Socialinių tinklų nauda ir žala: poveikis psichologinei sveikatai

Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų - toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Tačiau, kokia šių tinklų teikiama nauda bei žala retai susimąstome. Vis daugiau asmenų kelia klausimą: ką toks nesaikingas socialinių tinklų naudojimas atneš žmonijai? Kaip internetinis bendravimas paveiks kiekvieno iš mūsų natūralius socialinius įgūdžius ir psichologinę bei fizinę sveikatą?

Socialinių tinklų poveikis

Socialinių tinklų paplitimas ir priklausomybė

Šiandieninis pasaulis praktiškai neįsivaizduojamas be interneto ir socialinių tinklų. Dažnas iš mūsų pasakytų, kad tai visiškai normalu - būtina prisitaikyti prie šių dienų aktualijų, neatsilikti nuo naujausių technologijų. Nors šios platformos per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama kasdienybe, mokslininkai vis užsimena, kad dėl per didelio įnikimo į virtualiąją realybę gresia psichologinės problemos ir net fiziologiniai sutrikimai.

Ar egzistuoja riba, už kurios jau galime sakyti, kad esame priklausomi nuo socialinių tinklų? Kaip LRT.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, bet kokios priklausomybės pagrindinis bruožas - kai žmogus kokiai nors veiklai skiria daugiau laiko, negu tikėjosi. Tas pats galioja ir socialiniams tinklams. Laikas, praleidžiamas naršant juose, vis ilgėja ir ilgėja. Taip pat svarbu pastebėti, kai dėl šios veiklos aukojamos kitos.

Gana daug žmonių jaučiasi socialiniuose tinkluose praleidžiantys daugiau laiko, negu iš tikrųjų norėtų. Visgi tokia priklausomybė nėra specifiškai gydoma - kaip atkreipė dėmesį V. Legkauskas, ligoninėse nėra gydomos priklausomybės, susijusios su veikla.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimo tiksliai nurodyti negalima

Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, pavyzdžiui, nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų. Tyrėjai aiškinasi žalingų įpročių, susijusių su internetu ir socialiniais tinklais, įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ir ją randa. Gerokai mažiau galima rasti straipsnių, kuriuose paaiškinta, kodėl šie tinklai taip paplitę, ko vaikai juose ieško ir ko neranda realiame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Vartotojų sukurtas turinys: gidas verslui

Apklausus 16-64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose:

  • smalsauja, ką veikia draugai;
  • nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius;
  • praleidžia laisvą laiką;
  • ieško juokingų ar smagių istorijų;
  • apskritai bendrauja su žmonėmis;
  • dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais;
  • dalijasi savo nuomone;
  • nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus;
  • susipažįsta su naujais žmonėmis.

Socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas. T. y. patiktukai, komentarai, pasidalijimai. Jeigu įkeliame kokį nors turinį ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gauname dopamino dozę. Dopaminas, anot pašnekovo, yra kaip sėkmės hormonas.

Technologijų įmonės sąmoningai kurie priklausomybę sukeliančius produktus. Tam naudojami įvairūs priminimo ženkliukai, mūsų elgesio sekimas ir analizė, emocinį prieraišumą kuriantys modeliai.

Kaip išsivysto priklausomybė?

Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimas, kuriame nėra intoksikacijos. Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai:

  • nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius),
  • nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais,
  • tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose),
  • nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas),
  • konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir
  • atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).

Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems:

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai kino industrijoje

  • paaugliai,
  • studentai,
  • vieniši žmonės,
  • intravertai.

Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Tokie bruožai ir įpročiai galėtų būti kaip įspėjamieji ženklai tėvams ir mokytojams, kad paauglys vėliau gali tapti priklausomas nuo interneto.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad per dažnas interneto naudojimas gali būti susijęs su daugeliu aktyvių, iniciatyvių ir tikslingų socialinių tinklų naudojimu socialiniams ir psichologiniams poreikiams patenkinti.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Socialinių tinklų nauda

Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.

Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą.

Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai: pliusai ir minusai

Socialiniai tinklai verslui

„Esant didelei rinkai ir turint verslą visuomet reikia išsiskirti ir tinkamai save pristatyti tam, kad būtum patrauklus. Verslas, kuris moka tinkamai išnaudoti socialinius tinklus, gali gauti didelę pridėtinę vertę, nes vartotojai, stebėdami reklamas, verslų paskyras renka informaciją apie mėgstamus prekės ženklus“.

Socialinių tinklų žala

Nesaikingas naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais gali pridaryti ypatingai daug žalos. Jautriausi yra paaugliai, kuriems gali kilti nemažai įvairių problemų. Dėl per didelio naudojimosi socialiniais tinklais gali atsirasti dėmesio sutrikimų ir depresijos požymių. Naudojantis išmaniaisiais įrenginiais prieš pat miegą gal labai sutrikti poilsis. Daug laiko praleidžiant prie kompiuterio ir kitų išmaniųjų įrenginių stipriai padidėja nutukimo rizika.

Mokslininkai teigia, kad nesaikingas interneto ir jo teikiamų galimybių naudojimas gali pakeisti smegenų struktūras ir biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą. Bene pati pavojingiausia socialinių tinklų keliama žala yra internetinės patyčios. Socialiniai tinklai priverčia žmones, ypatingai jaunus ir lengvai palenkiamus asmenis, galvoti, kad jie yra geresni arba blogesni, nei kiti. Socialiniuose tinkluose dažnai iškeliamas grožio ir turto kultas, o tai menkina dvasines vertybes, kurios turėtų būti daug svarbesnės.

Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.

2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei.

Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.

Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.

Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.

Lyčių skirtumai

  • Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose.
  • Mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams.
  • Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.

Interneto patyčios

Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.

Kaip atpažinti priklausomybę?

V. Liaugaudaitė patarė kiekvienam stebėti savo elgesį ir atkreipti dėmesį į signalus, rodančius, jog interneto naudojimas jau virsta problema:

  • Jeigu jūs miegą iškeičiate į laiką internete.
  • Jeigu mėginate nuslėpti, kiek laiko jame leidžiate.
  • Jaučiatės įsitempę, suirzę neturėdami prieigos prie interneto.
  • Apleidžiate namų ruošos darbus.
  • Jūsų aplinkos žmonės ima skųstis, kad jūs per daug laiko praleidžiate internete.
  • Blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto.

Vadinasi, jūs jau patiriate probleminio interneto naudojimo priklausomybės simptomus ir tada jau vertėtų sunerimti.

Ką daryti?

Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.

Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.

Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.

Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:

  • pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus.
  • vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje.
  • gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai.
  • reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą.

Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai.

tags: #socialiniu #tinklu #nauda