Seimas pritarė antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams, kurių tikslas - nuo 2026 metų sukurti patrauklesnę ir lankstesnę sistemą, užtikrinti savanorišką dalyvių įsitraukimą ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl galimybės pasitraukti iš kaupimo.
Pokyčių esmė: savaiminis įtraukimas ir savanoriškumas
Pagal priimtus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa taps patrauklesnė ir lankstesnė, o automatinis įtraukimas bus atsisakyta: vietoje to įtvirtintas nuolatinis kvietimas savanoriškai kaupti ir plačiau informuoti visuomenę apie galimybes kaupimo antrojoje pakopoje.
Jaunesniems nei 40 metų gyventojams per elektroninę sistemą Sodros pranešimų forma bus siunčiami priminimai apie galimybę prisijungti prie kaupimo; įtraukti asmenys galės patys pasirinkti, kada ir kiek įmokų mokėti, ir galės laikinai stabdyti įmokas.
Perėjimo laikotarpis ir galimybė pasitraukti
Priėmus pakeitimus bus sudaryta galimybė kaupiantiesiems, kurių atnaujintos sąlygos netenkina, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galės atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį bei gauti papildomus vienetus „Sodros“ pensijai už valstybės įmokas.
Pasitraukimui įteisintas ilgesnis pereinamasis laikotarpis: nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė pateikė siūlymą pratęsti laikotarpį iki 2027 m. rugsėjo 30 d., tačiau galutinio sprendimo laikotarpis liko peržiūrimas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų reforma
Kaupiantiems toliau: įmokų dydžio pasirinkimas ir stabdymas
Kaupiantiesiems, kurie nusprendė likti antrojoje pakopoje, bus sudarytos galimybės pasirinkti optimalų įmokų dydį ir jas, prireikus, stabdyti. Siūloma pradėti nuo standarto - 3 proc. įmokos dydžio, su galimybe didinti arba stabdyti įmokas vieneriems metams be ribojimo.
Taip pat išliks valstybės skatinamoji įmoka - 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Mobilios galimybės: išmokos ir lankstumas
Naujos nuostatos suteiks galimybę iki senatvės pensijos amžiaus vieną kartą per visą kaupimą leisti pasitraukti su išimties atskaitymu: 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei įmokėta suma). Po likusio laiko iki pensijos amžiaus likusius lėšų likučius bus galima išimti tam tikromis sąlygomis - pvz., 5 metų iki pensijos pradžios išimti visą sumą gali būti rizikinga, tačiau suteikia papildomą lankstumą.
Be to, iki senatvės pensijos amžiaus galima išimti neapmokestintą dalį lėšų iš visos sukauptos sumos, kai kaupimas tampa apsunkintas ar netikslus: tam tikrais atvejais dėl sunkių ligų ar kitų pripažintų sunkumų išmokos gali būti išmokamos be mokesčių.
Kiekybiniai kriterijai: riba anuitetams ir apribojimai
Numatoma pensijų fondo turto riba, nuo kurios apskaičiuojama privalomo anuiteto įsigijimo galimybė, 2026 m. gali būti apie 14 861 eurą, o riba, viršijus kurią galima gauti vienkartiną išmoką, gali būti apie 74 307 eurus. Dalyviai, iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarę periodinės išmokos sutartį, iki 2027 m. pabaigos galės kreiptis dėl likusio neišmokėto turto išmokėjimo vienkartine išmoka.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
III pakopa: papildomas lankstumas ir auganti paklausa
Nors II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti ir yra pagrindas finansiniam stabilumui ateityje, III pakopa siūlo didesnį lankstumą - dalyvis pats renkasi įmokų dydį, dažnį, fondo tipą ir rizikos lygį. Ši pakopa leidžia kaupti pagal individualius tikslus, o jos augimas rodo žmonių vis dažnesnį papildomo kaupimo poreikį senatvei.
III pakopos dalyvių skaičius 2026 m. pirmąjį pusmetį augo: balandžio 30 d. duomenimis, 191 760 gyventojų - 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras III pakopos lėšų kiekis siekia apie 599,34 mln. eurų. Investicinė grąža per pastaruosius 12 mėnesių sudaro apie +8,6 proc., o per penkerius metus - apie +28,8 proc.
Skaidrumo ir atsakomybės požiūriu III pakopa skiriasi nuo II pakopos: gyventojas pats nustato rizikos lygį ir investavimo strategiją, o ne automatiškai pereina į Gyvenimo ciklo fondą pagal gimimo metus. Taip pat III pakopos dalyvis gali rinktis iš nekilnojamojo turto, obligacijų ar akcijų fondų, o laikui bėgant patikrinti, ar pasirinktas fondas atitinka amžių, tikslus ir rizikos norą.
Kaip vertinti savo pasirinkimus
Ekonomisto A. Bartkaus teigimu, svarbu nepriklausyti nuo trumpalaikių emocijų, žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir suvokti, kad antroji pakopa nėra tik asmeninis finansinis pasirinkimas - tai priemonė amortizuoti visuomenės senėjimo rizikas. Pasitraukimas iš kaupimo gali būti racionalus tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai įsigyjama prekė, kurios nauda senatvėje viršija galimą didesnę pensiją, arba kai būtinas gyvybiškai svarbus gydymas.
Tuo tarpu III pakopa gali tarnauti kaip papildomas saugiklis ir lankstus instrumentas, leidžiantis pasinaudoti mokestiniais pranašumais ir laiku investuoti pagal asmeninius poreikius. Ekonomistas taip pat pabrėžia, kad dalis žmonių vis dar planuoja laikyti lėšas banke ar rinktis saugesnes priemones dėl neaiškios ateities reformos perspektyvų, tačiau kol egzistuoja kaupimo senatvei sistema ir valstybės paskatos, racionalu pasinaudoti šia galimybe.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Praktiniai patarimai dalyviams
- Jei dalyvauji II pakopoje ir svarstai apie pokyčius, gali nesukti galvos: įmokas gali keisti ar padidinti per savo internetinį banką ar pasikonsultuoti su fondo administratoriumi.
- Jei turi klausimų dėl galimybių pasitraukti ar išimti lėšas - gali kreiptis į fondo bendrovę arba finansų konsultantą dėl individualaus scenarijaus įvertinimo.
- III pakopos dalyviams svarbu reguliariai peržiūrėti fondo rizikos lygį, investavimo strategiją ir mokesčius, nes šios pakopos pasirinkimas yra labiau asmeniškai pritaikytas.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Skaičiuojama, kad dalyviams, kurie liko II pakopoje, valstybės įmoka šiandien siekia apie 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o 2026 m. ši įmoka toliau didėja - iki 33,49 eur/mėn. Dėl naujų nuostatų svarbu atsižvelgti į ilgalaikius efektus: III pakopos augimas rodo, kad gyventojai vis labiau tiki papildomomis galimybėmis kaupti senatvei, o II pakopa išlieka patikimu pagrindu papildomoms pajamoms ateityje.
Taigi, suaugusiam žmogui sprendimas dėl kaupimo II pakopoje priklauso nuo individualių tikslų, galimybių ir pasitikėjimo sistemos ateitimi. Atlikti galutinį sprendimą rekomenduojama iki 2027 metų pabaigos, o esminiai pokyčiai įsigalioja nuo 2026 metų pradžios.
tags: #kokios #pensiju #reformos #lietuvoje #prielaidos