Socialinės paslaugos yra viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių. Pagrindinis socialinių paslaugų teikimo tikslas - grąžinti asmeniui gebėjimą pasirūpinti savimi. Socialinių paslaugų organizavimo bei teikimo tema tapo aktuali po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išliko svarbi iki šių dienų.
Socialinių paslaugų samprata ir raida
Socialinių paslaugų samprata formavosi per socialinės paramos teikimą socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, ieškant efektyvesnių paramos organizavimo būdų. Socialinės paslaugos buvo administruojamos bendroje socialinės paramos sistemoje ir kaip savarankiška sritis atsirado XX amžiuje, prasidėjus socialinės paramos sistemos diferencijavimui.
1991-1998 m. laikotarpis Lietuvoje laikytinas kiekybiniu socialinių paslaugų sistemos plėtros aulu, kuriuo metu atsirado įvairaus pavaldumo, įvairioms klientų grupėms skirtos įvairaus tipo socialinių paslaugų įstaigos, išsiplėtė paslaugų asortimentas. 1998 m. prasidėjo antrasis socialinių paslaugų plėtros etapas, kuriame vystymo akcentai perkelti iš kiekybinių rodiklių į kokybinius.
1994 m. patvirtinta Socialinės paramos koncepcija teisino socialinių paslaugų teikimą; 1996 m. priimtas Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžė socialinių paslaugų sampratą, jų rūšis, paslaugų teikėjus ir gavėjus bei atsakomybes.
Socialinių paslaugų tikslai
- tenkinti asmens gyvybinius poreikius, kai jie patys nepajėgia savarankiškai to pasiekti;
- atkurti žmogaus gebėjimus savarankiškai funkcionuoti visuomenėje;
- teikti paslaugas prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią problemoms.
Socialinių paslaugų klasifikacija
Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų reglamentavimu, socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Bendrosios socialinės paslaugos
Bendrosios socialinės paslaugos - tai paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialisto pagalbos teikiamomis paslaugomis. Jos teikiamos asmenims, siekiant padėti jiems gyventi savarankiškai savo namuose, išvengiant specialiosios socialinės paslaugos teikimo.
Specialiosios socialinės paslaugos
Specialiosios socialinės paslaugos - tai tokios paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrosios socialinės paslaugos nepakanka. Šios paslaugos teikiamos asmenims globos tikslais stacionariose globos ir slaugos įstaigose, reabilitacijos įstaigose, dienos globos įstaigose, laikino gyvenimo įstaigose, kitose socialinės globos įstaigose.
Pagal teikimo vietą ir pobūdį
- rezidentinės (stacionarios globos) paslaugos - laikino apgyvendinimo paslaugos;
- bendruomeninės paslaugos - pagalba namuose, dienos globa, prevencinės paslaugos vaikams ir šeimoms, gestų kalbos vertėjo paslaugos ir kt.;
- stacionarios ir nestacionarios paslaugos - suteikia galimybę gauti socialinę pagalbą neapsigyvenant globos įstaigoje.
Pagal klientų grupes
Socialinės paslaugos gali būti skirtos skirtingoms klientų grupėms: probleminėms šeimoms ir vaikams (įskaitant vaikus iš socialinės rizikos ar vaikus su negalia), pagyvenusiems žmonėms, asmenims su negalia ir kitoms grupėms.
Pagal steigėją
Socialinių paslaugų įstaigų steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar religinės bendruomenės. Įstaigos gali turėti biudžetinės arba viešosios įstaigos statusą.
Klausimai dėl organizavimo, reglamentavimo ir principų
Socialinių paslaugų teikimas ir organizavimas reglamentuojamas įvairaus tipo dokumentais: įstatymais, poįstatyminiais aktais, normomis ar standartais, veiklos nuostatais, taisyklėmis, tarptautinėmis sutartimis ir kt. Socialinių paslaugų teikimo nuostatos yra įtvirtintos tiek konstituciniu lygmeniu, tiek specifiniuose teisės aktuose.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Pagrindiniai socialinių paslaugų organizavimo principai: decentralizacijos principas, planavimo principas, de-institucionalizacijos principas, bendradarbiavimo principas, atvirumo bendruomenei principas, prieinamumo principas, adekvatumo principas, žmoguje skatinimo principas.
Konkrečios paslaugos ir jų aprašymai
Dienos socialinė pagalba namuose
Dienos socialinė pagalba namuose - tai kasdienė pagalba tiems, kuriems dėl amžiaus, ligos ar negalios sunku pasirūpinti savimi ir atlikti kasdienius darbus. Tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime.
Pagalba į namus
Pagalba į namus - tai socialinės paslaugos, teikiamos asmens namuose, siekiant padėti asmeniui tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Asmeninis asistentas
Asmeninis asistentas - tai socialinė paslauga, skirta suaugusiems asmenims su negalia, siekiant padėti jiems būti savarankiškesniems kasdieniame gyvenime, išlikti aktyviais bendruomenėje.
Transporto paslaugos
Transporto paslaugos teikiamos asmenims, gyvenantiems savo namuose, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos turi judėjimo negalią ir negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Paslauga teikiama pagal poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų, ar dėl poreikio atlikti hemodializę negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Maitinimo organizavimas
Maitinimo organizavimas - paslauga, teikiama, kai socialinė paslauga teikiama ilgiau nei 5 valandas per dieną; kainodara ir kompensacijos reglamentuojamos savivaldybių sprendimais.
Prevencinės socialinės paslaugos
Prevencinės socialinės paslaugos yra numatytos Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos apraše. Tai prevencinė socialinė paslauga, skirta asmens (šeimos), patyrusio (-ios) sunkumų, gebėjimams savarankiškai spręsti iškilusias problemas stiprinti, siekiant ateityje išvengti galimų didesnių socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos.
Prevencinės paslaugos apima: asmenų, patiriančių įvairius sunkumus, paiešką, santykio užmezgimą, palaikymą ir jų įtraukimą į pagalbos procesą; paslaugų tikslas - pasiekti žmones, kurie dažnai patys nesikreipia pagalbos, motyvuoti juos priimti siūlomas paslaugas bei sudaryti galimybes gauti reikiamą pagalbą.
Bendruomenės stiprinimo paslaugos
Prevencinė socialinė paslauga, orientuota į bendruomenės narių telkimą, jų gebėjimų, įgūdžių bei motyvacijos spręsti iškylančias problemas stiprinimą. Paslaugos esmė - įtraukti asmenis, šeimas, jų grupes bei organizacijas į aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, skatinti tarpusavio pagalbą ir atsakomybę, ugdyti savarankiškumą bei bendradarbiavimą. Teikiant paslaugą organizuojamos įvairios veiklos, susitikimai, diskusijos, konsultacijos.
Šeimos konferencijos
Šeimos konferencijos - tai galimybė problemas, susijusias su vaiko gerove, išspręsti šeimos rate. Šeimos konferencijos pagrindinę dalį sudaro šeimos susirinkimas, vadinamas konferencija, kuriame gali dalyvauti ne tik artimieji, bet ir tolimesni giminaičiai ar net giminystės ryšiais nesusiję, tačiau emocinius ryšius su vaiku užmezgę asmenys. Šeimos konferencijos narių sudėtį pasirenka vaikas ir jo tėvai ar globėjai.
Jaunimo darbui skirtos paslaugos
Paslauga, skirta jaunų žmonių asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymui, jų įtraukimui į bendruomenės ir visuomenės gyvenimą. Siekiama, kad jaunuoliai lanksčiai reaguotų į gyvenimo pokyčius, aktyviai dalyvautų jų interesus atitinkančioje veikloje, ugdytų verslumą bei darbo rinkai reikalingus įgūdžius.
Paslauga, kuria siekiama padėti jauniems žmonėms tobulėti, spręsti kylančias problemas (pvz., ugdymosi, užimtumo problemas), stiprinti ryšius su bendruomene, sukurti saugią, atvirą, neformalią aplinką, kurioje jauni žmonės galėtų ugdyti socialinius įgūdžius ir įsitraukti į savanorišką veiklą bei jaunimo organizacijų gyvenimą.
Pagalba prižiūrintiems asmenims (poilsis)
Pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Finansavimas ir mokesčiai už paslaugas
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustato individualios pagalbos išlaidų kompensacijas, o savivaldybės reglamentuoja mokėjimą už socialines paslaugas (pvz., dienos socialinė globa). Žemiau nurodytos kainos taikomos socialinės priežiūros (pagalbos į namus) ir dienos socialinės globos namuose paslaugoms; savivaldybė reglamentuoja mokėjimo už paslaugas tvarką.
| Paslauga | Pastaba |
|---|---|
| Pagalba į namus | Pagalba tvarkantis buityje, rūpinantis asmeniniu gyvenimu |
| Dienos socialinė globa | Kaina priklauso nuo teikimo trukmės (pvz., >5 val.) ir savivaldybės sprendimų |
| Transporto paslaugos | Skirta judėjimo problemų turintiems asmenims, pvz., hemodializės reikmėms |
Atsakingos institucijos ir paslaugų planavimas
Pagrindinę atsakomybę už socialinių paslaugų teikimą turi savivaldybės. Savivaldybių socialinės paramos skyriai formuoja socialinių paslaugų teikimo strategijas, rengia ir įgyvendina socialinių paslaugų teikimo planus bei programas ir teikia socialines paslaugas savo teritorijoje gyvenantiems asmenims. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra viena pagrindinių institucijų, atliekančių socialinių paslaugų teikimo ir administravimo funkcijas.
Organizuojant paslaugų teikimą, savivaldybės vertina asmens, socialinių grupių, bendruomenės socialinius poreikius ir kuria paslaugų tinklą bendruomenėje. Decentralizacija leidžia savivaldybėms savarankiškai planuoti paslaugų tinklą ir užtikrinti jų efektyvumą.
Paslaugų prieinamumas ir gavėjai
Kiekvienoje šalyje reglamentuojama, kas turi teisę gauti socialines paslaugas; Lietuvoje tai gali būti piliečiai, asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Analizuojant konkrečius atvejus, išsiaiškinami socialinių paslaugų poreikiai ir teikiamos tokios paslaugos, kurios labiausiai reikalingos.
Tendencijos ir problemos
Nepaisant akivaizdžios pažangos, socialinės paslaugos Lietuvos savivaldybėse nepakankamai išplėtotos nei kiekybės, nei kokybės požiūriu. Socialinių paslaugų planavimui neskiriama pakankamai dėmesio, paslaugos kartais teikiamos nepakankamai atsižvelgiant į bendruomenės poreikius. Tai verčia toliau aiškinti savivaldybių socialinių paslaugų teikimo plėtros prioritetus ir kryptis, kurios atitiktų šiandienės dienos poreikius ir tendencijas.
Praktiniai pavyzdžiai ir kontaktai
Dėl paslaugų gavimo kreiptis į atitinkamus socialinių paslaugų centrus. Pavyzdžiui: BĮ Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras, adresu Bažnyčios g. 21, Nemenčinė, Vilniaus r., tel. +370 5 215 3447. Kitų paslaugų kontaktai: +370 605 58 683, +370 611 74 216, +370 5 240 0511, +370 5 240 1490 ir kt.
Informacinė dalijamoji metodinė medžiaga gali padėti tiek specialistams, tiek paslaugų gavėjams orientuotis, pavyzdžiui, skrajutė „Mamos emocinė sveikata. Pokyčiai gyvenime laukiant mažylio ir jį auginant“ apima informaciją apie depresiją po gimdymo, jos simptomus, įsivertinimą bei pagalbos galimybes.
Santrauka
Socialinių paslaugų tikslas - užtikrinti asmenų orumą, savarankiškumą ir socialinę įtrauktį, teikiant įvairias pagalbos formas: nuo pagalbos namuose iki stacionarių globos paslaugų, nuo prevencinių programų iki jaunimo ir bendruomenių stiprinimo iniciatyvų. Efektyvus paslaugų tinklo planavimas, savivaldybių strategijos ir koordinuotas finansavimas yra būtini, kad paslaugos būtų prieinamos, adekvačios ir kokybiškos.
tags: #socialiniu #paslaugu #aprasymai