Socialinių tinklų įtaka psichologinei sveikatai

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama XXI amžiaus dalimi. Patogu būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia draugai, ir patiems dalintis aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?

Šiame straipsnyje aptarsime socialinių tinklų įtaką psichologinei sveikatai, remdamiesi psichologų ir skaitmeninio turinio ekspertų įžvalgomis.

Teigiama socialinių tinklų pusė

Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką dažniausiai minime blogąją pusę. Psichologas P. Rakštikas teigia, kad socialiniai tinklai gali turėti ir teigiamą reikšmę. Pirmiausia, jie skirti kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau. Nors dabar socialinius tinklus suvokiame kaip nekokybišką ryšį, žvelgiant iš praeities perspektyvos, jis yra ganėtinai kokybiškas.

Vis daugiau žmonių dalijasi, kad taip gauna informaciją. Jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs. Aišku, didžioji dalis žmonių socialinius tinklus naudoja pasyviai, taip irgi pasireiškia jų naudojimo minusas. Nes pirminė jų idėja buvo palaikyti ryšį, vadinasi, aš turiu ganėtinai įsitraukti, jeigu tą ryšį noriu palaikyti. Vis daugiau tas ryšys krypsta į pasyvumo pusę, o tai kuria ir tuos negatyvius išgyvenimus.

Neigiama socialinių tinklų įtaka

P. Rakštikas teigia, kad yra du pagrindiniai matmenys, kaip galime čiuopti savo santykį su socialiniais tinklais: naudojimo kiekis ir būdas. Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Turbūt idealiausias variantas yra, jeigu juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami. Tai reiškia, kad socialinius tinklus naudojame komunikacijai su žmonėmis, tam, kad sužinotume kažkokias pagrindines naujienas čia ir dabar, bet visa tai darome labai ribotą laiką. Ir čia turbūt yra sunkiausia dalis, nes apriboti socialinius tinklus tampa vis sudėtingiau.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir psichologija: analizė

Vienas minusų - atsirandanti priklausomybė. Pradedame pamesti budrumą, sąmoningumą, kiek ir kam juos naudojame, nes socialiniai tinklai vis daugiau mums duoda nekokybiško turinio, o algoritmai vis daugiau mus stengiasi įtraukti. Tai yra akivaizdus socialinių tinklų kūrimo interesas, kad taptume daugiau vartojantys ir taip kurtume daugiau naudos jų kūrėjams. Taigi atsiranda priklausomybė, kuri paskui sunkiai keičiama.

Savivertės mažėjimas

Su tuo susijęs savivertės mažėjimas, nes socialiniai tinklai turi tokį įdomų efektą. Jau kasdienybėje daugiau ar mažiau lyginame save su kitais, nes būti labai išskirtiniam iš aplinkos yra toks nerimo šaltinis. Mums norisi būti panašiems į kitus ir kuo nors pranašesniems, nes tai užtikrina mūsų vieną bazinių poreikių - priklausyti bendruomenei, būti jos dalimi. Viena didžiausių baimių yra būti atskirtam. Tačiau apie tai nesusimąstome, nes yra jausmas, kad nuolat esame susijungę su žmonėmis, bet, kadangi siekiame priklausymo, nuolat save lyginame su kitais ir socialiniai tinklai tai padaro labai stipriai iškreiptu būdu.

Nes, jeigu susitinkame kurį nors draugą, su juo palaikome ryšį ir palyginame savo gyvenimus, kaip jo savaitė praėjo, kaip metai prabėgo, turime ganėtinai lygią kovą. Bet, kai esame vienas prieš daugybės žmonių gyvenimų kratinį ir socialiniai tinklai dažniausiai rodo gražesnę pasaulio pusę, o dažnai netgi dirbtinai pagražintą, mes tarsi save lyginame su visiškai nelygiu priešininku. Ir mūsų, pasakysiu šaržuodamas, pilkas gyvenimas, kad ir koks jis fainas būtų, vis tiek yra pilkas, palyginti su bendriniu socialinių tinklų pasauliu. Kadangi ta kova yra labai nelygi, jeigu nesame sąmoningi, atsparūs, patiriame daug negatyvių išgyvenimų, kad mano gyvenimas nevisavertis, kad aš neįdomiai gyvenu, kad nežinau, ko noriu iš gyvenimo, nes, atrodo, visi socialiniuose tinkluose žino, ko jie nori, jiems sekasi ir pan. Tada gali ir nerimas atsirasti, ir įvairūs požymiai, simptomai, kuriantys psichologinį nesaugumą.

Fizinės sveikatos problemos

Kitas dalykas, socialinius tinklus vartojame per ekranus, o ekranai turi papildomų šalutinių poveikių laikysenai, miegui, gali atsirasti nemiga, taip pat akių sausumas, galvos svaigimas. Tai yra papildomi negatyvūs ingredientai, dėl to labai svarbu būti sąmoningiems ir atkreipti dėmesį, kaip naudojamės socialiniais tinklais, ne tik kalbant apie kiekį, bet ir apie būdą: sėdėdami, gulėdami, eidami.

Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų tendencijos ir iššūkiai

Kaip pastebėti neigiamą poveikį ir ką daryti?

P. Rakštikas teigia, kad reikia pradėti save stebėti. Galime pabandyti stebėti du momentus: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Kalbu būtent apie tą akimirką, nes didžioji dalis žmonių pradeda naudotis intuityviai, automatiškai. Ir, jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu. Mes daugeliui dalykų dedikuojame savo laiką, juos planuojame, o laiką, kiek praleidžiame socialiniuose tinkluose, ko gero, planuoja retas. Tai yra įprotis, kuris atsiranda tarp veiklų ir pradeda bloginti jų kokybę, nes mūsų dėmesys tampa paviršutiniškas. Tad, jeigu pastebiu, kad neskiriu dedikuoto laiko, jau yra signalas. Kitas momentas yra, su kokia emocija baigiu tai daryti. Jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tomis emocijomis, kurios signalizuoja, kad aš nenaudingai praleidau laiką, jį iššvaisčiau, uždelsiau, vėl einu per vėlai miegoti ir panašiai, yra kitas signalas - kad tampu socialinio tinklo įkaitu.

Jeigu susiduriame su tuo, ką jis paminėjo, pasiūlymas, ką daryti, yra tik vienas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Nes čia jokio kito kelio nebus. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.“

Dažnai skundžiamės, kad neturime laiko. Tačiau, jei sutrauktume visą socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką į nuoseklų, pamatytume, kad susidaro net kelios valandos per dieną: „Taigi čia galime nušauti kelis zuikius vienu šūviu: galime įvesti higienos naudojant technologijas ir gauti papildomo laiko sau naudingoms veikloms.“ P. Rakštikas siūlo tą laiką skaidyti, pasinaudojant pusvalandį vidurdienį, pusvalandį įterpiant į darbo pabaigą ar pan. Svarbiausia, pašnekovo teigimu, kad jais nebūtų naudojamasi nuolat po keletą minučių.

Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Čia svarbu įspėti, kad nereikėtų išsigąsti, jei pradžioje sukils įtampa. Jeigu mes kalbame apie jau atsiradusią priklausomybę, tai bet koks vakuumas žmogui iškart kuria įtampą. Bet šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus.

Kaip veikia socialinių tinklų algoritmai?

Su „Tele2“ skaitmeninio turinio vadove J. Antropik pasikalbėjome apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai, pagal ką parenkamas matomas turinys. Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jei turite socialiniame tinkle, pavyzdžiui, 200 draugų, grupių ar puslapių, kurių turinį galite matyti, platforma nesugeba parodyti visko. Dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“ ant jų įrašų. Jeigu tokio interaktyvumo nebuvo, algoritmas neturi pagrindo manyti, kad draugo turinys jums bus įdomus.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunų žmonių elgesys

Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate, jeigu visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka, pasak algoritmų, jums gali būti mažiau įdomi. Verslo turinį galite matyti taip pat dažniau nei savo pažįstamų, nes socialiniuose tinkluose yra daug apmokėtų įrašų.

Pasak J. Antropik, vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose, kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas: „Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Svarbu socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną. Naudojami nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę.

Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui. Padarykite testą ir pabandykite (su jų leidimu) pažiūrėti artimųjų matomą turinį. Jeigu jūsų pomėgiai skirtingi, pamatysite, kad būnant tame pačiame socialiniame tinkle jausmas - lyg būtumėte kitame pasaulyje.“

Patarimai, kaip sumažinti socialinių tinklų naudojimą

J. Antropik siūlo šiuos patarimus, kaip sumažinti laiką socialiniuose tinkluose:

• Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei.
• Programėlių perstumdymas į gilesnius aplankus telefone.
• Socialinių tinklų pranešimų išjungimas.
• Atsisakymas telefono bent valandą dvi prieš miegą.

Socialinių tinklų įtaka paaugliams

Šiandieniniai vaikai ir paaugliai gyvena skaitmeniniame amžiuje, kur socialiniai tinklai yra neatsiejama kasdienybės dalis. Nepaisant galimybių, kurias šios platformos suteikia bendrauti, mokytis ir dalytis turiniu, jų ilgalaikis naudojimas gali tapti pavojingu iššūkiu emocinei sveikatai. Vaikams ir paaugliams dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad kitų gyvenimas socialiniuose tinkluose yra „tobulas“. Jaunimas nuolat lygina savo gyvenimą su kruopščiai atrinktomis akimirkomis, kurias mato socialinėje erdvėje. Tai sukelia psichologinį spaudimą, dėl kurio vaikai pradeda abejoti savo asmeniniais gebėjimais bei pasiekimais.

Socialinių tinklų vartojimas, kai jis tampa pagrindine bendravimo priemone, gali skatinti socialinę izoliaciją. Anot specialistės, nors jaunuoliai gali turėti šimtus virtualių draugų, jie vis rečiau renkasi gyvus susitikimus ar tiesioginį bendravimą. Tai ilgainiui gali silpninti tikrų ryšių poreikį, didinti vienišumo jausmą ir net skatinti priklausomybę nuo virtualios socializacijos, kai vienintelis „bendravimas“ vyksta per ekraną. Anonimiškumas internete ne tik sumažina socialinę atsakomybę, bet ir įgalina lengvesnį užgauliojimą bei įžeidinėjimus.

Ką gali padaryti tėvai?

Tėvai, siekdami padėti vaikams išvengti socialinių tinklų neigiamo poveikio, pirmiausia turėtų skatinti atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje ir kaip tai gali veikti emocinę vaiko savijautą. Vaikams yra svarbu priminti, jog matomi vaizdai internete ne visada atspindi realybę. Kartu verta formuoti sveiką kritinį požiūrį į tai, kas matoma socialiniuose tinkluose, o tėvai, patys atsakingai naudodamiesi šiomis platformomis, gali tapti vaikams pavyzdžiu, kaip išlaikyti sveiką balansą ir pagarbą kitiems.

Taip pat svarbu nustatyti aiškias ribas, kad socialiniai tinklai neužgožtų kitų kasdienio gyvenimo veiklų. Vaikams yra svarbu turėti struktūruotą dienotvarkę, kurioje interneto naudojimas būtų ribotas, tuo pačiu, kad dienotvarkėje būtų numatytas laikas ir kitoms įvairioms veikloms. Tėvai taip pat gali skatinti vaikų domėjimąsi pozityviais, edukaciniais ar įkvepiančiais profilių kūrėjais, kurie skatina sveiką požiūrį į save ir kitus.

Skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus. Be to, tėvai turėtų padėti vaikams išmokti reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus, laikytis amžiaus reikalavimų ir vengti asmeninės informacijos viešinimo. Tokie įpročiai padeda vaikams suformuoti sveiką ir atsakingą požiūrį į socialinių tinklų naudojimą.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.

Per didelis laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą.

Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebime įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.

Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jaunieji suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.

Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.

Kaip įveikti priklausomybę?

Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems, bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.

Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, būti gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, nevengti atvirų pokalbių. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.

Išvados

Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo ir naudotis socialiniais tinklais atsakingai.

Patarimai, kaip atsakingai naudotis socialiniais tinklais:

• Ribokite laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
• Skatinkite realų bendravimą su draugais ir šeima.
• Ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad tai, ką matote internete, ne visada atspindi realybę.
• Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai daro neigiamą poveikį jūsų psichologinei sveikatai, kreipkitės pagalbos į specialistus.

tags: #socialiniu #tinklu #itaka