Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis (strategijomis) - kiekybine ir kokybine. Kiekybinė metodologija paprastai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kiekybiniais duomenų rinkimo metodais paprastai vadiname tokias duomenų rinkimo strategijas, kurių pagalba surenkama informacija gali būti išreiškiama skaitine, kiekybine išraiška.
Pastaraisiais metais socialiniuose moksluose ženkliai stiprėja kokybinės duomenų rinkimo strategijos pozicijos, kuriose pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu ir fiksuojama netaikant jokių formalizavimo ar apibendrinimo būdų. Tai gali būti interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų ar aptarimo užrašai, rašiniai. Kokybiniuose tyrimuose duomenys renkami siekiant gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną susijusį su žmonių elgesiu ar mąstymu ir pan.
Pirminė sociologinė analizė
Pirminė sociologinė analizė: kaip ji suvokiama? Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos.
Instrumentarijus
Instrumantarijus: pateikite apibrėžimą. Instrumentarijus yra tyrimo priemonių ir įrankių rinkinys, skirtas duomenų rinkimui ir fiksavimui (pvz., klausimynai, stebėjimo protokolai, interviu gairės).
Metodas ir jo nuostatos
Metodas ir jo nuostatos: pateikite apibrėžimą ir išvardinkite nuostatas. Metodas - tai tyrimo proceso vykdymo tvarka, kuri grindžiama tam tikromis prielaidomis ir nuostatomis apie duomenų gavimą, fiksavimą ir interpretaciją; nuostatos apima pasirinktos metodologijos logiką, duomenų patikimumo ir galiojimo reikalavimus, reagavimo į etiką bei tyrėjo vaidmens apibrėžimą tyrime.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Dokumentų analizė
Dokumentų analizė: pateikite apibrėžimą, nurodykite šio metodo privalumus ir trūkumus, įvardinkite dokumentų klasifikaciją. Dokumentų analizė - tai socialinių reiškinių tyrimas remiantis rašytiniais ar kitais išoriniais šaltiniais, kuriuose fiksuoti duomenys apie tiriamus reiškinius.
Dokumentų analizės privalumai: leidžia tirti jau esamus duomenis, taupo laiką ir resursus, suteikia istorinį ir institucinių procesų kontekstą. Trūkumai: dokumentai gali būti neišsamūs, šališki, nepakankamai atspindėti tyrimo objektą ar neatitikti tyrimo tikslo.
Dokumentų klasifikacija: dokumentai gali būti skirstomi pagal kilmę ir pobūdį (oficialieji dokumentai, asmeniniai raštai, žiniasklaidos tekstai, archyviniai įrašai ir kt.). Apibūdinkite dokumentų analizės tipus: istorinė dokumentų analizė, turinio analizė, leidinio ir žiniasklaidos analizė, teisinių aktų ir statistinių ataskaitų analizė.
Antrinė analizė
Antrinė analizė: apibūdinkite jos paskirtį, išanalizuokite šio metodo privalumus ir trūkumus. Antrinė analizė - tai jau egzistuojančių duomenų ar tyrimų rezultatų panaudojimas naujiems tyrimo klausimams atsakyti.
Antrinės analizės privalumai: galimybė naudotis plačiais duomenų rinkiniais be pirminių duomenų rinkimo kaštų, palyginti istorinius ar tarpinstitucinius duomenis. Trūkumai: duomenys gali neatitikti konkrečių tyrimo klausimų, trūkti reikiamų kintamųjų, būti prastai dokumentuoti ar netinkamai pritaikomi naujam tyrimo kontekstui.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Stebėjimas
Stebėjimas: pateikite apibrėžimą, apibūdinkite stebėjimo proceso skirstymą. Stebėjimas - tai tiesioginis socialinių reiškinių, elgesio ar situacijų fiksavimas tyrėjo akimis bei priemonėmis be arba su minimaliu intervenciniu poveikiu.
Stebėjimo proceso skirstymas: stebėjimas gali būti standartizuotas (formalizuotas) arba neformalus (neformalizuotas). Tyrėjo vaidmuo taip pat gali būti daugiau ar mažiau aktyvus, priklausomai nuo stebėjimo procedūros lankstumo. Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra.
Išvardinkite reikalavimus standartizuotam stebėjimui, neformalizuotam stebėjimui. Standartizuotas stebėjimas reikalauja iš anksto parengtos stebėjimo formos, aiškių kategorijų, vienodos procedūros tarp stebėtojų ir patikimumo užtikrinimo; neformalizuotas stebėjimas reikalauja lankstumo, atviros fiksavimo formos, tyrėjo gebėjimo prisitaikyti ir interpretuoti kontekstą.
Apibūdinkite lauko tyrimą, stebėjimo rūšis, stebėjimo procedūros etapus. Lauko tyrimas - tai tyrimas natūralioje socialinėje aplinkoje, kurio metu dažnai taikomas neformalizuotas stebėjimas; stebėjimo rūšys: dalyvaujantis ir nedalyvaujantis stebėjimas, atviras ir uždaras stebėjimas. Stebėjimo procedūros etapai: pasirengimas (tikslų ir kategorijų nustatymas), lauko darbuotojo įsitraukimas (kontaktai, įžengimas į bendruomenę), duomenų fiksavimas (protokolai, pastabos), duomenų tvarkymas ir analizė.
Apibūdinkite stebėjimo kaip sociologinės informacijos rinkimo metodo privalumus ir trūkumus. Privalumai: tiesioginis elgesio fiksavimas realiame kontekste, natūralumo išsaugojimas, galimybė stebėti neverbalinius aspektus. Trūkumai: brangus laiko atžvilgiu, etiniai iššūkiai, tyrėjo įtakos ir interpretacijos rizika, ribota bendrinamumo galimybė.
Taip pat skaitykite: Apsauga misijose
Apklausa
Apklausa: pateikite apibrėžimą, apibūdinkite apklausos metodo taikymo atvejus, išvardinkite šio metodo privalumus ir trūkumus. Apklausa - tai duomenų rinkimo procedūra, kai iš didesnio respondentų skaičiaus renkama struktūruota informacija naudojant klausimynus ar anketas.
Apklausos metodo taikymo atvejai: norint gauti kiekybinius duomenis apie požiūrius, elgesį ar demografinius rodiklius didesnėje populiacijoje; testuojant hipotezes, rengiant reprezentatyvias išvadas. Privalumai: galimybė gauti duomenis iš didelio imties, duomenų kiekybinė apdorojimo galimybė, standartizuotumas. Trūkumai: ribotas gilumas, rizika paviršutiniškiems atsakymams, apklausos kokybė priklauso nuo klausimų formuluočių ir respondentų sąžiningumo.
Anketos samprata
Anketos samprata: anketos sudarymo metodiniai principai apima aiškų tikslą, logišką klausimų seką, aiškią klausimų formuluotę, tinkamą klausimų tipų parinkimą ir patikimumo užtikrinimą.
Apibūdinkite anketinių klausimų tipus: atviri klausimai, kuriuose respondentas laisvai reiškia mintis; uždari klausimai su fiksuotais atsakymų variantais; skalės (Likerto tipas) ir kategoriniai klausimai; demografiniai klausimai.
Eksperimentas
Eksperimentas: apibūdinkite jo paskirtį, išvardinkite eksperimento privalumus ir trūkumus. Eksperimento paskirtis - nustatyti priežastinius ryšius tarp kintamųjų manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju ir stebint priklausomo kintamojo pokyčius.
Eksperimento privalumai: leidžia patikimai nustatyti priežastinius ryšius, kontrolė per trukdžius, didesnis vidaus patikimumas. Trūkumai: dirbtinė aplinka gali mažinti ekologiškumą, etiniai apribojimai, sudėtinga taikyti socialiniams reiškiniams natūralioje aplinkoje.
Apibūdinkite eksperimento eigą ir planą. Eksperimento eiga ir planas apima hipotezių formavimą, nepriklausomų ir priklausomų kintamųjų identifikavimą, kontrolinės ir eksperimentinės grupės sukūrimą, manipulacijų taikymą, duomenų rinkimą, statistinę analizę ir rezultatų interpretaciją.
Interviu kaip kokybinis metodas
Vadovėlio tikslas - apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių.
Interviu tipai ir jų charakteristikos: Pagal interviu pobūdį interviu gali būti skirstomi į akis - į akį interviu, interviu telefonu, interviu internetu. Akis į akį interviu: Tiesioginio pokalbio metu interviuotojas gali pateikti tik iš anksto parengtus klausimus tiriamajam (dar vadinamam interviuojamuoju) ar jų grupei ir registruoti atsakymus. Interviu telefonu: Tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu: Tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).
Tyrėjo vaidmuo taip pat gali būti daugiau ar mažiau aktyvus, priklausomai nuo interviu procedūros lankstumo. Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra.
Struktūruotas interviu: Griežtai struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Nestruktūruotas interviu: Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių.
Interviu taikymas ir svarba: Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas.
Interviu metodo trūkumai: Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai.
Duomenų statistinė analizė
Duomenų statistinė analizė leidžia kiekybinę surinktų duomenų apdorojimo ir interpretavimo sistemą, kuri būtina siekiant patikimų ir pagrįstų išvadų. Kiekybinių duomenų analizė apima duomenų valymą, aprašomąją statistiką, hipotezių testavimą, regresines ir kitokias analizes priklausomai nuo tyrimo tikslų.
Temos aktualumo pagrindimas kokybiniame tyrime
Temos aktualumo įvadas kokybinio tyrimo darbe yra svarbus etapas, kuriame būtina aiškiai pagrįsti, kodėl jūsų tyrimas yra svarbus ir kodėl jis yra vertingas. Šioje dalyje jūs turite pateikti argumentus, kurie pateisina jūsų pasirinktą temą ir pabrėžia jos socialinę-praktinę ir mokslinę svarbą.
Pagrindiniai temos aktualumo pagrindimo elementai: Identifikuokite aktualią temą; Paaiškinkite socialinę-praktinę svarbą; Pateikite mokslinę svarbą; Apibrėžkite problemą; Pateikite statistinę informaciją. Galiausiai, jūsų temos aktualumo įvadas turėtų nustatyti aiškų ryšį tarp jūsų tyrimo ir socialinės bei mokslinės svarbos, o taip pat įrodymai turi būti aiškiai pateikti.
Pastabos apie taikymą praktikoje ir etinius aspektus
Socialiniai darbuotojai vis dažniau įsitvirtina sveikatos priežiūros sistemoje, įsijungia į komandinį darbą įvairiose sveikatos apsaugos srityse. Tyrimuose dažnai akcentuojamas slaugytojo vaidmuo, tačiau apie socialinio darbuotojo vaidmenį tokiuose komandose atlikta palyginus nedaug tyrimų, todėl kokybiniai metodai, ypač interviu ir stebėjimas, yra ypač vertingi šios srities praktikų ir politikos analizėje.
| Metodas | Pagrindinė paskirtis | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Apklausa | Kiekybiniai duomenys, reprezentatyvumas | Reprezentatyvumas, kiekybinis apdorojimas | Ribotas gilumas, klausimų įtaka |
| Interviu | Gilus supratimas, patirtys | Informacijos gylis, kontekstualumas | Laiko ir kaštų intensyvumas, subjektyvumas |
| Stebėjimas | Elgesio fiksavimas natūralioje aplinkoje | Natūralumas, neverbaliniai duomenys | Etiniai iššūkiai, laiko sąnaudos |
| Dokumentų ir antrinė analizė | Istoriniai, institucijų duomenys | Laiko ir resursų taupymas, kontekstas | Neatitikimas tyrimo klausimams, šališkumas |
| Eksperimentas | Priežastinių ryšių nustatymas | Vidinis patikimumas | Dirbtinė aplinka, etinės ribos |
Renkantis tyrimo metodus svarbu derinti kiekybines ir kokybines prieigas ten, kur tai leidžia geriausiai atsakyti į tyrimo klausimus ir užtikrinti duomenų patikimumą bei etiškumą.
tags: #informacijos #rinkimas #socialiniam #tyrimuui