Socialinės rizikos šeimos: apibrėžimas, iššūkiai ir pagalbos būdai

Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis, kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jei pats vaikas jį sudegino.

Kas yra socialinės rizikos šeima?

Socialinės rizikos šeima - kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, kurios neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Dažniausiai šeimos patiria socialinę riziką, kai negeba efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, kai bendravimas šeimų viduje ir su aplinka sutrikęs. Mokslininkai išskiria įvairius veiksnius, dėl kurių šeimos tampa problemiškomis ir pačios nepajėgia įveikti iškylančių sunkumų. Tai ir priklausomybės, ir smurtas artimoje aplinkoje, ir materialiniai sunkumai, ir tėvų žinių ar įgūdžių stoka.

Kaip socialiniai darbuotojai vertina problemas ir teikia pagalbą?

Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Taigi, socialinio darbuotojo klientai yra tik tos šeimos, kurioms nepavyksta savarankiškai susidoroti su iškylančiais sunkumais. Šeimoms, kurios neturi vidinių resursų pakeisti sudėtingą situaciją, reikalinga socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, kuri sunkumus patiriančioms šeimoms reglamentuota Atvejo vadybos tvarkos apraše (2018).

Mokslinėje literatūroje išskiriama, kad socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai pagalbos teikėjai sunkumus patiriančioms šeimoms. Bendradarbiaudami su kitais specialistais jie padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Intervencija suprantama kaip tikslingas socialinio darbuotojo elgesys, kai siekiama teigiamų pokyčių šeimos gyvenime. Svarbu, kad intervencija leistų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą. Tai nereiškia, kad specialistas turi kontroliuoti visas šeimoje vykstančias situacijas, tai reiškia veikimą kartu, stengiantis išspręsti problemas.

Praktiniai iššūkiai darbuojantis su socialinės rizikos šeimomis

Sunkumus patiriančios šeimos neretai būna nemotyvuotos spręsti savo problemas, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, ir / ar yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti (L. Milkinaitė, D. Marcinkevičienė, 2013). R. Stremauskienės ir G. Žibėnienės (2014) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai socialinių darbuotojų kaip didžiausią pagalbos teikimo sunkumą išskyrė šeimų motyvacijos stoką ir pabrėžė, kad paskatinti klientus kažką keisti yra labai sunku.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Socialinių paslaugų teikimo šeimoms tyrimai taip pat atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai neretai susiduria su klientų pasipriešinimu, atstūmimu, šeimos dažnai nenori priimti pagalbos (B. Songailienė (2010), G. Konikovaitė (2015)). Socialinę riziką patiriančios šeimos neretai neigia savo problemas, jie nemano, kad turi socialinių sunkumų. Jos prisitaiko prie tokių aplinkybių, todėl bet kokia intervencija yra vertinama priešiškai: priešiškumo sulaukia svetimo asmens bandymai keisti neretai kelių kartų suformuotą gyvenimo būdą.

Socialiniai darbuotojai susiduria ir su šeimų nesupratimu, kas yra socialinis darbuotojas, kokie yra socialinės pagalbos tikslai, kokia teikiamų paslaugų nauda, ir dėl tokio informacijos trūkumo nepasitiki specialistais (B. Songailienė (2010), R. Stremauskienė ir G. Žibėnienė (2014), G. Konikovaitė (2015). Toks nepasitikėjimas ir priešiškumas trukdo socialiniams darbuotojams užmegzti kokybiškus santykius su šeimų nariais ir teikti jiems būtinas paslaugas. L.Bartulienė (2006) taip pat išskiria, kad teikiant paslaugas šeimoms tikrai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius. Norėdami to pasiekti, specialistai turi būti lankstūs, sąžiningi, nuoširdūs, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu. Reikėtų bendrauti pasitelkiant nesmerkiantį požiūrį ir empatiją.

Ilgalaikis pobūdis ir darbo ypatumai

Darbo patirtis rodo, jog greitų rezultatų tikėtis negalima. Kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą, norą keistis yra lėtas ir sudėtingas. Dažnai susiduriama su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, uždarumu, nusivylimu, neišvengiamas ir kai kurių klientų agresyvumas. Po kurio laiko visas neigiamas emocijas atperka atsirandantis pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, vaikų šypsenos, džiaugsmas atėjus socialiniam darbuotojui.

Ilgametė darbo patirtis rodo, jog dirbant su šeima atsiranda ryšys, kaip „auklėtojas ir auklėtinis“. Vieni sėkmingai išeina į savarankišką gyvenimą, kiti lieka tolimesniam darbui. Nėra monotonijos, standartinio sprendimo. Kuo sudėtingesnės problemos, tuo įvairesnis profesionalų įsijungimas.

Prevencija ir darbas prieš įrašymą į socialinės rizikos apskaitą

Prevencinis darbas su šeimomis, kurios patiria sunkumų, dažnai buvo minimas seminaruose, kurie buvo organizuojami remiantis knyga apie šeimas, kurios yra rizikoje. Vis dažniau ir dažniau kildavo klausimas, ar nebūtų naudingiau šeimoms teikti pagalbą be juridinio sprendimo. Buvo diskutuojama, jog dažnai komunikacija su tėvais užsiblokuoja, kai šeima yra įrašoma į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tėvai ir kiti giminaičiai jaučiasi kontroliuojami ir neigiamai vertinami aplinkinių. Ir tai sukuria pasipriešinimą, tėvai negali dalintis savo tikraisiais sunkumais, abejonėmis. To pasekmė yra ta, jog pagalbos/palaikymo procesas tampa neįmanomas.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų apskaitą yra ilgas žingsnis. Šis įrašymas lengvai išprovokuoja pyktį tiek šeimos, tiek aplinkinių, visuomenės. Reikia laiko peržengti, įveikti tą pyktį/pasipriešinimą. Kadangi galima pradėti ieškoti problemos sprendimų būdų tik tada, kai iš tikrųjų jaučiamės laisvi ir pasitikime vieni kitais. Jei tik bijome bausmės ir laukiame, kada būsime apkaltinti, pradedame slėpti savo tikrąsias problemas.

Prevencinės priemonės ir paslaugų įvairovė

Prevencija, ar kitaip tariant: informacija, priemonės, kurios padeda šeimoms nebūti įtrauktoms į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pavyzdžiui vaikų užimtumo paslaugos po pamokų; informacija apie socialines pašalpas; seminarai šeimoms apie vaikų auginimą, priežiūrą, kaip planuoti finansus; socialinių įgūdžių gerinimas; paslaugos, užimtumas kaimynystėje; informacija apie sveikatos problemas.

Įvairios paslaugos, veikla padeda tėvams auginti vaikus, o vaikams ir jaunuoliams augti. Prevencinis darbas apima ir informavimą, priemones, seminarus ir įvairias užimtumo paslaugas. Apie visus penkis išvardintus punktus galima kalbėti daug daugiau. Yra daugiau temų apie kurias galima kalbėti.

Profesionali pagalba šeimoms be oficialių priemonių

Profesionali pagalba šeimoms, kurioms reikia pagalbos ir kurios negali susitvarkyti pačios, nenaudojant oficialių priemonių. Svarbūs aspektai: signalai apie problemas; suvokti ligos ar negalios pasekmes; turint kontaktą su šeima surasti kartu naujas perspektyvas, išgryninti stipriąsias puses; skirti laiko šeimai ir padėti jai suvokti apie jų problemas ir poreikius; surasti problemos sprendimo kryptis ir pan. Tai būtų aiški pagalba šeimoms ir jų nariams, kaip pagerinti tarpusavio santykius ir/ ar pakeisti elgesį.

Tęstinė pagalba ir išbraukimas iš apskaitos

Tęstinė pagalba pasibaigus oficialiam pagalbos procesui ar kitaip tariant „išbraukus šeimą iš apskaitos”. Šeima ne tik nori, kad ją išbrauktų iš socialinės rizikos šeimų paskaitos, bet, kad jų padėtis iš tikrųjų pagerėtų. Toks požiūris, motyvacija padeda tėvams tapti aktyvesniais sprendžiant problemas ir jie patys gali daug ką padaryti. Bet viską daryti patiems gali būti per sunku. Net išbraukus šeimą iš paskaitos jai gali reikėti daugiau ar mažiau pagalbos. Niekada nėra garantijos, jog kažkuri šeima nepaslys ir nebus žingsnio atgal.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Bendruomenės vaidmuo ir savanorystė

Pagalba bendruomenėje: žmogus esantis problemoje dažnai ir lengvai gali tapti izoliuotas. Rasti pagalbos būdą visuomenėje, atrasti kaip gali žmogus prisidėti prie bendruomenės gali sudaryti galimybes pakelti asmens savivertę. Gali padėti, jei pakviesime žmogų savanoriauti ar kažkaip paprašysime pagalbos. Prisiėmimas ir aktyvaus vaidmens visuomenėje suteikimas gali žmogui suteikti naują požiūrį bei įgalinti surasti/atrasti daugiau galimybių. Tai gali būti puiki proga išmokti ir užkirsti kelią naujų problemų atsiradimui.

Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir institucijomis

Siekdami teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose, labai svarbus darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis, miesto bendruomene. Buvo surinkta socialinių darbuotojų, kurie dirba biudžetinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, praktikų grupė. Kas du mėnesius ši grupė susirenka kartu su Lies van Weezel, socialine darbuotoja iš Olandijos, ir keičiasi gerąja patirtimi.

Darbo skirtumai biudžetinėje įstaigoje ir nevyriausybinėje organizacijoje nuolat grįžta mūsų diskusijos grupėje. Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai dažnai nesijaučia priimami rimtai savivaldybių vadovų, kadangi jie nepasinaudoja galimybe pirkti paslaugas iš nevyriausybinio sektoriaus, o bando sukurti tokias pačias, tik savo paslaugas. Signalas apie dviejų sektorių bendradarbiavimą yra svarbus siekiant efektyvesnių paslaugų šeimoms.

Praktiniai pavyzdžiai ir lokalūs resursai

Plungės mieste, su socialinės rizikos šeimomis dirba dvi socialinės darbuotojos. Socialinė priežiūra, teikiama 60 šeimų, kuriose auga 140 vaikų. Darbo patirtis rodo, jog greitų rezultatų tikėtis negalima.

Profesionalų požiūriai ir metodai

Vienas iš darbo aspektų ir būdų yra individualus darbuotojų požiūris, jų vizija, darbo krūvis ir pareigos. Kiekvienas darbuotojas yra organizacijos dalis, kuri turi savo vidines taisykles ir nuostatas. Darbuotojai gali susidurti su galimybėmis ir ribomis. Bet kokiu atveju sudėtinga būna su tuo susitvarkyti. Mūsų vizija pagalbai turi didelę įtaką mūsų veiksmas.

Vieni žmonės daugiau tikisi iš bausmių ir nurodymų, ką turi padaryti klientai. Kiti, kaip mūsų grupės dalyviai, ieško sprendimo būdų kartu su klientais manydami, jog vis dėl to tai - klientų gyvenimas ir jie geriausiai žino, kas jiems gali padėti. Ieškoti ir tyrinėti kartu su klientu reikalauja daug laiko. Tačiau tai yra didelis mokymosi procesas, kadangi daugelis klientų yra nepratę dalintis savo patirtimi ir realybe.

Rekomenduojami pagalbos būdai ir priemonės

  1. Prevencinės paslaugos: vaikų užimtumo paslaugos po pamokų, seminarai apie vaikų auginimą ir finansų planavimą.
  2. Informavimas: informacija apie socialines pašalpas, sveikatos problemas, socialinių paslaugų prieinamumą.
  3. Socialinių įgūdžių lavinimas: šeimų narių mokymas bendrauti, konfliktų sprendimas, tėvystės įgūdžių stiprinimas.
  4. Profesionali intervencija: atvejo vadyba, paskirtos pagalbos tęstinumas ir individualios konsultacijos.
  5. Bendruomenės įtraukimas: savanorystės, kaimynystės užimtumo iniciatyvos ir vietinės organizacijos partnerystė.

Lentelė: pagrindinės paslaugos ir tikslai

Paslauga Tikslas
Vaikų užimtumas po pamokų Užkirsti kelią socialinei atskirai, suteikti saugią aplinką
Seminarai šeimoms Ugdyti tėvystės įgūdžius, finansinį planavimą
Atvejo vadyba Koordinuoti paslaugas ir teikti tęstinę pagalbą
Bendruomenės įtraukimas Didinti asmens savivertę ir socialinę įtrauktį

Kaip užmegzti pasitikėjimą ir dirbti efektyviai?

E. Januškevičienės (2017) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai darbuotojai siekdami sužadinti kliento pokyčius bando pagrįsti jiems paslaugų reikalingumą, stengiasi užmegzti draugiškus tarpusavio santykius, kaupia su klientu susijusią informaciją, kad galėtų įsijausti į sunkumus patiriančių šeimų situaciją. L.Bartulienė (2006) taip pat išskiria, kad teikiant paslaugas šeimoms tikrai svarbu užmegzti su klientu pasitikėjimu grindžiamus santykius. Norėdami to pasiekti, specialistai turi būti lankstūs, sąžiningi, nuoširdūs, paaiškinti šeimai galimas pasekmes, jei nepavyks dirbti kartu.

Signalai apie problemas yra svarbūs ir padeda laiku identifikuoti poreikį įsikišti. Turint kontaktą su šeima surasti kartu naujas perspektyvas, išgryninti stipriąsias puses; skirti laiko šeimai ir padėti jai suvokti apie jų problemas ir poreikius; surasti problemos sprendimo kryptis ir pan. Tai yra aiški pagalba šeimoms ir jų nariams, kaip pagerinti tarpusavio santykius ir/ ar pakeisti elgesį.

Ateities kryptys ir bendradarbiavimas

Praktiniai aspektai, tokie kaip socialinių paslaugų trūkumas, riboti finansai taip pat yra dažnai minima tema. Mes tai pat tikimės, jog Jūs pasidalinsite kylančiomis reakcijomis, mintimis, suteiksite atgalinį ryšį ar galbūt pateiksite iš savo praktikos pavyzdžių? Artimiausi metu mes tikimės daugiau pasidalinti mintimis ir patirtimi su Jumis.

Pagalbos procesui turi įtakos bendradarbiavimas, skirtingos vizijos bei lūkesčiai vieni kitiems. Vieni žmonės daugiau tikisi iš bausmių ir nurodymų, ką turi padaryti klientai. Kiti ieško sprendimo būdų kartu su klientais manydami, jog tai - klientų gyvenimas ir jie geriausiai žino, kas jiems gali padėti. Ieškoti ir tyrinėti kartu su klientu reikalauja daug laiko. Tačiau tai yra didelis mokymosi procesas, kadangi daugelis klientų yra nepratę dalintis savo patirtimi ir realybe.

tags: #socialiniu #problemu #turincios #seimos