Socialinis mobilumas - tai svarbūs pozicijų, socialinės padėties, gyvenimo perspektyvų ir gyvenimo būdo pasikeitimai arba perėjimas iš vieno socialinio statuso, pozicijos, į kitą. Kitaip tariant, sociãlinis mobilùmas - individo (grupės) socialinės pozicijos pokytis visuomenės hierarchinėje stratifikacinėje sistemoje.
Socialinio mobilumo sąvokos nėra vieningo apibūdinimo, tačiau bendrąja prasme tai individų judėjimas iš vienos socialinės kategorijos (dažniausiai klasės) į kitą.
Žmonių gerbūvis visuomenėje, jų ryšiai su kitais žmonėmis (šeimos nariais, giminėmis, kolegomis, pažįstamais ir pan.), intersai, nuostatos, papročiai, priklauso nuo to, kokią vietą jie užima socialinėje erdvėje. Būtent šią, socialinės erdvės problemą analizavo E. Diurkheimas, P. Burdje.
Tačiau pirmasis sociologas, įvedęs „socialinio mobilumo“ sąvoką į sociologiją, pradėjęs nagrinėti jjo (socialinio mobilumo) problemą, yra rusų kilmės amerikietis Pitirimas Sorokinas.
Socialinis mobilumas - galimybės pakeisti socialinę poziciją - 1970-1984 m. Lietuvoje gimusių asmenų kartoje išaugo, palyginti su jų tėvais. Tačiau galimybių pasiskirstymas visuomenėje nėra tolygus, todėl žemo socioekonominio statuso asmenims ir jų vaikams itin sudėtinga pagerinti savo padėtį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pasak T. Venciaus, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje socialinis mobilumas suprantamas kaip judėjimas tarp socialinių pozicijų daugiamatėje socialinėje erdvėje.
Socialinio Mobilumo Tipai
Rusų ir amerikiečių sociologas Pitirimas Sorokinas, 1927 m. įvedęs šį terminą į sociologiją, išskiria du mobilumo tipus: vertikalųjį ir horizontalųjį.
Aukštesnio socialinio statuso pasiekimas (pavyzdžiui, darant karjerą) ar, priešingai, kritimas į žemesnį statusą vadinamas vertikaliuoju socialiniu mobilumu. Vertikalus mobilumas yra individs ar grupis padties kilimas arba nusmukimas. Priklausomai nuo judjimo krypties galima iaskirti du pagrindinius vertikalaus mobilumo tipus: kylant/ aukatyn ir besileid~iant/ ~emyn, kitaip tariant, socialin/ pakilim ir nusileidim.
To paties lygio pozicijų keitimas (pavyzdžiui, pakeitus darbovietę ir užimant tokias pačias pareigas) - horizontaliuoju socialiniu mobilumu. Pavyzdžiui, pilietybės pakeitimas ar perėjimas iš vienos religijos į kitą neturi įtakos individo socialinei padėčiai visuomenės hierarchijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinis mobilumas tarp kart susijęs su socialine kilme, tai yra tėvo ar motinos ir vaiko padėtimi regiono, miesto, etninės grupės, klasės, socialinės grupės ar socialinio sluoksnio, profesinės grupės socialinės padėties atžvilgiu.
Socialinis mobilumas pasireiškia ir kartõs viduje, kai keičiasi socialinė pozicija (pavyzdžiui, perėjimas nuo mažiau kvalifikuoto darbo į labiau kvalifikuotą, nuo fizinio prie protinio darbo, ar atvirkščiai). Socialinės pozicijos kilimas kartos viduje vadinamas pridėtiniu socialiniu mobilumu. Grįžimas prie tėvo ar motinos socialinės padėties vadinamas grįžtamuoju socialiniu mobilumu.
Su visuomenės struktūros pokyčiais susijęs socialinės pozicijos pokytis vadinamas struktūriniu mobilumu, nesusijęs - cirkuliariniu mobilumu. Cirkuliariniai pokyčiai nėra susiję su fundamentaliais visuomenės pokyčiais, bet labiau priklauso nuo paties žmogaus. Pasikeitus aplinkybėms žmogus kartais priverstas keisti savo socialinį statusą.
Socialinį mobilumą galima tirti pakitimų per visą individo gyvenimą, pakitimų šeimoje ar grupėje per dvi ar daugiau kartų požiūriu. Šis terminas reiškia, kad karjeros mobilumas - tai individo socialinės padėties pakitimai per jo gyvenimą, ypač per jo darbinės veiklos laikotarpį.
Horizontali diferenciacija (socialinis mobilumas), dar sociologų kartais vadinama heterogeniškumu, kaip bazinė socialinės struktūros charakteristika, pabrėžia visuomenės atspalvių ryškumą bei įvairovę, parodo visuomenės susiskirstymą pagal kategorijas, socialines grupes.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinio Mobilumo Kanalai
P. Sorokinas išskyrė pagrindinius socialinio mobilumo kanalus:
- Armija.
- Bažnyčia.
- Švietimas.
- Vyriausybinės grupės, politinės organizacijos ir politinės partijos.
- Spauda.
- Turtas.
- Santuoka ir šeima.
Socialinio mobilumo galimybės priklauso nuo visuomenės išsivystymo lygio. Demokratinėje visuomenėje socialinio mobilumo galimybės yra gerokai platesnės nei totalitarinėje.
Struktūriniai pokyčiai ypač būdingi pereinamiesiems laikotarpiams, pavyzdžiui, pereinant prie rinkos ekonomikos.
Socialinio Mobilumo Veiksniai
Pasak Vilniaus universiteto lektoriaus, asmens socialinio mobilumo galimybėms didelį poveikį daro jo socialinė aplinka, įskaitant šeimą ir kaimynystę.
Prancūzų sociologas Pierre‘as Bourdieu kaip socialinio mobilumo veiksnį išskyrė kultūrinį ir socialinį kapitalą. „Įtakos turi net tai, kiek laiko tėvai praleidžia su savo vaikais, kaip bendrauja, ar per pokalbius, neformalią šeimos aplinką yra perduodamos žinios, ar šeimoje turima daug knygų, ar aplinkoje mėgstama skaityti.
Sveikata taip pat priskiriama prie socialinio mobilumo veiksnių, nes ją lemia kiti socialiniai veiksniai, įpročiai, gyvenimo būdas, todėl daugeliu atvejų ji negali būti laikoma vien tik fiziologiniu parametru.
Svarbu, kad švietimo paslaugos visiems vaikams būtų vienodai prieinamos ir kokybiškos - pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu. „Jei profesinis išsilavinimas būtų kokybiškas, stiprių įgūdžių galėtų gauti ir žemesnio profesinio statuso žmonės.
Tačiau galimybių pasiskirstymas visuomenėje nėra tolygus, todėl žemo socioekonominio statuso asmenims ir jų vaikams itin sudėtinga pagerinti savo padėtį.
Patiriantiems socioekonominius nepriteklius labai sunku iš tos aplinkos išeiti ir pasiekti aukštesnį statusą išsilavinimo ir profesiniu požiūriu. Tai yra didžiausia socialinės politikos problema: galimybių tiems, kurie sunkiai verčiasi ir gyvena, iš tiesų nelabai padaugėjo.
Socialinės nelygybės formų suvokimas ir analizė yra pagrindinis dalykas suvokiant socialinę stratifikaciją.
Socialin klas lemia gyvenimiakas aplinkybes net ir tose srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios su ekonomika: tai iasilavinimo galimybs, galimyb naudotis kvalifikuota sveikatos prie~ikros sistema ir t. t.
Socialinės stratifikacijos svoka taip pat reiakia, kad kiekvien visuomen sudaro lygmenys, tarpusavyje susij vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryaiais, kuris iaraiaka gali bkti galia, privilegijos ir presti~as.
Socialin nelygyb apibr~iama kaip visuomens vertybis turto, presti~o, vald~ios pasiskirstymo netolygumai.
Socialin diferenciacija yra platesn svoka nei socialin stratifikacija.
Pandemijai apribojus keliavimo galimybes, tarptautiniai projektai, kuriuose dalyvauja Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras nesustojo - partnerių susitikimai, veiklos organizuotos nuotoliniu būdu. Tačiau labai džiugu, kad jau rugsėjo 3, 4, 5 dienomis per 50 tarptautinio, dvejų metų trukmės, „Erasmus+“ projekto „Social Mobility for Disadvantaged Learners“ dalyvių iš Norvegijos, Italijos, Graikijos ir Rumunijos atvyksta į Kalbų centrą, kur dalyvaus antrajame projekto koučingo mokymų etape.
Socialinis mobilumas - tai procesas, kuomet asmuo pereina į geresnį, aukštesnį socialinį lygmenį. Ši sąvoka Lietuvoje vartojama retai, kadangi dažnesni yra terminai: socialinė atskirtis, socialinės atskirties grupės ir pan.
Socialinio mobilumo sąvokos nėra vieningo apibūdinimo, tačiau bendrąja prasme tai individų judėjimas iš vienos socialinės kategorijos (dažniausiai klasės) į kitą.
Socialinio mobilumo tyrimai rodo, jog niekada nebuvo visuomenės, kurios socialiniai sluoksniai būtų buvę absoliučiai uždari arba kuriuose nebūtų buvę vertikalaus mobilumo.
Panašūs procesai vyksta ir globaliu mąstu. Reikia pripažinti, kad socialinė nelygybė formuoja socialinius sluoksnius ir varžo judėjimą tarp jų (ypatingai iš žemesnio į aukštesnįjį).
Apžvelgiant socialinį mobilumą, svarbu atsižvelgti į tai, kad galimybės kilti socialiniais laiptais priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmenines pastangas, socialinę aplinką ir valstybės politiką.
1 pav. Subjektyvus tėvų ir vaikų kartos sveikatos vertinimas.
2 pav. Respondentų (vaikų) ir jų tėvų pasiskirstymas profesinėse grupėse pagal ISCO klasifikaciją.
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą tarp kartų.
tags: #socialinis #mobilumas #kas #tai