
Teisinis reguliavimas ir jo ribotumai
Straipsnyje atliktas tyrimas atskleidė, kad šiuo metu asmens duomenų apsaugą internetiniuose socialiniuose tinkluose reglamentuoja bendrosios privatumą ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Esamas teisinis reguliavimas, nors ir sprendžia nemažai su privatumu susijusių problemų, visgi nėra pakankamas. Straipsnyje pateikiami konkretūs nepakankamo teisinio reguliavimo pavyzdžiai.
Tyrimo ribotumas - asmens duomenų teisinės apsaugos internetiniuose socialiniuose tinkluose analizė apsiriboja tarptautiniu ir regioniniu (tik ES) teisiniu reguliavimu. Dėl ribojimų straipsnio apimčiai nebuvo analizuotos visos su privatumu susijusios problemos, pvz., neaptarti jurisdikcijos internetinių socialinių tinklų atžvilgiu klausimai.
Praktinė reikšmė ir rekomendacijos politikos formuotojams
Pateikiamos įžvalgos naudingos sprendžiant padidėjusį visuomenės susirūpinimą bei suaktyvėjusį žiniasklaidos ir mokslinių tyrimų dėmesį asmens duomenų internetiniuose socialiniuose tinkluose teisinės apsaugos klausimais. Straipsnyje pateikiamos mintys taip pat naudingos ir vartotojams, besirūpinantiems asmeninių duomenų teisine apsauga. Mokslinis naujumas pasireiškia nagrinėjant su nauju reiškiniu - internetiniais socialiniais tinklais - susijusią problematiką asmens duomenų teisinės apsaugos kontekste.
| Rizika | Praktinis veiksmas |
|---|---|
| Sukčiavimas prisistatant kitu asmeniu | Neatidarinėti įtartinų nuorodų; patikrinti siuntėjo paskyrą |
| Duomenų nutekėjimas | Naudoti unikalius slaptažodžius ir 2FA |
| Duomenų brokerių kaupimas | Siųsti prašymus ištrinti duomenis arba naudotis pašalinimo paslaugomis |
| Socialinė inžinerija per draugus | Kalbėtis su draugais apie žymėjimą ir dalinimąsi nuotraukomis |
Mums rūpi jūsų privatumas, tačiau taip pat svarbu, kad kiekvienas socialinių tinklų vartotojas suprastų savo atsakomybę ir galimybes: kontroliuoti savo asmens duomenis visais įmanomais būdais, susipažinti su platformų privatumo politikomis ir aktyviai naudoti technines apsaugos priemones.
tags: #socialiniu #tinklu #privatumas