Praėjusiais metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba užfiksavo rekordinį skaičių gautų pranešimų apie galimai pažeistas vaiko teises. Į per metus daugiau kaip 50 tūkstančių gautų pranešimų tarnyboms teko reaguoti kas devynias minutes. 2023 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė 26 proc. daugiau pranešimų apie galimus pažeidimus negu praėjusiais 2022-aisiais.
Vilniaus moterų namų konsultantė Elinga Zelionkaitė ruošdama atvirutes paramos projektui pasakoja, kad smurtą patyrusioms moterims pagalba ypač svarbi, nes kartu dažniausiai nukenčia ir vaikai. „Net apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme rašoma, kad vaikas, gyvenantis smurtinėje aplinkoje, taip pat liudija smurtą, yra taip pat laikomas nukentėjusiu asmeniu. Tai visi vaikai, gyvenantys tokiose šeimose, kur smurtaujama prieš jų mamą, tiek fiziškai, tiek psichologiškai, jie taip pat yra nukentėjusieji“, - LRT TELEVIZIJAI teigia E.Zelionkaitė.
Atsižvelgiant į statistikos duomenis, tarnyboms į gautus pranešimus teko reaguoti kas 9 minutes.
Nors didžioji dalis gautų pranešimų buvo nesmurtinio pobūdžio, visgi praėjusiais metais nuo smurto nukentėjo per 3 tūkst. vaikų.
„Stebint kelerius metus ne šimtais, o tūkstančiais augantį gaunamų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų skaičių matyti, kad kryptingai judame sąmoningos, empatiškos ir atviros pokyčiams visuomenės link. Pranešimų augimas atspindi didesnį visuomenės pastabumą vaikui, jo savijautai ir aplinkai bei norą padėti, jeigu tam tikri vaiko siunčiami ženklai kelia susirūpinimą“, - teigia I. Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
L. Slušnys, Seimo narys, vaikų psichiatras, paklaustas, ar šalyje užtenka pajėgumų ir resursų, atsakė: „Tikrai neužtenka, ir neabejoju, kad tai yra viena didžiausių dramų, kai reikia galvoti, kaip tas tarnybas išplėsti.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė priduria: „Žinoma, būtų gerai, kad pajėgumai būtų didesni. Kalbu ir apie resursus, žmones bei skiriamas finansines galimybes.“
Pasak vaiko teisių gynėjų, praėjusiais metais dažniausiai buvo fiksuojami nesmurtinio pobūdžio pažeidimai. Jie yra susiję su sunkumais, kuriuos lemia tėvų turimos priklausomybės, vaiko poreikių, dėmesio ir rūpesčio stoka, netinkama namų aplinka.
„Vaiko teisių gynėjams teko reaguoti dėl įvairių formų smurtą patiriančių vaikų, tėvų konfliktų namuose, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo sukeltų problemų, vaikų tarpusavio nesutarimų ir kitų sudėtingų situacijų“, - vardijo I. Skuodienė.
Vaikų psichologas ir psichiatras L. Slušnys teigia: „Yra tokie klasikiniai požymiai kaip vaiko atsiribojimas, liūdesys, nuotaikų kaita, netikėti agresijos, pykčio protrūkiai. Atrodo, vaikas bendravo, buvo žvalus, ir staiga visiškai pasikeičia jo elgsena, jis nuo visko atsiriboja, nenori matyti žmonių ir su jais bendrauti. Tai yra pirmieji požymiai, kad kažkas negerai. O tas „negerai“ daugeliu atvejų yra vienoks ar kitoks smurtas - emocinis, fizinis ar seksualinis“.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Pasak L. Slušnio, „Vis dar lieka mąstymas, kad su mergaitėmis reikia elgtis švelniau, o berniukus - imti į nagą. Nors dažniausiai smurtauja vyrai, bet net ir mamoms atrodo, kad fizinį smurtą panaudoti prieš berniuką yra paprasčiau negu prieš mergaitę.
Vaikų psichologas taip pat pabrėžė, kad smurtu paremtas auklėjimas rodo tėvų emocinio intelekto stoką.
L. Slušnys prognozuoja, kad būtent vasara yra metas, kai vaiko teisių pažeidimų įvyksta daugiausia. „Atostogų metu vaikai yra priversti būti tarp tų, kurie nemoka kitaip išreikšti emocijų, tik smurto kalba. Mokykla, kad ir kaip būtų keista, šiek tiek tai suminkština. Antra, mokykla yra tas taškas, kurio tėvai bijo, nes žino, kad vaikas gali nueiti pasiskųsti, o tada pas juos namuose apsilankys institucijos“.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės I. Skuodienės teigimu toks pokytis skatina priminti arčiausiai vaiko esantiems žmonėms, kaip svarbu skirti daugiau dėmesio vaiko saugumui ugdymo įstaigose ir laisvalaikio erdvėse bei nuolat domėtis, su kuo jis susipažįsta, bendrauja, kartu leidžia laiką. Tėvų bendradarbiavimas ir noras keistis, užtikrinti vaikams saugią augti ir ugdytis tinkamą aplinką bei laimingą vaikystę yra raktas, padedantis tėvams įveikti sunkumus, o vaikui augti šeimoje.
Apie tėvų bendradarbiavimo svarbą aiškino ir L. Slušnys, pirštu durdamas į sistemos spragą. Dėl vaikų aš ramus, bet tėvų rebuso dar neišsprendžiau. Nežinau, kaip įpareigoti gražiuoju juos išmokti tokius dalykus ir įskiepyti, kaip tai svarbu vaikų ateičiai. Tai yra nuoseklus, ilgas ir kartais nelabai dėkingas darbas.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Dabar statistiką apie įvairų smurtą patyrusius vaikus kaupia kelios įstaigos, o apibendrintų skaičių apie skirtingą smurtą patyrusius vaikus nėra. Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Dovilė Šakalienė ieško būdų įvesti tvarką. „Yra įvairios duomenų bazės ir dėl to informacija kartais nesurenkama į vieną vietą. Todėl, formuojant kokybišką politiką, negalime pasiremti pilnai duomenimis, kurie duotų išsamų, aiškų pilną vaizdą“, - LRT TELEVIZIJAI sako D.Šakalienė.
Nukentėjusiųjų skaičiai gali varijuoti - pavyzdžiui, pernai policija suskaičiavo 48 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejus, o statistikos departamentas - beveik 11 tūkst. Pastarojo atstovai sako, kad misija apibendrinti duomenis - įmanoma, bet sudėtinga.
„Reikia paanalizuoti, kad vaikų skaičius nebūtų dirbtinai padidintas, kad skirtingose duomenų bazėse ir sistemose tas pats atvejis, smurto ar nukentėjusio vaiko, nebūtų paskaičiuotas kelis kartus. Galbūt kažką pamiršome, praleidome, reikėtų su kolegomis aptarti klausimą, kaip šią aktualią informaciją pateikti vartotojams“, - mano Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė.
Dėl galimybės apibendrinti smurto atvejų prieš vaikus statistiką bus rengiamas tarpinstitucinis posėdis, kuriame bus aptarta, ar apibendrinant statistiką reikia papildomo seimo nutarimo, ar užteks papildyti jau esamas tvarkas.
„Vertinant oficialią statistiką, šios nusikalstamumo srities mastą reikia vertinti labai kritiškai. Reikia turėti omenyje, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pasižymi iš tikrųjų labai dideliu latentiškumu“, - tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.
Vertinant visų prieš vaikus vykdomų nusikalstamų veikų tendencijas, jos yra gerėjančios. Dar 2018 metais tokių veikų buvo fiksuota 3337, 2019 metais - 2522, 2020 metais - 1720, 2021 metais - 1614, 2022 metais - 1552.
Policijos duomenimis, 73 proc. atvejų prieš vaikus naudojamas fizinis smurtas, 11 proc. atvejų - seksualinis smurtas, 7 proc. - įvykdoma turtinė žala, 5 proc. atvejų - psichologinė prievarta, 4 proc. - nepriežiūra.
„Kalbant konkrečiai apie nusikaltimus, registruotus vaikų atžvilgiu - seksualinio pobūdžio nusikaltimus - kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išnaudojimas pornografijai, galime matyti, kad ilgalaikiu laikotarpiu mes turime mažėjančią tendenciją. Vyraujantys nusikaltimai yra tokie, kaip jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išžaginimas ir seksualinis prievartavimas. Praėjusiais metais vien tokių nusikaltimų buvo registruota 256“, - skaičiavo E.Maziliauskienė.
Anot jos, tokių nusikaltimų ištyrimo rodiklis svyruoja nuo 74 iki 86 proc.
„Nepaisant to, kad kasmet registruojamas panašus seksualinio pobūdžio prieš vaikus padaromų nusikalstomų veikų skaičius, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vis daugiau yra nutraukiama tokių tyrimų, nesant nusikaltimo sudėties.
Ką tai reiškia? Iš vienos pusės, skamba nelabai pozityviai, bet iš kitos pusės, tai indikuoja, kad teisėsauga taiko minimalius standartus gautai informacijai apie galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaikus ir pradeda ikiteisminius tyrimus tam, jog būtų išsamiai nustatytos aplinkybės, ištirtas galimas nusikaltimas ir nustatyta tiesa“, - aiškino policijos atstovė.
Kai kurių seksualinio pobūdžio prieš vaikus nusikaltimų mastai šiemet šoktelėjo aukštyn.
„Kalbant apie šių metų tendencijas, matome, kad, palyginus šių metų ir praėjusių metų tą patį laikotarpį, registruojama daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu. Tikrai padaugėjo ir išžaginimo atvejų, ypatingai matome didėjimą jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų“, - perspėjo E.Maziliauskienė.
2022 metais sausio-balandžio mėnesiais buvo registruota 16 vaikų išžaginimo atvejų, 2023 metais tuo pačiu metu - 20 atvejų. Šiuo laikotarpiu seksualinę prievartą 2022 metais patyrė 11 vaikų, 2023-aisiais - jau 23 vaikai.
Jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų 2022 metų sausio-balandžio mėnesiais registruota 46 atvejai, 2023-aisiais tuo pačiu laiku - 67 atvejai. Tiesa, sumažėjo lytinės aistros tenkinimo registruotų atveju - nuo 22 iki 14 tokių registruotų atvejų.
Kalbėdama apie šiais metais pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų, policijos atstovė pasidžiaugė, kad beveik apie 70 proc. atvejų jau yra nustatyti kaltininkai ir jiems pareikšti įtarimai. „Tai reiškia, kad teisėsauga pakankamai operatyviai identifikuoja tokius asmenis ir izoliuoja juos nuo visuomenės“, - nurodė ji.
„Buvo pateikti siūlymai papildyti Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimą, nustatant papildomą kvalifikuoto nusikaltimo pobūdžius nustatančią dalį ir numatyti griežtesnę atsakomybę asmeniui, kuris tvirkinamuosius veiksmus atliko dviem ar daugiau asmenų, tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką arba juos padarė pakartotinai.
Remiantis policijos pateiktais duomenimis, išskirtos ir aplinkos, kuriose vaikai dažniausiai patiria seksualinį smurtą: 42 proc. seksualinio smurto atvejų vaikas nukenčia nuo pažįstamos aplinkos, 24 proc. - nepažįstamos, 11 proc. atvejų fiksuotas tėvo, 9 proc. atvejų - patėvio vykdytas seksualinis smurtas prieš vaiką.
Policija sudarė ir seksualinio smurto aukos profilį. Dažniausiai tai būna mokykloje besimokanti 13-15 metų amžiaus mergaitė. Daugiau nei 60 proc. atvejų ji nukenčia nuo pažįstamo asmens, seksualinis smurtas dažniausiai vykdomas vaiko artimoje aplinkoje. Dažniausiai ji gyvena su vienu iš tėvų arba yra globojama juridinio asmens.
Kalbant apie paties smurtautojo profilį, net 95 proc. atvejų tai yra vyrai, dažniausiai - vidurinio ar profesinio išsilavinimo, dažnu atveju - apsvaigę nuo alkoholio, didžiųjų miestų gyventojai. Neretai ne artimos aplinkos seksualinio smurto atvejams jie naudojasi elektorine erdve tam, kad galėtų įgyti galimos aukos pasitikėjimą ir tuo pasinaudoti.
Be kita ko, specialistai išskiria, kad yra didesnė tikimybė, jog seksualinį smurtą patiriantis vaikas ateityje ir pats gali tapti smurtautoju.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, per pastaruosius trejus metus iš viso net 957 Lietuvos vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų. Ministrė atkreipė dėmesį, kad su vaikais dirbančios įstaigos gali pasinaudoti sistema, kurioje galima pasitikrinti, ar į darbą norimas priimti asmuo yra baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
Anot A.Bilotaitės, šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra 2643 asmenys, pirmosios instancijos teismų nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Ji pabrėžė, kad įstaigoms, kurios dirba su vaikais, yra numatyta prievolė priimant naują darbuotoją į darbą pasitikrinti, ar jis nėra įtariamas ar baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
„Tokią informaciją švietimo įstaigoms, gydymo ir kitoms įstaigoms, kurių darbas susijęs su vaikais, teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM. Bėda ta, kad dauguma įstaigų nepasivargina tokios užklausos pateikti.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie dirba visoje Lietuvoje ir teikia psichologinę, teisinę ir konsultacinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, šiuo metu dar labiau mobilizuoja pajėgas, telkia savanorius ir kviečia kreiptis pagalbos visoje Lietuvoje. Nelaukite, kol dėl smurto reikės kviesti policiją. Kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu, žinute ar el. paštu.
Šiandiena, kaip niekada anksčiau, grėsmingai suskamba statistika, kad namai - pati pavojingiausia vieta moteriai. Lietuvos statistika sako, kad daugiau nei pusė (52 %*) smurtinių nusikaltimų fiksuojama artimoje aplinkoje.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia teisinę, psichologinę ir konsultavimo pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms visoje Lietuvoje ragina kreiptis pagalbos nelaukiant, kol situacija taps grėsminga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, SMS žinutėmis, el. paštu.
Kas yra vaiko išnaudojimas ir nepriežiūra? Tipai, simptomai, gydymas ir diagnozė
Seksualinio smurto prieš vaikus statistika 2022-2023 m. (Sausis-balandis)
| Nusikaltimas | 2022 m. | 2023 m. |
|---|---|---|
| Išžaginimas | 16 | 20 |
| Seksualinė prievarta | 11 | 23 |
| Jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimas | 46 | 67 |
| Lytinės aistros tenkinimas | 22 | 14 |
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis.
tags: #lietuvos #statistikos #departamento #duomenys #pranesimai #apie