2025 metų pabaigoje beveik 83 proc. visų globojamų vaikų Lietuvoje augo šeimos aplinkoje - tai yra apie 3 procentiniais punktais daugiau nei 2023 metų pabaigoje. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, per dvejus metus dalis šeimos aplinkoje globojamų vaikų padidėjo nuo 80 proc. iki 83 proc. Tokie duomenys atspindi nuoseklias pastangas, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų augtų šeimai artimoje aplinkoje.
Lygiagrečiai mažėja vaikų, globojamų ne šeimos aplinkoje - šeiminiuose namuose - skaičius. 2023 m. pabaigoje tokių vaikų buvo 1260, o 2025 m. pabaigoje - tik 995. Šiuo metu Lietuvoje yra 255 budintys ir 57 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3070 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai. Iš viso šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4633, o ne šeimos aplinkoje - 938 vaikai.
Lietuvos pažanga vaikų globos srityje ir tarptautinis kontekstas
Lietuva sparčiai artėja prie Norvegijos, kuri ilgą laiką buvo laikoma viena pažangiausių vaikų gerovės šalių Europoje. Prieš dvejus metus Lietuvą nuo Norvegijos, pagal šeimose globojamų vaikų dalį, skyrė daugiau nei 14 procentinių punktų, o šiandien šis atotrūkis sumažėjo iki maždaug 11 procentinių punktų. Tai rodo, jog Lietuvos vaikų globos kryptis leidžia nuosekliai artėti prie aukščiausių tarptautinių standartų.
Tuo tarpu kitų Baltijos šalių situacija yra kitokia: Latvijoje šis rodiklis sumažėjo nuo 90 iki 88 proc., Lenkijoje - nuo 71 iki 69 proc., Estijoje - nuo 19 iki 17 proc.
Vaikų globos sistemos pokyčiai ir kryptingi darbai
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, gerėjantys rodikliai yra ilgų metų rezultatas, įgyvendintų vykdant vaikų globos sistemos pokyčius. „Vaikui geriausia augti šeimoje“ - tai principas, kuriuo Lietuva vadovaujasi jau ne vienerius metus. Daugiau vaikų turi galimybę augti aplinkoje, kurioje jie gali kurti artimus ryšius, jaustis svarbūs ir saugūs, kas svarbu ne tik vaikystėje, bet ir pasirengiant savarankiškam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė atkreipia dėmesį, kad vertinant vaikų gerovę neužtenka tik statistikos - ypač svarbu, kad globėjai ir šeimynos nuolat gautų reikalingą pagalbą, o vaikai kuo greičiau patektų į stabilią ir saugią aplinką. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama globos centrų stiprinimui ir budinčių bei nuolatinių globotojų tinklo plėtrai.
Globos centrų vaidmuo ir budinčių globotojų tinklo plėtra
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 60 globos centrų, kurie rengia, ieško budinčių globotojų ir teikia pagalbą globojančioms šeimoms. Sistema sukurta taip, kad vaikai iš nesaugios aplinkos pirmiausia patenka pas budinčius globotojus, o tik vėliau ieškoma ilgalaikės šeimos. Dėl to vaikų galimybės augti šeimos aplinkoje ženkliai išaugo pastaraisiais metais.
Budinčių globotojų skaičius pamažu auga, tačiau jų vis dar trūksta. Daugiausia sutarčių su budinčiais globotojais sudaryta Vilniaus miesto savivaldybėje (38), Kauno mieste (13) ir Klaipėdos mieste (11). Tačiau kituose miestuose šis rodiklis yra kur kas mažesnis, pavyzdžiui, Vilniuje budinčių globotojų skaičius sudaro 34 proc., Kaune - 24 proc., o Klaipėdoje - 10 proc.
Budinčio globotojo vaidmuo ir iššūkiai
Budintys globotojai - tai žmonės, kurie laikinai priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje reikalinga saugi aplinka. Tokia globa reikalauja didelio atsakingumo ir empatijos, nes vaikai patiria atsiskyrimo traumą. Budinčių globotojų darbas nėra paprastas - nežinomos vaikų praeities patirtys, jų poreikiai ir globos laikotarpis. Tačiau ilgainiui su vaiku užsimezga artimas ryšys, kuris padeda vaikui priprasti prie naujos aplinkos ir jaustis saugiai.
Globotojai dažnai susiduria su iššūkiais rasti tinkamą vaikui globėją, kuris atitiktų amžių ir poreikius. Jie taip pat privalo rūpintis savo šeimų emocine gerove ir saugumu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Budintys globotojai gauna papildomas išmokas: už vaiką nuo 1 iki 12 metų - 1153 Eur/mėn., už kūdikį, paauglį ar neįgalų vaiką - 1729,50 Eur/mėn. Taip pat skiriama išmoka nuo 384,80 iki 481 Eur/mėn. pagal vaiko amžių, ir papildoma 129,50 Eur/mėn. per mėnesį.
Vaikų globos institucijų mažėjimas ir bendruomeninių sprendimų plėtra
Per pastaruosius ketverius metus globos institucijose augančių vaikų skaičius sumažėjo žymiai - nuo 2419 iki 1221 vaikų. Lietuva buvo pirmoji tarp Baltijos šalių, kuri įsteigė globos centrus visose savivaldybėse. Prieš ketverius metus apie 40 proc. vaikų be tėvų globos gyveno dideliuose, stacionariuose globos namuose. Šiuo metu tokių vaikų beveik nebėra, o globos sistema orientuojasi į šeimyninę ar bendruomeninę aplinką, kurioje vaikai gali augti artimiau šeimai.
Globos centrų darbuotojų skaičius per ketverius metus padidėjo beveik du kartus, per tą laikotarpį paruošta 290 budinčių globotojų, 1853 globėjų ir 378 įtėvių. Šalyje veikia virš 60 bendruomeninių globos namelių, kur apsigyvena vaikai, iškelti iš didelių globos įstaigų.
Visuomenės požiūris ir iššūkiai plačiau
Vis dar vyrauja kai kurie stereotipai apie tėvų globos netekusius vaikus ir globą apskritai. 59 proc. gyventojų niekada nesvarstė apie galimybę globoti ar įsivaikinti vaiką. Šiuos požiūrio trūkumus stengiamasi keisti organizuojant iniciatyvas, kaip Vaikų globos savaitė, kurios metu visoje Lietuvoje informuojama apie globą ir kviečiama žmones įsitraukti.
Globos ekspertai pabrėžia, kad didžiausias pažangą lems ne tik teisės aktai ar statistika, bet ir žmonių apsisprendimas atverti savo namų duris vaikui. Budinčių globotojų veikla yra labai svarbi užtikrinant skubią pagalbą vaikui krizės metu ir suteikiant jam saugią šeimos aplinką.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Vaiko teisė augti šeimoje ir Lietuvos pasiekimai
Lietuvoje vaikai be tėvų globos dažniausiai auga šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje. 2025 metų duomenimis, apie 80 proc. globojamų vaikų gyvena šeimose. Iš viso šalyje yra daugiau nei 5860 globojamų vaikų, iš jų per 3700 prižiūri globėjai šeimose. Nuolatinė globa 2024 m. nustatyta 772 vaikams.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per dešimtmetį uždaryti visi instituciniai vaikų globos namai, o vaikų globos institucinės formos sumažėjo iki minimumo - tik apie 18 proc. globojamų vaikų.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad noras gyventi šeimoje yra pamatinė teisė, o ugdyti ryšį su vaikais - mūsų visuomenės pagrindas. Socialinių reikalų ekspertai sako, kad ateities pažangą vaikų globos srityje lems ne tik pokyčiai sistemoje, bet ir kiekvieno mūsų kasdienis įsipareigojimas vaikams ir jų gerovei.
Vaikų globos savaitės renginiai ir visuomenės įtrauktis
Vaikų globos savaitė Lietuvoje vyksta kasmet, siekiant atkreipti dėmesį į globojamus vaikus ir jų poreikius, skatinti globėjus ir savanorius. Renginių programa apima edukacijas, kūrybines dirbtuves, koncertus ir viešus akcijas. Pavyzdžiui, šių metų renginiuose pažymėta tema „Mano akims reikia tavo akių“ pabrėžia vaikų poreikį būti matomiems ir girdimiems.
| Rodiklis | 2023 m. pabaiga | 2025 m. pabaiga |
|---|---|---|
| Šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis | 80 % | 83 % |
| Ne šeimos aplinkoje globojamų vaikų skaičius | 1260 | 995 |
| Budintys globotojai (šalies mastu) | ~200 | 255 |
| Nuolatiniai globotojai | 54 | 57 |
| Globojamų vaikų bendras skaičius | apie 7200 | apie 5800 |
| Globojamų vaikų skaičius institucinėje globoje | 2419 | 1221 |
Apibendrinant, Lietuvos vaikų globos sistema aktyviai transformuojasi, siekiant, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimos ar šeimai artimoje aplinkoje. Nuosekliai plečiamas budinčių globotojų tinklas, stiprinamos globos centro paslaugos, mažinamas institucinės globos vaikų skaičius. Vienas svarbiausių iššūkių lieka visuomenės požiūris ir noras įsitraukti į globos veiklą, užtikrinant kiekvienam vaikui saugią, jaukią ir mylinčią aplinką.