Vis dažniau kyla klausimas dėl vaikų saugumo internete ir socialinių tinklų įtakos jų psichosocialinei raidai. Nors socialiniai tinklai suteikia saviraiškos ir komunikacijos galimybių, juose slypi ir pavojų, ypač jaunesniems nei 16 metų asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime diskusijas dėl socialinių tinklų įstatymo Lietuvoje, galimus ribojimus ir prevencines priemones, siekiant apsaugoti vaikus virtualioje erdvėje.
Skaitmeninė transformacija ir vaikų saugumas internete yra glaudžiai susiję.
Draudimai ir ribojimai: Ar tai veiksminga?
Įstatymas, draudžiantis jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais, gruodžio mėnesį įsigaliojo Australijoje. Danijoje ketinama uždrausti socialinių tinklų naudojimą vaikams iki 15 metų. JK Ministras Pirmininkas Keiras Starmeris grasina riboti X veiklą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutinka, kad sprendimai dėl socialinių tinklų draudimo turi būti priimami po diskusijų, tačiau pabrėžia, jog geriausios prevencinės priemonės - „aiškios ir nacionaliniu lygiu priimtos taisyklės“.
„Šiuo metu SAM negali vienareikšmiškai pasakyti, kad reiktų drausti socialinius tinklus. „Visada verta kalbėti ir diskutuoti apie tai, kas liečia vaikų sveikatą, vaikų emocinę būklę, saugumą, visada turime apie tai kalbėti“, - kalbėjo R. Karbauskienė.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
„Mes turėtume žinoti ir visuomenės nuomonę, tėvų, globėjų, pačių vaikų, ką galvoja. Galbūt tikrai reikėtų tokią pasidaryti apklausą visuomenės, kad iš tiesų žinotumėme nuomonę ir tada galėtumėme daryti sprendimus“, - BNS šią savaitę teigė ministrė.
„Visada reikėtų pirmiausia galvoti, ką mes iš to gausime. O mes tai tikrai žinome, kad tai yra labai svarbu kalbant apie vaikų sveikatą, apie emocinę būklę, apie įvairiausius pašalinius kitus trukdžius, kurie iš tiesų veikia psichiką, mąstymą, raidos sutrikimus ir mūsų socialinį bendravimą. „Ekranų, o taip pat ir socialinių tinklų ribojimas yra svarbi prevencinė priemonė, būtina sveikai vaiko psichosocialiniai raidai.
Skaitmeninė etika ir suaugusiųjų atsakomybė
Iniciatyvos apsaugoti vaikus ir paauglius nuo virtualiojoje erdvėje slypinčių pavojų bene aktyviausiai Lietuvoje imasi Skaitmeninės etikos centras. Jo bendraįkūrėjos ir vadovės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjos Rasos Jauniškienės teigimu, reikėtų, kad mūsų šalyje aukščiausiu lygiu - šalies vadovų ir tų, kurių galioje priimti sprendimus šalies lygmeniu, - darbotvarkėse atsirastų siekis apsaugoti vaikus nuo grėsmių ne tik socialiniuose tinkluose, bet apskritai internete.
„Bendraujame su mažamečiais, kurie turi dešimtis paskyrų įvairiuose socialiniuose tinkluose, ten gausu pačių įvairiausių rizikų, ne tik turinio, kurio šio amžiaus vaikai dar negali kritiškai vertinti. Tai ne vaikų kaltė, bet mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė, - pastebi ekspertė.
Rasa Jauniškienė: "Tai ne vaikų kaltė, bet mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė."
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
R. Jauniškienės teigimu, Lietuva taip pat turėtų turėti poziciją ir brėžti vaikus saugančias ribas. Tačiau dabar stebime ir visuomenės nuomonės kryptį į priešingą pusę. Nors vis daugiau šalių kalba apie išmaniųjų įrenginių vaikams amžiaus vėlinimą, kažkas sako, kad ne anksčiau nei nuo vienuolikos ar nuo trylikos metų, tačiau Lietuvoje daugėja žmonių, kurie mano, kad tinkamas amžius vaikui įteikti išmanųjį - iki dešimties metų imtinai.
„Draudimų įsigyti psichoaktyvių medžiagų vaikams turbūt taip pat naikinti nesinorėtų. „Gaila, bet kilo jis dėl skaudžių istorijų: šeimos, kurios neteko vaikų, kreipėsi į teismus dėl turinio, galėjusio paskatinti savižudybes. Tai priminimas, kad skaitmeninė erdvė nėra neutrali - ji gali būti ir saugi, ir pavojinga, priklausomai nuo to, kaip ją reguliuojame“, - suaugusiųjų atsakomybę reguliuoti šią erdvę priminė R. Jauniškienė.
„Yra posakis, kad kai nori - ieškai galimybių, kai nenori - randi priežasčių. Tikiu, kad yra būdų tai padaryti, klausimas - kiek mums rūpi mūsų vaikai. Kaip mes jaučiamės žinodami, kad didelė dalis mažamečių naudojasi socialiniais tinklais gerokai, kartais visu penkmečiu anksčiau, nei pačios platformos nurodo tinkamą mažiausią amžiaus ribą jungtis, - trylika metų. Kodėl mes manome, kad tai nieko tokio, ir kodėl šių klausimų nekeliame nacionaliniu mastu ir neieškome nacionalinių sprendimų? Kur yra sprendimų priėmėjai, kuriems šis klausimas rūpi?
„Tada, turint nacionalinę poziciją, ko gero, reikėtų drauge su kitomis ES šalimis judėti - kreiptis į platformas, brėžti ribas, skatinti suremti pečius specialistus, analizuoti galimybes, o ne išsyk nuleidus rankas sakyti, kad mes tokie maži, kad tie gigantai, tokie kaip „Meta“, su mumis juk nekalbės“, - nenuvertinti savęs ragino R. Jauniškienė.
Pasak jos, Australijos pavyzdys rodo, kad valią išreikšti galima ir būtina. Šioje šalyje nuo gruodžio 10 d. Bendraujame su mažamečiais, kurie turi dešimtis paskyrų įvairiuose socialiniuose tinkluose, o ten gausu pačių įvairiausių rizikų.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
„Ar nenorėtume, kad Lietuvos vaikai, jungdamiesi prie svetainių ar programėlių, kuriose leidžiama pornografija, neturėtų galimybės to turinio pasiekti? Štai Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, nuo 2025 m. liepos 25 d. tokios svetainės ir programėlės įpareigotos įdiegti griežtą amžiaus kontrolę, siekiant užtikrinti, kad vaikai negalėtų pasiekti tokio ar kito žalingo turinio. Ar Australijos, Jungtinės Karalystės atvejais bus mėginama apeiti įstatymus? Galbūt taip, tačiau aiški šalies valia yra išreikšta“, - akcentavo pašnekovė.
R. Jauniškienė pabrėžia, kad atsakomybė turi būti dalijama: sprendimų priėmėjai - už reguliavimą, stebėseną, švietimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, žiniasklaida - už dėmesį šioms temoms, platformos ar paslaugų teikėjai - už techninius sprendimus, šeimos, mokyklos - už kasdienį vaikų ugdymą.
Paprašyta įvertinti instagramo paauglių paskyrų turinio filtravimo griežtinimą, Skaitmeninės etikos centro vadovė sakė: „Platforma supranta, kad ilgiau nesiimti vaikus saugančių žingsnių negalės, kai vis daugiau šalių įstatymais numato įvairaus pobūdžio vaikus saugoti siekiančius ribojimus. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad ne visos priemonės efektyvios. „Žinoma, kiekvienas žingsnis nors šiek tiek labiau saugoti vaikus yra teisinga kryptis, bet ar tikrai to pakanka ir ar platformos negalėtų ir ar neprivalėtų daryti daugiau? Atrodo, kad, kol nėra reguliavimų, stebėsime tik minimalius, kosmetinius, žingsnius“, - pastebėjo R. Jauniškienė.
Tinklo etiketas ir bendravimo kultūra internete
Gyvo bendravimo taisyklės mums yra puikiai žinomos ir jomis visada vadovaujamės: pasisveikiname, atsisveikiname, dėkojame, neįžeidinėjame vieni kitų. Tačiau internete dažnai galima pamatyti atvirkščią variantą, kai socialinių tinklų dalyviai vienas kitą išvadina įvairiais epitetais, o naujienų portalų anoniminių komentarų skiltyse nevengiama ir keiksmažodžių.
Pasak socialinių tinklų eksperto, „EduMint“ mokymų programų vadovo Domanto Širvinsko, etiketas gyvame ir virtualiame pasaulyje turi būti panašus, juk bendrauja tie patys žmonės, skiriasi tik priemonės - balsas, laiškas, SMS žinutė ar komentaras.
„Tai padaryti labai nesudėtinga, kai bendraujame su pažįstamais žmonėmis - į virtualų dialogą investuojame tiek pat, kiek ir į gyvą pokalbį, nes greičiausiai su tais žmonėmis ne sykį susitiksime, bendrausime ir galbūt pratęsime tą pačią diskusiją gyvai. Nekultūringą bendravimą dažniausiai pastebiu tarp tų žmonių, kurie mano, kad absoliučiai nėra atsakingi už savo žodžius ir pasisakymus. Paprastai tai vyksta anoniminiuose arba net ir viešuose komentaruose, kai kalbasi skirtingose šalies vietovėse gyvenantys žmonės, kurie yra įsitikinę, kad niekada vieni kitų gyvai nesusitiks. Normalaus, tradicinio etiketo nesilaikymą bendraujant internete jis vadina didžiausia ir dažniausiai daroma klaida.
D. Širvinskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad „netiketas“ labiau apima bendrąsias bendravimo internete rekomendacijas. Su „netiketu“ ir kitais skaitmeninių įrenginių bei virtualaus pasaulio klausimais mažiau skaitmeninių įgūdžių turinčius žmones supažindina e. skautais vadinami savanoriai. E. skautų tinklas, kuris jungia 14-29 metų amžiaus žmones, Lietuvoje veikia jau dvejus metus.
Bendraujant ar išsakant nuomonę virtualiai gerokai sudėtingiau išreikšti savo ir interpretuoti kitų emocijas. Pasak D. Širvinsko, vienas slidžiausių aspektų - humoras. Vien tekstu reiškiamoje kalboje atsiranda rizika, kad su ironija pasakyta frazė gali būti priimta rimtai, gal net įžeisti. Emocijas reikšti virtualiai gali padėti ir papildomos priemonės - tai teksto formatavimas, skyryba ir piktogramos (angl. emoji).
Pasak pašnekovo, socialiniuose tinkluose egzistuoja ne tik bendravimo kultūra, bet ir mados. Tikrai galite pastebėti, kad paauglių, suaugusių ir vyresnių žmonių anketos turi savitų dizaino elementų, kurie paplitę būtent tarp tos kartos vartotojų.
Pasak A. Ruseckio, jauni žmonės, kurie tampa e. skautais, paprastai neblogai žino bendravimo internete ir socialiniuose tinkluose subtilybes, todėl su jomis supažindina ir vyresnius žmones, kuriems virtualus pasaulis nėra toks pažįstamas kaip jaunajai kartai.
Institucijų pozicija ir pokyčiai mokyklose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo metu taip pat nesvarsto teikti siūlymų visiškai apriboti nepilnamečiams prieigą prie socialinių tinklų. Jos nuomone, ne visuotinis mobiliųjų telefonų uždraudimas duos geriausių rezultatų, o tarimasis su bendruomene ir švietimo įstaigų nustatytos taisyklės.
Ministerija pažymi, kad mobiliuosius įrenginius vaikams perka suaugusieji, tad jie turėtų prižiūrėti vaikų vartojamą turinį, pvz., pasitelkdami filtrus, tėvų kontrolės programėles ir pan.
ŠMSM skelbiamomis rekomendacijomis siekiama padėti tėvams, globėjams ir mokytojams tinkamai reaguoti, atpažinti galimus pavojus ir imtis veiksmų moksleivių saugumui užtikrinti: „Nes būtent suaugusiųjų pareiga yra ugdyti vaikų kritinį mąstymą, raginti tikrinti matomą informaciją, nepalikti jų vienų internete, kalbėtis su jais čia ir dabar, mokyti saugoti save internete.“
Ministerijai antrino ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Justina Paulauskaitė. Jos vertinimu, efektyvus vaikų apsaugos internete modelis turėtų būti grindžiamas ne vien draudimais, bet išmanių technologinių sprendimų, edukacijos ir atsakingo visų dalyvių - tiek platformų, tiek tėvų, tiek institucijų - įsitraukimo deriniu.
ŠMSM pamini, kad jau dabar visos Lietuvos mokyklos ir viešosios bibliotekos privalo pasirūpinti turinio filtravimo priemonėmis, kad nepilnamečiams toje teritorijoje nebūtų pasiekiamas tam tikras turinys. Todėl ŠMSM siūlo teisiškai įpareigoti švietimo įstaigas pasirengti asmeninių įrenginių naudojimo tvarkas. Jei šioms Švietimo įstatymo pataisoms pritars Seimas (Vyriausybė jas jau patvirtino), tokias taisykles turės parengti visos Lietuvos mokyklos iki 2026 m. rugsėjo 1 d.
Amžiaus patikra ir ateities perspektyvos
RRT atstovė pripažįsta, kad šiuo metu technologiškai patikimai patikrinti asmens amžių internete iš tiesų yra sudėtinga. Tačiau Europos Sąjungoje (ES) vykstantys pokyčiai rodo, kad ši sritis artimiausiais metais keisis.
Ji atskleidė, kad Europos Komisija kartu su keliomis valstybėmis kuria vadinamąjį „amžiaus patikros“ (angl. Age Verification) modelį, techninę schemą (angl. Age Verification System Blueprint), kuri leis paslaugų teikėjams saugiai patikrinti, ar vartotojas pasiekė reikiamą amžių, neatskleidžiant jo tapatybės ar kitų asmens duomenų. Kiekviena valstybė narė nuo 2027 m. turės užtikrinti, kad gyventojams būtų prienama bent 1 nemokama skaitmeninės tapatybės dėklė.
Skaitmeninė tapatybė gali padėti užtikrinti amžiaus patikrą internete.
J. Paulauskaitės vertinimu, ateityje toks mechanizmas galėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose, išlaikant privatumą ir duomenų apsaugą. Tačiau ji pabrėžė, kad kartu turi būti stiprinamas tėvų sąmoningumas, švietimas ir socialinių tinklų atsakomybė taikyti tikrus, o ne formalius saugiklius.
Patarimai tėvams: Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
A. Žilinaitės teigimu, suaugusieji turi pasirūpinti, kad vaikas neįsitrauktų į socialinius tinklus per anksti, t. y. prieš sukankant 13 metų, kadangi šis amžiaus limitas yra parinktas neatsitiktinai: „Maži vaikai yra itin patiklūs ir labai lengvai gali tapti nusikaltėlių aukomis.“
Ji pabrėžia, kad internete daugiau laiko praleidžia tie, kuriems trūksta užimtumo. Tad reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko vaikas praleidžia „prie ekrano“, ar jis neatima iš vaiko gyvo bendravimo su draugais, šeima, aktyvaus laisvalaikio ir pan.
Anot pašnekovės, taip pat svarbu vaikui paaiškinti, kas yra asmeninė informacija (vardai, adresai, asmens kodai, prisijungimai ir pan.) ir kodėl jos negalima jokiu atveju atskleisti.
„Pasirūpinkite, kad vaikas atsakingai elgtųsi su savo atvaizdu, nesidalytų nuotraukomis internete su nepažįstamais. Vaikas turi suprasti, kad viskas, kas patenka į internetą, ten ir lieka visam laikui. Vaikas taip pat turi kuo anksčiau suprasti, kad socialiniuose tinkluose žmogus gali apsimesti tuo, kuo nėra, pvz., suaugęs žmogus prisistatinės vaiku“, - vardijo A. Žilinaitė.
Ji pridūrė, kad vaikams svarbu priminti apie bendravimo etiką internete, kadangi neretai patys vaikai skambina į Vaiko teisių liniją pasakodami, kad iš jų internete yra tyčiojamasi.
„Tėvams vertėtų sunerimti, jei vaikas vengia naudotis telefonu jiems esant šalia, pyksta, kai tėvai ilgiau yra šalia ir jis negali naudotis kompiuteriu ar telefonu, slepiasi, vengia kalbėti, su kuo bendrauja, pasikeitė vaiko elgesys, jis tapo piktas arba priešingai - liūdnas ir prislėgtas. Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip žinoti vaiko veiksmus socialiniuose tinkluose ir kartu nepažeisti jo teisės į privatumą. <...> Būkite savo vaikui pavyzdžiu, patarėju ir ramsčiu, kuriuo jis gali pasitikėti“, - patarė vaiko teisių atstovė.
Būkite savo vaikui pavyzdžiu, patarėju ir ramsčiu internete.
Apibendrinant, klausimas dėl socialinių tinklų įstatymo Lietuvoje ir vaikų prieigos ribojimo yra sudėtingas ir reikalauja visapusiško požiūrio. Svarbu ne tik svarstyti draudimus, bet ir stiprinti švietimą, ugdyti kritinį mąstymą, skatinti atsakingą elgesį internete ir užtikrinti veiksmingą amžiaus patikrą. Tik bendromis pastangomis galime sukurti saugią ir palankią aplinką vaikams virtualioje erdvėje.
Vaikų privatumas internete – vaikų saugumas ir apsauga internete
tags: #socialiniu #tinklu #istatymas