Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas yra projekto vykdančioji institucija.
2024 m. sausio 15 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas pradeda naują Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamos Lietuvos-Ukrainos programos projektą - ,,Ekologinio žemės ūkio plėtra: biologinės įvairovės išsaugojimas ir ekocido padarinių įveikimas“.
Projektas priskirtinas socialinių ir humanitarinių bei ekologijos ir racionalios gamtonaudos tematinėms grupėms, kas atskleidžia projekto tarpdiscipliniškumą.
Projekto partneris Ukrainoje - Sumų nacionalinis agrarinis universitetas.
Projekto tikslas - pateikti moksliškai pagrįstas rekomendacijas kaip veiksmų planą, kaip skatinti ekologinio žemės ūkio atkūrimą ekocido paveiktose teritorijose, stiprinant sinergiją tarp žemės ūkio gamybos, biologinės įvairovės ir vietinės, regioninės bei pasaulinės svarbos ekosisteminių paslaugų teikimo.
Taip pat skaitykite: Socialinių partnerių vaidmuo
Projekto uždaviniai:
- stebėti esamą sertifikuotų ekologinės gamybos veiklos subjektų būklę Ukrainos šiaurės rytų regione, analizuojant esamą sertifikavimo duomenų bazę „Organic Standard“ ir vertinant sertifikuotų ekologinio žemės ūkio įmonių ir ūkių apklausos metu gautų duomenų rinkinio rezultatus;
- parengti ekologiškai sertifikuotų ūkio subjektų elgsenos apibūdinimą, ypatingą dėmesį skiriant pasėlių įvairinimo lygio nustatymui, racionaliam ekosisteminių paslaugų naudojimui ir nustatytiems dirvožemio užteršimo ekocidu įrodymams, siekiant nustatyti pagrindinius veiksnius ir parametrus, galinčius turėti įtakos agrarinei biologinei įvairovei ir tvarių agroekosistemų formavimuisi;
- parengti veiksmų planą „Ekologinis žingsnis įveikiant ekocidą“ („Organic step to overcome ecocide“);
- kaupti, analizuoti ir pateikti gautus tyrimų rezultatus, maksimaliai įtraukiant suinteresuotus asmenis per informavimo ir komunikacinę veiklą bei švietimą.
Projekto pradžia: 2024 m. sausio 15 d.
Trukmė: 2024-2025 m.
Projekto sutarties Nr. S-LU-24-1
Lietuvos spaudoje tarpetniniai santykiai problematika siejama su ekonominiais priežastingumo aspektais.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Kiekviena etninė, religinė grupė romai, žydai, lenkai, rusai, musulmonai ir imigrantai Lietuvos žiniasklaidoje siejama su specifine problematika.
Etninis nepakantumas, kitaip nei etninio smurto veiksmai ar etniniai konfliktai, posovietinėje erdvėje beveik nenagrinėtas.
Etninis nepakantumas diskurso turinyje, skirtingai nuo Vakarų Europos, taip pat nesulaukia didesnio dėmesio tarp socialinių mokslininkų.
Tai, iš dalies, gali būti lemta ir fakto, kad Rytų Europos regionas tik įstojęs į Europos Sąjungą tapo (iš dalies dėl ES atsakingų institucijų) ksenofobijos, rasizmo ir diskriminacijos stebėjimo (monitoringo) lauku.
Etninis nepakantumas Rytų Europoje daugiausia tyrinėjamas istorinėje perspektyvoje.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Didžiausio mokslininkų dėmesio, tiriant etninius konfliktus ir jų kilmę, sulaukia Balkanų regionas (buvusi Jugoslavija) dėl kilusių karinių konfliktų ir etninio valymo.
Neapykantos kalba ir jos kūrėjai: antisemitizmas nacistinės okupacijos metais Lietuvoje
Etninio nepakantumo apraiškų tyrimai
Analizuojant etninį nepakantumą Rusijos spaudoje, naudojama turinio analizės metodologija.
Tyrimo autoriai siekia išnagrinėti etninį nepakantumą spaudoje, išskirdami devyniolika etninio nepakantumo raiškos formų.
Šios formos skalėje išsidėsto nuo atviro neapykantos kurstymo, raginant susidoroti fiziškai ir diskriminuoti, iki santykinai silpniausių nepakantumo formų, susijusių su nepagarbiu tam tikros tautybės paminėjimu masinės informacijos priemonėje (pavyzdžiui, nekorektiški juokai etnine tema arba etninės grupės paminėjimas neigiamame kontekste).
Šis darbas skirtas Lietuvos spaudos turinio etnine tematika analizei.
Atliekamo Lietuvos spaudos turinio tyrimo tikslas atskleisti, kokiomis problemomis, temomis, problemų įvardijamais sukėlėjais bei jų priežastingumu (pateikiami argumentai, aiškinant problemos priežastis), kokiomis raiškos formomis spaudos tekstuose yra konstruojamas etninis nepakantumas.
Pagrindinis spaudos tyrimo dalykas - etninio nepakantumo konstravimas Lietuvos spaudoje, etninio nepakantumo ir ksenofobijos turinys.
Pagrindinis tyrimo objektas - Lietuvos spauda.
Šiai analizei lietuvių kalba Lietuvos rytas , Respublika ir Lietuvos žinios , taip pat pagrindiniai interneto tinklalapiai DELFI, OMNI (nuo 2007-s sausio BALSAS) ir interneto dienraštis BERNARDINAI.
Tyrimo laikotarpis 2005, 2006 ir 2007 m. pirmasis pusmetis.
Šiame straipsnių rinkinyje visuomenės mokslų atstovai tyrinėja gyvenimo lygio, nepritekliaus bei skurdo reiškinius, atskleidžia kai kurių socialinių grupių (pvz., smulkių ūkininkų, kitų gyventojų), vargetų (skurdo subkultūros atstovų, buvusių kalinių, benamių, elgetų ir kt.), neprisitaikančiųjų (pvz., prie disciplinarinės bendruomenės - karių) būklę bei vertinimus.
Socialinės stratifikacijos sričiai priklauso įvairių nelygybės formų (hierarchinių pozicijų, pasiskirstymo pagal pajamas, nuosavybę, išsimokslinimą, socialinę distanciją) analizė.
Vertinant įvairias socialines grupes iš idealios civilizuotos pilietinės visuomenės bei gerovės valstybės aukštumų, matome, jog ne visos šios grupės gyvuoja efektyviai ar praturtina aplinką savo buvimu.
Bedarbiai, vargetos kaip socialiai atskirtieji, negali visavertiškai dalyvauti veikloje ar kurti materialines bei kultūrines vertybes.
Šio rinkinio autorių (ekonomistų, sociologų, psichologų) straipsniai atskleidžia nepritekliaus būvyje esančių socialinių grupių (pvz., smulkių ūkininkų, kitų gyventojų), vargetų (skurdo kultūros atstovų, buvusių kalinių, benamių, elgetų ir kt.), neprisitaikančiųjų (pvz., prie disciplinarinės bendruomenės - karių) situaciją, jų jauseną.
Čia parodoma jų bėdos, nepritekliaus formos, atskleidžiama, kaip žmonės iš vienų grupių (kurioms labiau sekasi) susiduria su „kitais“, kuriems būdinga skirtinga gyvensena, vertybių rinkinys ir materialinė būklė (tai įvyksta, pvz., šelpiant, vertinant kalinius, elgetas).
Socialinės grupės yra susikūrusios panašių vertybių, veiklos turinio bei kultūrinių normų pavyzdžiu.
Grupės gali priklausyti ir kitiems dariniams, pvz., sluoksniams; štai smulkūs ūkininkai įsitraukia į valstiečių sluoksnį (klasę).
Vargingų ūkininkų grupės kartu su skurdžiais darbininkais sudaro žemesnįjį visuomenės sluoksnį.
Galima teigti, jog stambių ir smulkių ūkininkų grupės skiriasi ne tik nuosavybės (žemės, ūkio padargų) kiekiu ir kokybe, bet ir darbo etika, siekiais, vidinėmis grupių vertybėmis, kultūrinėmis normomis, vartojimu ir kitais požymiais.
Šiame rinkinyje Valentinos Ratkevičienės darbe „Smulkių ūkininkų būklė“ analizuojama tokių ūkių situacija; Darius Liutikas straipsnyje „Skurdo mažinimo galimybės Lietuvos kaime narystės Europos Sąjungoje pradžioje“ gilinasi į gamtinius (erdvinius) bei bendruomeninio pobūdžio nepritekliaus veiksnius.
Ir didelėse grupėse (vyrų, moterų) galima ieškoti gyvenimo lygio bei marginalumo skirtumų; straipsnyje „Vyrai marginalai ir lyčių vaidmenų kaita“ Jonas Trinkūnas atskleidžia ryškią vyrų socialinę atskirtį, jų marginalėjimo socialines, kultūrines, psichologines priežastis.
Knygos autoriai iškelia daug klausimų - kokie yra nepritekliaus pažymėti žmonės Lietuvoje?
Kokios yra jų vargingumo priežastys?
Koks kitų, sėkmingesnių žmonių požiūris į nusižeminusius ir pažymėtus nepritekliaus?
Lietuvos sociologai dar tik pradeda šių grupių tyrimus.
Tačiau, žvelgiant į sociologijos istoriją, ankstesnių amžių publicistikos, literatūros darbus galima rasti nemaža dėmesio vargingesnių grupių gyvenimui.
Antanas Čiužas šio rinkinio straipsnyje „Gyvenimo lygio pokyčiai ir nepritekliaus raiška“ nagrinėja sudėtingos politinės ir ekonominės situacijos bruožus Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę.
Autorius nurodo kai kurių sluoksnių gyvenimo lygio kritimo ir nepritekliaus atsiradimo priežastis; analizei čia panaudoti statistiniai ir Rytų Lietuvos gyventojų sociologinės apklausos duomenys; straipsnyje vertinama užimtumo situacija, skurdo lygis, pateikiama gyventojų požiūris ir nuostatos į šias problemas Rytų Lietuvoje.
Marija Jėčiuvienė straipsnyje „Skurdo ribos ir ištakos“ analizuoja skurdo sąvoką ir priežastis, veiksnius bei nepritekliaus mažinimo politikos aspektus.
Jos nuomone, varguolių grupės susiformavo, nes kai kurie žmonės prarado darbą, būstą, sveikatą, be to, nuvertėjo pinigai, neskaidrus buvo valstybinių įmonių privatizavimas, įstrigo žemės reforma kaime.
Taikant įvairias (aktyvias ir pasyvias) socialines programas, skurdą galima žymiai sumažinti.
Petras Stankevičius darbe „Gyvenimo lygio vertinimas“ aptaria gyvenimo lygio sampratą, pateikia (naudodamas statistinius ir kitų tyrimų duomenis) įvairių sluoksnių pajamų bei išlaidų analizę; autorius tyrinėja ir akademinio jaunimo požiūrį į darbo užmokesčio dydį bei gyvenimo lygį.
Jo nuomone, gyvenimo lygis - tai sąvoka, apibūdinanti žmonių materialinių ir kultūrinių poreikių patenkinimo laipsnį, išreiškiama žmogaus suvartojamų gėrybių ir paslaugų kiekiu ir kokybe.
“Skurdo subkultūros ypatumai (socialinio darbo aspektas)” analizuoja socialinės atskirties sampratą, probleminių šeimų situaciją, kompleksinių socialinių programų sudarymo būtinumą.
Jos nuomone, asmenys ir socialinės grupės (pvz., probleminės šeimos, bedarbiai) ilgesnį laiką gyvenančios materialiniame nepritekliuje, patenka į socialinę atskirtį, kuri formuojasi palengva, asmenims prarandant galimybes tinkamai dalyvauti visuomenės gyvenime.
tags: #socialiniu #padariniu #institutas