Šiuolaikiniai mokiniai auga skaitmeninėje aplinkoje, kur socialinė erdvė tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Šios platformos naudojamos ne tik laisvo laiko praleidimui, bet ir bendravimui, saviraiškai, informacijos paieškai bei emociniam palaikymui gauti iš bendraminčių.
Jaunimo socialinių tinklų vartojimo ypatumai
Socialiniai tinklai ir skaitmeninės platformos tapo pagrindiniais būdais bendrauti ir išreikšti save. Jauni žmonės vis dažniau renkasi užsiėmimus, susijusius su technologijomis - video žaidimai, programavimas, socialinių tinklų turinio kūrimas. Šios veiklos ne tik leidžia džiaugtis mėgstamais pomėgiais, bet ir gali tapti tvirtu karjeros pagrindu.
Technologijų plėtra gerokai paveikė Lietuvos jaunimo pomėgius. Virtualios realybės (VR) ir papildytos realybės (AR) technologijos pakeitė jaunimo požiūrį į pomėgius. Dabar jauni žmonės gali patirti įvairias veiklas, tokias kaip sporto šakos ar meninės veiklos, tiesiog savo namuose.
Žvelgiant į statistiką, matome štai ką: apie 80% jaunimo praleidžia bent dvi valandas per dieną socialiniuose tinkluose, o tai yra 15% daugiau nei 2018 metais. 2023 metų apklausoje 45% jaunimo nurodė, kad užsiima piešimu, muzika ar šokiais, o 2019 metais šis skaičius buvo tik 30%. 2022 metų tyrimai atskleidžia, kad 73% jaunimo aktyviai sportuoja, palyginti su 65% 2019-aisiais. 2023-aisiais tik 30% jaunimo skiria laiko knygoms, palyginti su 50% 2018 metais. 2022 metais 70% jaunimo teigė, kad bent kartą per metus išvyksta į užsienį, tai yra 10% daugiau nei 2019-aisiais.
Jaunimo pomėgiai Lietuvoje pastaruoju metu išgyvena akivaizdžius pokyčius, atspindinčius socialinės ir technologinės aplinkos transformacijas. Jaunimas vis labiau domisi sportu, kūryba, mokymusi ir aplinkosauga; apie 60% jaunimo dalyvauja papildomuose mokymuose ar kursuose, siekdami pagerinti profesinius įgūdžius, o 2022 metais 55% jaunimo aktyviai dalyvavo aplinkosaugos iniciatyvose, palyginti su 37% 2019-aisiais.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Rizikos ir psichinės sveikatos aspektai jaunimo tarpe
Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios.
Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. Svarbu paminėti, kad geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete.
Vyresnio amžiaus žmonių socialinių tinklų naudojimas ir vienatvė
In older age, the diversity of social connections often decreases, the loss of close relationships increases and the feeling of loneliness intensifies. The changes can negatively affect emotional well-being and overall health status. The aim of the study was to assess the significance of social network characteristics and loneliness for depression in older adults, controlling for sociodemographic and physical health factors.
The analysis was based on data from the ninth wave of the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE), collected using probabilistic sampling. A total of 4741 participants aged 65 to 102 from the Baltic countries were included. Hierarchical multiple linear regression analysis was used to develop predictive models, which revealed that loneliness was the strongest predictor of depression, while higher social network satisfaction was associated with lower depression. In contrast, social integration and social connectedness had no significant predictive value.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Skirtumai tarp jaunimo ir senjorų
- Skirtumas socialinių tinklų naudojimo priežastyse: jaunimas dažniausiai naudojasi saviraiškai, bendravimui ir informacijos paieškai, o vyresni žmonės dažniau naudoja skaitmenines priemones palaikyti ryšį su šeima ir draugais bei mažinti vienatvę.
- Emocinė įtaka: jaunimui socialiniai tinklai gali skatinti nepasitenkinimą savimi ir emocinius svyravimus, tuo tarpu vyresniems asmenims socialinė parama ir pasitenkinimas ryšiais gali mažinti depresijos riziką.
- Socialinės tinklų poveikio mechanizmai: paauglių elgesys internete yra rizikingesnis, o vyresnių žmonių atveju vienatvė yra stiprus depresijos veiksnys, nors socialinė integracija kartais neturi reikšmingos prognozinės vertės.
Reguliavimas, amžiaus ribojimai ir tarptautinė patirtis
Europoje siūloma nustatyti bendrą 16 metų skaitmeninės pilnametystės ribą, o 13-16 metų paaugliams leisti socialiniais tinklais naudotis tik gavus tėvų sutikimą. Tačiau net ir diskusijos dalyviai sutaria: vien teisės aktuose įrašyta amžiaus riba vaikų neapsaugos. Draudimą priimti lengviau, nei įgyvendinti. Didžiausias klausimas - kaip patikrinti naudotojų amžių ir neleisti paaugliams apribojimų apeiti.
Tarptautinė patirtis leidžia teigti, jog griežtas draudimas gali būti teisiškai įgyvendinamas, bet ne visada veiksmingas. Pavyzdžiui, Australijoje socialinių tinklų naudojimas jaunesniems nei 16 metų asmenims yra teisiškai uždraustas. Australija dar pernai įstatymu socialinius tinklus uždraudė jaunesniems nei 16 metų. Pirmaisiais jų taikymo mėnesiais platformos užblokavo milijonus paskyrų, tačiau šalies reguliuotojas taip pat nustatė atvejų, kai vaikai galėjo pakartotinai bandyti įveikti amžiaus patikrą ar susikurti naujas paskyras.
Europos Parlamento narys Dainius Žalimas pripažįsta, kad formalaus draudimo neužtektų. Jeigu už jo įgyvendinimą realiai neatsakytų socialinių tinklų bendrovės, amžiaus riba galėtų likti tik simbolinė. „Jei socialinių tinklų atsakomybė bus tik simbolinė, sunku tikėtis pozityvių rezultatų“, - sako europarlamentaras. Jo teigimu, didžiausią riziką vaikams kelia ne pati galimybė bendrauti internete, o platformų naudojami personalizuoti algoritmai, automatiškai paleidžiami vaizdo įrašai ir kitos funkcijos, sukurtos kuo ilgiau išlaikyti žmogaus dėmesį.
Atsakomybė už saugumą: platformos, valstybės ir šeimos vaidmenys
Reikia skirti dėmesio skaitmeniniam švietimui nuo mažų dienų. Tėvai taip pat turi prisiimti atsakomybę, todėl ir jiems reikėtų suteikti daugiau informacijos. Draudimas taip pat neišspręstų skaitmeninio raštingumo problemos. Net ir apribojus prieigą iki tam tikro amžiaus, paaugliams anksčiau ar vėliau teks savarankiškai naudotis socialiniais tinklais, vertinti juose skelbiamą informaciją ir atpažinti manipuliuojantį turinį.
Pačios platformos turėtų užtikrinti veiksmingą amžiaus patikrą, riboti priklausomybę skatinančias funkcijas ir kurti nepilnamečiams saugesnę aplinką. Pagal ES Skaitmeninių paslaugų aktą vaikams prieinamos platformos jau privalo saugoti jų privatumą, fizinę ir psichologinę gerovę. Atsakomybės teks ne tik platformoms.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Teisininkai teigia, kad pareiga tikrinti amžių jokiu būdu negali būti patikėta socialiniams tinklams. Tikrinti, anot advokatės, galėtų tokias paslaugas teikiančios įmonės. „Toks trečiosios patikimos šalies bendradarbiavimas su socialiniais tinklais galėtų būti, mano manymu, visai tinkamas sprendimas“, - savo nuomone dalijosi G.
Alternatyvos griežtam draudimui ir moksleivių nuomonė
Lietuvoje atlikta moksleivių apklausa atskleidžia, kad didžioji dalis jaunimo nepritaria griežtam socialinių tinklų ribojimui iki 16 metų. Tiksliau, apie 40,7 % respondentų visiškai nepritaria, dar 14,7 % iš dalies nepritaria, visiškai pritariančiųjų - tik 12,6 %, o iš dalies pritariančių - 17,2 %. Likę 14,8 % moksleivių laikosi neutralaus požiūrio.
Ypač reikšmingas apklausos rezultatas - net 77,1 % respondentų mano, kad visiškas draudimas paskatintų taisyklių apeidinėjimą, pvz., melavimą apie amžių, papildomų paskyrų kūrimą ar net VPN naudojimą. Kalbant apie emocinę ir psichologinę savijautą, moksleivių nuomonė taip pat nėra vienareikšmė. Apie 42,9 % apklaustųjų mano, kad draudimas nepadėtų pagerinti savijautos, 22,3 % - kad padėtų, o 34,7 % įvertino, kad pagerinimas būtų tik dalinai veiksnus.
Moksleiviai taip pat pasiūlė alternatyvius sprendimus, kurie sulaukia kur kas daugiau palaikymo nei visiškas draudimas. Net 31,3 % respondentų mano, kad naudotis socialiniais tinklais turėtų būti galima tik su tėvų ar globėjų sutikimu, 25,2 % - kad naudotis galima, bet taikant laiko ribojimą (pvz., valandos per dieną), 16,9 % - ribojant naudojimą tik nakties metu, o 35,7 % palaiko ribojimą tik tam tikroms platformoms. Mažiausias palaikymas buvo radikaliam draudimui (6,5 %).
Praktiniai sprendimai: švietimas, pasitikėjimas ir atsakomybė
Reziumuojant moksleivių nuomonės aspektus ir papildomas kylančias grėsmes, drąsiai teigiame, kad moksleiviai nenori būti ribojami vien draudimais ar radikaliomis priemonėmis. Jie siekia būti išgirsti, įtraukti ir ugdomi kaip atsakingi skaitmeninės erdvės naudotojai.
Dėl to ilgalaikiai ir veiksmingi sprendimai turėtų būti grindžiami ne vien ribojimais, bet ir švietimu, pasitikėjimu bei atsakomybe. Svarbu edukuoti jaunus žmones apie skaitmenines technologijas. Ar vaikai turėtų laukti šešioliktojo gimtadienio, kad galėtų savarankiškai susikurti paskyrą socialiniame tinkle? Europoje ši idėja vertinama vis rimčiau.
Seime – karas prieš socialinius tinklus: peržengtos ribos? • TV3 žinios
Finansinio raštingumo ir saugaus elgesio ryšys
Nors apie finansinio raštingumo svarbą kalbama vis garsiau, 2023 m. Lietuvos banko tyrimas atskleidė paradoksą: lietuvių finansinės žinios ne pagerėjo, o pablogėjo - nuo 62 balų 2015 metais iki 56 dabar. Tuo metu tarptautinis vidurkis siekia 60 balų, tad atsiliekame ne tik nuo lyderių, bet ir nuo bendros pasaulinės tendencijos. Dar labiau neramina jaunimo rezultatai: OECD PISA tyrimas rodo, kad apie 14 proc. Lietuvos penkiolikmečių vis dar neperžengia bazinio finansinio raštingumo lygio.
Ekspertai perspėja: jei šios spragos nebus užpildytos, dalis jaunuolių į savarankišką gyvenimą žengs be esminių žinių apie pinigus. Ugdymas turi būti laipsniškas: nuo atsakingo vartojimo ir taupymo vaikystėje iki biudžeto planavimo paauglystėje. Vilniaus jėzuitų gimnazijos dvyliktokė Emilija Čapkauskaitė sako, jog nemažai jos bendraamžių pripažįsta pasigendantys finansinių žinių, todėl kai kurie imasi veikti patys. Prieš kelerius metus Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai patys nutarė ugdyti finansinį raštingumą praktiškai.
| Metai | Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|---|
| 2015 | Lietuvos finansinio raštingumo balas | 62 |
| 2023 | Lietuvos finansinio raštingumo balas | 56 |
| 2023 | Tarptautinis finansinio raštingumo balas | 60 |
| 2023 | Lietuvos penkiolikmečių, neperžengiančių bazinio lygio, dalis | 14% |
Saugus elgesys internete ir skaitmeninė detoksikacija
Šiandien socialiniai tinklai yra neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis. Tačiau ryški ir dar viena tendencija - sąmoningas žmonių pasitraukimas iš socialinių tinklų. Anot eksperto, nemažai žmonių ima rinktis skaitmeninės detoksikacijos (angl. Digital Detox) strategiją - pavyzdžiui, nevartoja skaitmeninio turinio tam tikromis savaitės dienomis arba padaro pertrauką nuo socialinių tinklų vartojimo.
Svarbu edukuoti jaunus žmones apie skaitmenines technologijas. Mokytojas Jokūbas Širvinskas įsitikinęs, kad socialiniai tinklai stipriausiai veikia jaunesnius vaikus, kurių tapatybė dar tik formuojasi. Jiems ypač svarbu pritapti, sulaukti bendraamžių pritarimo ir neatsilikti nuo grupės. „Dabar veikiančios programėlės ir socialiniai tinklai iš vaikų atima vaikystę. Jie mažiau laiko praleidžia lauke, mažiau bendrauja gyvai“, - sako mokytojas.
Ko imtis praktikoje?
- Vystyti skaitmeninį švietimą nuo mažų dienų ir įtraukti finansinį raštingumą į mokymo programas.
- Skatinti šeimas kurti atvirą komunikaciją: geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių socialiniuose tinkluose.
- Reikalauti iš platformų veiksmingų amžiaus tikrinimo mechanizmų, bet vengti perteklinio asmens duomenų rinkimo.
- Riboti priklausomybę skatinančias funkcijas ir kurti nepilnamečiams saugesnę aplinką pagal ES reglamentus.
- Palaikyti alternatyvas griežtam draudimui: tėvų sutikimas, laiko ribojimai, platformų ribojimai tam tikroms amžiaus grupėms.
Taigi diskusija nėra vien apie tai, ar vaikams uždrausti socialinius tinklus. Esminis klausimas - kas prisiims atsakomybę už tai, kad skaitmeninė aplinka būtų saugesnė. Amžiaus riba gali tapti viena iš apsaugos priemonių, tačiau be platformų kontrolės, skaitmeninio švietimo ir tėvų įsitraukimo ji rizikuoja likti tik saugumo iliuzija.
tags: #socialiniu #tinklu #naudojimas #tarp #jaunimo #ir