Pastaruoju metu daug diskutuojama apie interneto grėsmes, kurios kenkia mūsų visų gerovei. Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip socialiniai tinklai veikia Lietuvos jaunimą, remdamiesi statistika, tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.
Jaunimo Pomėgių ir Laisvalaikio Pokyčiai
Pastaraisiais metais Lietuvos jaunimo pomėgiai ir laisvalaikio užsiėmimai patyrė akivaizdžių pokyčių. Jaunimo pomėgiai Lietuvoje pastaruoju metu išgyvena akivaizdžius pokyčius, atspindinčius socialinės ir technologinės aplinkos transformacijas. Technologijų plėtra gerokai paveikė Lietuvos jaunimo pomėgius. Socialiniai tinklai ir skaitmeninės platformos tapo pagrindiniais būdais bendrauti ir išreikšti save.
Žvelgiant į statistiką, matome štai ką:
- 2022 metų tyrimai atskleidžia, kad 73% jaunimo aktyviai sportuoja, palyginti su 65% 2019-aisiais.
- Apie 80% jaunimo praleidžia bent dvi valandas per dieną socialiniuose tinkluose, o tai yra 15% daugiau nei 2018 metais.
- 2023 metų apklausoje 45% jaunimo nurodė, kad užsiima piešimu, muzika ar šokiais, o 2019 metais šis skaičius buvo tik 30%.
- Apie 60% jaunimo dalyvauja papildomuose mokymuose ar kursuose, siekdami pagerinti profesinius įgūdžius.
- 2022 metais 55% jaunimo aktyviai dalyvavo aplinkosaugos iniciatyvose, palyginti su 37% 2019-aisiais.
- 2023-aisiais tik 30% jaunimo skiria laiko knygoms, palyginti su 50% 2018 metais.
- 2022 metais 70% jaunimo teigė, kad bent kartą per metus išvyksta į užsienį, tai yra 10% daugiau nei 2019-aisiais.
Taigi, galime daryti išvadą, kad jaunimas vis labiau domisi sportu, kūryba, mokymusi ir aplinkosauga. Tačiau socialiniai tinklai užima vis didesnę jų laiko dalį, o tradiciniai pomėgiai, tokie kaip skaitymas, praranda populiarumą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Technologijų Įtaka Jaunimo Pomėgiams
Technologijų augimas ir globalizacija atveria naujas galimybes. Jauni žmonės vis dažniau renkasi užsiėmimus, susijusius su technologijomis - video žaidimai, programavimas, socialinių tinklų turinio kūrimas. Šios veiklos ne tik leidžia džiaugtis mėgstamais pomėgiais, bet ir gali tapti tvirtu karjeros pagrindu.
Virtualios realybės (VR) ir papildytos realybės (AR) technologijos pakeitė jaunimo požiūrį į pomėgius. Dabar jauni žmonės gali patirti įvairias veiklas, tokias kaip sporto šakos ar meninės veiklos, tiesiog savo namuose. Edukacinėje srityje technologijos taip pat paliko savo pėdsaką. Jauni žmonės vis dažniau renkasi internetinius kursus ir webinarus, kurie suteikia galimybę išmokti naujų įgūdžių, tokių kaip programavimas, fotografija ar dizainas.
Tačiau kartu su galimybėmis ateina ir iššūkiai, tokie kaip priklausomybė nuo ekranų ir socialinės izoliacijos jausmas. Vis dėlto technologijos suteikia jaunimui galimybę įgyti daugiau žinių ir patirčių, kurios anksčiau buvo neprieinamos. Tai neabejotinai keičia jų pomėgius ir laisvalaikio leidimo būdus.
Socialinių Tinklų Poveikis Psichinei Sveikatai ir Elgesiui
Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas.
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Svarbu paminėti, kad geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Finansinio Raštingumo Svarba
Nors apie finansinio raštingumo svarbą kalbama vis garsiau, 2023 m. Lietuvos banko tyrimas atskleidė paradoksą: lietuvių finansinės žinios ne pagerėjo, o pablogėjo - nuo 62 balų 2015 metais iki 56 dabar. Tuo metu tarptautinis vidurkis siekia 60 balų, tad atsiliekame ne tik nuo lyderių, bet ir nuo bendros pasaulinės tendencijos. Dar labiau neramina jaunimo rezultatai: OECD PISA tyrimas rodo, kad apie 14 proc. Lietuvos penkiolikmečių vis dar neperžengia bazinio finansinio raštingumo lygio.
Ekspertai perspėja: jei šios spragos nebus užpildytos, dalis jaunuolių į savarankišką gyvenimą žengs be esminių žinių apie pinigus. Tad kaip šios situacijos būtų galima išvengti?
Pasak edukologės Jovitos Ponomariovienės, priežasčių, kodėl lietuvių rezultatai nespindi finansinio raštingumo srityje, toli ieškoti nereikia. Nors per pastarąjį dešimtmetį finansinio raštingumo tema mokyklose sulaukė didesnio dėmesio, jo vis dar skiriama nepakankamai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Sistemingai apie finansus tiek šeimose, tiek mokykloje dažniausiai pradedama kalbėti kiek per vėlai. Dešimtoje klasėje, kai mokiniams pradedama dėstyti ekonomika ir verslumas, didelė dalis vaikų finansinių įpročių jau būna susiformavę. Ugdymas turi būti laipsniškas: nuo atsakingo vartojimo ir taupymo vaikystėje iki biudžeto planavimo paauglystėje.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos dvyliktokė Emilija Čapkauskaitė sako, jog nemažai jos bendraamžių pripažįsta pasigendantys finansinių žinių, todėl kai kurie imasi veikti patys. Prieš kelerius metus Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai patys nutarė ugdyti finansinį raštingumą praktiškai.
| Metai | Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|---|
| 2015 | Lietuvos finansinio raštingumo balas | 62 |
| 2023 | Lietuvos finansinio raštingumo balas | 56 |
| 2023 | Tarptautinis finansinio raštingumo balas | 60 |
| 2023 | Lietuvos penkiolikmečių, neperžengiančių bazinio finansinio raštingumo lygio, dalis | 14% |
Saugus Elgesys Internete
Šiandien socialiniai tinklai yra neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis. Tačiau ryški ir dar viena tendencija - sąmoningas žmonių pasitraukimas iš socialinių tinklų. Anot eksperto, nemažai žmonių ima rinktis skaitmeninės detoksikacijos (angl. Digital Detox) strategiją - pavyzdžiui, nevartoja skaitmeninio turinio tam tikromis savaitės dienomis arba padaro pertrauką nuo socialinių tinklų vartojimo.
Svarbu edukuoti jaunus žmones apie skaitmenines technologijas. Įvairių renginių metu dėmesys skiriamas ne tik praktinių įgūdžių ugdymui, bet ir tokiems klausimams, kaip bendravimo skaitmeninėje erdvėje etika, informacijos atranka ir kritinis vertinimas.
Ar socialinė žiniasklaida neigiamai veikia paauglių psichinę sveikatą?
tags: #socialiniu #tinklu #itaka #jaunimui #statistika