Aplinka žmogaus gyvenime daro didelę įtaką jo sveikatai. Žmogus ir jį veikiantys fizikiniai, biologiniai, cheminiai, socialiniai aplinkos veiksniai, įskaitant namų ir darbo aplinką, regioniniu, nacionaliniu ir globaliniu mastu, yra vientisa sistema, nuo kurios priklauso ir aplinkos sveikata. Nenuginčijama tiesa, jog sveika aplinka - sveikatos pagrindas. Įgyvendinant sveikos aplinkos puoselėjimo strategiją kartu mažiname sergamumą ir mirštamumą ne tik nuo užkrečiamųjų ligų, bet ir nuo neinfekcinių ligų, kurių atsiradimui gali turėti įtakos įvairūs aplinkos veiksniai.
Socialinė aplinka - ypač skaitmeninė ir socialinių tinklų erdvė - šiandien yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis. Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Socialinių tinklų nauda: ryšys, palaikymas, motyvacija
Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui. Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti.
Socialinių tinklų žala: vienišumo, nerimo ir priklausomybės rizikos
Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs. Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų* depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami.
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Socialinės aplinkos poveikis vaikų ir jaunų žmonių raidai
Child mental health is an important public safety issue. Under adverse environmental conditions, children may develop delinquent behavior and aggression, which in turn may lead to serious criminal acts. Studies have found that various gene-environment interactions contribute to behavioral difficulties, including delinquent behavior and crime.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
In psychology, as in other sciences, like public security, there has been a debate for a long time about the extent to which the environment influences various health disorders and the extent to which it is innate. In the analysis of child development disorders, in recent years, the view is increasingly taken that both the child's innate characteristics (such as genes) and the child's immediate or distant environment affect the child's mental development in one way or another. It also emphasizes not only these two factors - the child himself and his environment, but also the importance of their mutual interaction (Brofenbrenner, 1979, Boyce, 2007; Ellis et.al., 2011; Rende, 2012).
The article analyses three currently prevailing theories related to child development. Thus, the main objects of this study are to reveal the patterns of adverse environmental influences on children's mental health: 1. Reveal the stress-diathesis model 2. To analyse the theoretical model of different receptivity 3. To analyse the theoretical model of biological sensitivity to context 4. Compare these three models, distinguishing essential similarities and differences.
Streso-diatesės modelis
The stress-diathesis model posits that some individuals, due to heightened sensitivity, which may be behavioural (e.g., difficult temperament), physiological/endophenotypic (e.g., increased biological reactivity to stress), or genetic (e.g., having true gene alleles) are disproportionately more vulnerable to environmental stressors than others. So, it can be said that all three theories have a fundamental similarity - i.e. all talk about a person's sensitivity to environmental influences. However, they differ in that the stress-diathesis model analyses only how a bad environment affects development, while the theory of differential susceptibility and biological sensitivity to context states that sensitivity is not only related to the reaction to negative environmental effects but also to positive ones.
Skirtingo jautrumo ir biologinės jautrumo kontekstui teorijos
Different susceptibility theory (DST) primarily raised the question not of how experience affects development, but why it should affect it at all. Children also differ in their sensitivity to environmental influences. Biological sensitivity to context theory (BSCT) states that children with low reactivity reacted almost equally to both strongly negative and low negative environments. Boyce and Ellis (2005) defined neurobiological susceptibility to both negative and positive environmental influences. Existing sensitivity increases developmental sensitivity to the environment, i.e. more sensitive individuals are more likely to experience long-term developmental change than just short-term developmental changes in response to environmental exposures. Sensitivity to environmental influences is neurobiological.
Praktinės pasekmės ir rekomendacijos vaikams
The most important recommendation arising from these theories is that when raising children, it is important to recognize whether the child is sensitive to environmental influences or not. Taking this into account, it is necessary to plan child-rearing, children's schooling, and other important aspects of the child's life depending on his sensitivity. If the child is extremely sensitive to the effects of the environment, efforts should be made to reduce the negative effects of the environment as much as possible. It should also be considered that the child will be more sensitive to e.g. sounds, and light, so the child's environment should be created accordingly so that he feels good and grows in a suitable environment. Sensitive individuals appear to be more receptive to treatment than non-sensitive individuals, and therapists should take this into account when providing their services.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
| Teorija | Pagrindinė idėja | Pasekmės |
|---|---|---|
| Streso-diatesė | Jautrumas tik neigiamam poveikiui | Sumažinti neigiamą aplinkos poveikį, didesnė apsauga jautriems vaikams |
| Skirtingo jautrumo (DST) | Skirtingas vaikų jautrumas aplinkai | Individualizuotos intervencijos, labiau reaguojantys geriau į pagalbą |
| Biologinis jautrumas kontekstui (BSCT) | Jautrumas tiek neigiamiems, tiek teigiamiems poveikiams | Skatinti palankias aplinkas, nes jautrūs vaikai labiau pasinaudos nauda |
Kaip saugoti psichologinę sveikatą socialinės aplinkos kontekste
Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose.
Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val. Taip pat galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose - ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesekmėmis. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. „Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Prevencijos ir intervencijos gairės
- Atpažinti asmens arba vaiko jautrumą aplinkai ir pritaikyti auklėjimo bei terapijos metodus.
- Skatinti ribų nustatymą - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Skatinti sveiką gyvenimo būdą: fizinis aktyvumas, laikas gamtoje, gyvas bendravimas.
- Ugdyti kritinį mąstymą - suprasti, kad socialinių tinklų turinys dažnai yra redaguotas.
- Laiku kreiptis pagalbos į specialistus pastebėjus priklausomybės ar depresijos ženklus.
Žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpint i, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Tai reiškia, kad jų poveikis yra dvilypis ir reikalauja atsakingo naudojimo bei sąmoningų prevencinių priemonių.
tags: #socialines #aplinkos #itaka #zmogui