Siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą, Vyriausybė paskelbė šalyje karantiną ir apribojo žmonių galimybę dirbti bei disponuoti jiems priklausančia nuosavybe. Vyriausybės veiksmas leido pasiekti užsibrėžtų tikslų sveikatos apsaugos srityje, tačiau sukėlė padarinių, kuriems nebuvo pasiruošta ir į kuriuos iki šiol neatsakyta: dalis žmonių neteko galimybės užsidirbti bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sustabdyta ištisų sektorių veikla.
Skelbiant karantiną, buvo pagrįsta ir tikslinga numatyti stabdomų darbų ir veiklų kompensavimo principus ir apimtis. Tai padarius, Vyriausybė ir visuomenė turėtų aiškų ir skaidrų supratimą apie karantino tikslus bei kaštus, galėtų pagrįstai spręsti karantino trukmės ir griežtumo klausimą, remdamasi epidemiologiniais ir ekonominiais faktais.
Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną, tad iškilo klausimas dėl aukščiau įvardintų netekčių kompensavimo. Vyriausybės valios aktas pasiekė tikslą - žmonių kontaktai minimizuoti, virusas plinta lėčiau, sveikatos apsaugos sistema pajėgi suteikti pagalbą visiems. Tam, kad būtų pasiekti karantino tikslai, dalis žmonių bei įmonių savotiškai paaukojo savo darbą ir uždarbį.
Todėl būtina aiškiai įvardinti visuomenei ir užfiksuoti teisės aktuose, kad teisingas karantino padarinių kompensavimas nėra nei valstybės investicija, nei parama, nei „bazinės pajamos“, nei perkamosios galios ar likvidumo palaikymas. Karantino padarinių kompensavimas nesudaro prielaidų taikyti kurią nors iš išvardintų priemonių ateityje.
Pagal Konstitucinio Teismo praktiką teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Teisingumas įgyvendinamas užtikrinant interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos, o teisingumui prieštarauja vienos grupės interesų tenkinimas kartu paneigiant kitų interesus. Tai suponuoja, kad teisingumas turi būti abipusis.
Taip pat skaitykite: Verslo liudijimo subsidijavimo sąlygos
Teisiniu požiūriu, paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, o asmeniui už tai turi būti teisingai atlyginama. Nors ir negalima kompensuoti už karantino prastovas visiškai adekvačiai, tai nereiškia, kad nereikia kompensuoti visai.
Tik atlyginant visoms nukentėjusioms įmonėms pagal vieningą principą - kompensacija turi būti proporcinga jų pajamų ar įsipareigojimų daliai - įmanoma išvengti šiuo metu vykdomo begalinio skylių lopymo, kai siekiama atlyginti už atskiras išlaidų rūšis, atskiroms nukentėjusiųjų grupėms, skirtingais metodais, terminais ir proporcijomis.
Selektyvus karantino sukeltų padarinių sprendimas nėra veiksmingas. Kai įmonės turi skirtingų įsipareigojimų, o subsidija mokama tik už konkrečią išlaidų rūšį, neišvengiamai susidaro situacijos, kai subsidijų lėšos naudojamos ne tiems tikslams, kuriems buvo skirtos. Pavyzdžiui, darbo užmokesčio subsidija gali būti banko nurašyta faktoringo įsipareigojimams padengti (tai įvyksta automatiškai ir leidžia užtikrinti tolesnį žaliavų tiekimą ir įmonės veiklą).
Dabar atsiradę įstatymų pataisų projektai (kuriais siekiama užkirsti kelią areštuoti valstybės ar savivaldybių paramą, kitas išmokas ar kompensacijas, skirtas dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, arba iš šių lėšų vykdyti išieškojimą) yra trumparegiškas jau sukurtų skylių lopymas. Universali kompensavimo schema leistų įmonėms pačioms spręsti, kuriuos įsipareigojimus reikia vykdyti pirmiausiai, kad būtų išlaikomas visapusiškas įmonės gyvybingumas, nes tik konkreti įmonė geriausiai žino, kuriuos veiklos tęstinumo užtikrinimo poreikius reikia patenkinti pirmiausia.
Kompensacija turi būti išmokama pagal veiklos sustabdymo arba pajamų netekimo kriterijų, nereikalaujant būsimų verslo planų ir atsipirkimo garantijų. Neretai viešumoje naudojami argumentai apie būtinybę atkurti įmonių likvidumą, žmonių perkamąją galią ir pan., yra nukreipti į išvestinių padarinių likvidavimą. Išsprendus centrinį teisingumo klausimą, savaime išsispręs ir likvidumo bei kitos problemos (žinoma, greitis čia yra lemiamas).
Taip pat skaitykite: Išsamus Sodros įmokų kodas
Principai, kuriais turi būti grindžiamas kompensavimas:
- greitumas ir tikslingumas: kompensacijas tikslinga ir efektyvu mokėti greitai ir tiesiai, didžiausio poreikio momentu ir suteikiant fiziniams bei juridiniams asmenims galimybę ieškoti išeičių.
- ekonominio turinio bei formos atitikimas: bandymas suteikti lengvatines paskolas įmonėms, kurioms pagal ekonominę bei teisinę logiką turi būti išmokama negrąžintina kompensacija, pasmerktas anksčiau ar vėliau virsti nesėkme.
- nuasmenintas ir automatizuotas kompensacijų išmokėjimas. Šiuo metu tik dalis vykdomų priemonių atitinka šiuos kriterijus. Kitos priemonės yra apribotos papildomomis sąlygomis, vykdomos per tarpininkus. Jos nėra ir nebebus operatyvios ir skirtos suvienyti.
Jeigu Vyriausybė laikinai stokoja lėšų teisingam kompensavimui, ji gali atsiskaityti vekseliais ar kitais vertybiniais popieriais. Įmonės galės naudoti juos tarpusavio atsiskaitymams arba parduoti antrinėje rinkoje. Galima prognozuoti, kad bankai ir kiti antrinės rinkos dalyviai supirkinės šiuos instrumentus, tad įmonės gautų greitų apyvartinių lėšų.
Europos centrinis bankas skatinančią pinigų politiką vykdo dar nuo praėjusios ekonominės krizės. Ši politika pasižymi itin žemomis palūkanų normomis, sparčiu ECB balanso ir pinigų bazės augimu, ECB dalyvavimu tiesiogiai supirkinėjant viešojo ir privataus sektorių vertybinius popierius taip didinant kredito institucijų ir kitų finansų rinkos dalyvių likvidumą.
Be to, reaguodamas į COVID-19 plitimo Europoje keliamus ekonominius ir finansinius iššūkius Euro zonos šalims, ECB 2020 m. kovo mėnesį paskelbė Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP), per kurią ECB pirminėje ir antrinėje rinkoje tęs viešojo ir privataus sektorių vertybinių popierių pirkimą. Planuojama šios programos apimtis yra 750 mlrd. eurų, pirkimai vyks bent iki 2020 m. pabaigos (palyginimui - 750 mlrd. eurų yra apie 16 proc. viso ECB turto). Tokia pinigų politika lemia itin palankias skolinimosi sąlygas, tačiau taip pat kelia ir ilgalaikius iššūkius, tokius kaip: sukuriamos netinkamos paskatos euro zonos šalims išlaidauti, nedarant reikalingų reformų; grėsmė euro kaip patikimos ir stabilios valiutos, ateičiai ir kt.
Lietuvai tai reiškia nuolatinį iššūkį, prisitaikant prie bendrų ir pavojingų euro zonos tendencijų. Lietuva yra euro zonos narė, tačiau turi palyginus mažai galios lemiant ECB pinigų politikos kryptį. Didžiąja dalimi esame šios pinigų politikos priėmėjai. Lietuva turi daugiau laisvės formuoti savo fiskalinę (mokesčių ir biudžeto išlaidų) politiką. Tačiau kad ir kokia jos kryptis bus pasirinkta dabartinių ekonomikos iššūkių akivaizdoje (daugiau taupyti ar daugiau skolintis), aišku, kad pinigų politikos fronte vyraus skatinančioji kryptis - žemos palūkanų normos, didelis ECB dalyvavimas superkant finansinius aktyvus rinkoje, ir aukštas Euro zonos šalių skolinimasis.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Todėl Lietuva turi spręsti valstybės biudžeto politiką, biudžeto finansavimą ir jo išlaidas skatinančiosios pinigų politikos aplinkoje. Buvimas vienoje euro zonoje suponuoja solidarų dalyvavimą finansuojant pandemijos padarinius. Jei Lietuva rinksis nemokėti kompensacijų savo įmonėms, vadinasi ji rinksis labiau prisidėti prie kompensacijų mokėjimo kitose šalyse, negu Lietuvoje.
Apibendrinant, tikslinga nustatyti aiškią, automatizuotą kompensacijų tvarką. Tai padaryti būtina nepaisant to, kad ilgai delsta. Tik taip Vyriausybė tvariai spręstų karantino padarinių klausimą, teisingai atlygintų už nuosavybės teisės suvaržymus, išvengtų priešpriešos tarp darbuotojų ir darbdavių, tiekėjų ir vartotojų, partnerių ir investuotojų, nuomininkų ir nuomotojų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis - esame Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) ir jos Europos regiono (PERC) bei Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) nariai.
LPSK atstovauja Lietuvos profesinėms sąjungoms šiuose ETUC darbo komitetuose bei darbo grupėse: „Mokymasis visą gyvenimą“, „Įstatymų leidyba ir socialinė politika“, „Migracija“, „Ekonominė ir socialinė sanglauda“, „Socialinė apsauga“, „Energija ir klimato kaita“.
Bendradarbiaudami su Tarptautine darbo organizacija (ILO) Lietuvoje įgyvendiname tarptautines darbo normas ir atstovaujame dirbantiesiems šios organizacijos veikloje. Visame pasaulyje darbuotojai vienijasi siekdami užtikrinti, kad jų balsas būtų girdimas sprendžiant svarbius klausimus tiek darbovietės, tiek nacionalinės ar tarptautinės politikos lygmeniu.
Štai keletas aktualių naujienų iš profesinių sąjungų gyvenimo:
- Kolektyvinės derybos yra vienas geriausių būdų gerinti darbo sąlygas.
- 2020-2022 m. Europoje didžiausių įmonių vadovai sau moka 110 kartų didesnius atlyginimus, nei vidutiniam darbuotojui, rodo Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) atlikta analizė.
- Darbuotojai visoje Europoje vis labiau nepatenkinti augančiomis pragyvenimo išlaidomis, kurios dažnai neatitinka jų atlyginimų.
- Europoje galiojantys įstatymai nebespėja su augančiomis grėsmėmis moterims darbo vietose, rodo nauja ataskaita, paskelbta tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną.
- Mažiausiai uždirbantys darbuotojai išleidžia bent trečdalį savo atlyginimo nuomai - rodo naujas Europos profesinių sąjungų konfederacijos tyrimas.
- Su atostogų skurdu susiduria 40 mln.
- Švedijoje tęsiasi „Tesla“ darbuotojų streikas (apie tai anksčiau rašėme čia). Tai - šalies rekordus mušantis, pokarinėje Švedijoje ilgiausiai trunkantis streikas.
- Nuo COVID-19 pandemijos pastebimas reikšmingas pokytis pereinant prie nuotolinio darbo - nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei 10 procentinių punktų.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) kongresas Berlyne
Laisvas darbuotojų judėjimas - vienas iš pamatinių Europos Sąjungos principų. Europos Komisija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais dėl galimų ES veiksmų nuotolinio darbo ir teisės atsijungti srityje.
Neteisėtas pelnas iš priverstinio darbo visame pasaulyje išaugo iki 236 mlrd. JAV dolerių per metus, teigiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, parengtoje remiantis 2021 m.
Kasmet, Europos semestro (ES narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo proceso) metu, įvertinus gyventojų užimtumo padėtį kiekvienoje šalyje yra skelbiama „Bendra užimtumo ataskaita“.
Naujausi Eurostat duomenys rodo, jog nepaisant išaugusių įmonių pelnų, stipriai sumažėjo reinvestavimo lygis ir tai vis labiau silpnina Europos ekonomiką. Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) tyrimas atskleidė, jog kai kuriose Europos valstybėse dividendai auga trylika kartus greičiau, nei darbuotojų atlyginimai.
Abstraktus ekonomikos augimas, nors ir yra svarbus, tačiau nėra tinkamas tikslas ar misija, į kurį vyriausybės turėtų orientuotis formuodamos savo politiką. 2022 m. realiam darbo užmokesčiui sumažėjus 4,0 proc., Europos Sąjungos darbuotojai patyrė precedento neturintį perkamosios galios sumažėjimą - to priežastis buvo spartus vartojimo kainų augimas.
Diskusijos dėl bendros kultūros sektoriaus darbuotojų sąlygų struktūros sugrįžo į politinę darbotvarkę. Šį kartą jos turi čia likti.
Daugiau nei 300 tūkst. moterų Šveicarijoje birželio 14-ąją prisijungė prie feministinio streiko, reikalaujančio „pagarbos, didesnių atlyginimų ir daugiau laiko“.
Gegužės 23-26 dienomis Berlyne vyko XV-asis Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) kongresas. Jo metu priimtas Berlyno manifestas, numatantis pagrindines ETUC veiklos gaires kitiems ketveriems metams.
Birželio 5-16 dienomis Ženevoje (Šveicarija) vyksta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) organizuojama 111-oji Tarptautinė darbo konferencija.
Projekto Šiaurės ir Baltijos regiono ekonominė integracija pasitelkiant užimtumą, inovacijas, investicijas ir prekybą (LIFT) tikslas yra ištirti ir įvertinti Šiaurės ir Baltijos regiono ekonominės integracijos galimybes per darbo jėgos migraciją, technologijų perdavimą, kapitalo judėjimą, bei tarptautinę prekybą. Akronimas LIFT (angl. lift - pakelti) atspindi pagrindines mūsų hipotezes - integracija Šiaurės ir Baltijos regione pakėlė vietos ekonomiką ir prisidėjo prie efektyvesnio išteklių paskirstymo.
LIFT projekto partneriai Latvijos universitete
Projektui įgyvendinti skiriama 998742.9 Eurų, projekto kodas: LT08-1-ŠMSM-K01-008 (Sutarties Nr. 2022 metų sausio 31 dieną Latvijos universitetas surengė 80-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją. Manuela Tvaronavičienė (VILNIUS TECH) kartu su projekto parneriais Mihails Hazans (Latvijos universitetas), Jaan Masso (Tartu universitetas), Rasmus Bøgh Holmen (Transporto ekonomikos institutas) atidarė sesiją.
Sesija remiama Baltijos mokslinių tyrimų programos, finansuojamos iš Europos ekonominės erdvės (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) finansinio mechanizmo lėšų, projekto Šiaurės ir Baltijos regiono ekonominė integracija pasitelkiant užimtumą, inovacijas, investicijas ir prekybą - LIFT. 2022 metų balandžio 18-22 dienomis Kristina Razminienė stažavosi Rumunijoje, Timišoara mieste. Programos įgyvendinimo metu su dalyviais iš Airijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos ir Lietuvos buvo aptarti projektai, kuriuose jiems teko dalyvauti. Kristina Razminienė pristatė projektą Šiaurės ir Baltijos regiono ekonominė integracija pasitelkiant užimtumą, inovacijas, investicijas ir prekybą - LIFT, remiamą Baltijos mokslinių tyrimų programos, finansuojamos iš Europos ekonominės erdvės (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) finansinio mechanizmo lėšų.
Kiti vykdomi projektai:
- Vyrų prokreacinės elgsenos ir bevaikystės patirtys Lietuvoje
- Jaunimo gyvenimiškų galimybių diferenciacijos socio-ekonominiai veiksniai
- Bendruomenių ir jų lyderių reikšmė ir poveikis mažų periferinių regionų socioekonominei raidai Lietuvoje
- Praeities šeimos: XIX a. vidurio Lietuvos demografinė sistema
- Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė įtrauktis: socialinių tinklų vaidmuo
- Pensijų ir paramos šeimai sistemų iššūkiai ir ateities perspektyvos: Lietuvos ir Švedijos atvejai
- Vietinio ir atvykstamojo turizmo sektoriaus vystymosi galimybės po COVID-19 pandemijos
- Lietuvos valstybingumo atkūrimas tautinių mažumų perspektyvose: etniškumas, įtrauktis, pasirinkimai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pastatas, kuriame vykdomi socialiniai tyrimai
Vyriausybė sušvelnino karantino sąlygas: atsižvelgta į psichologinę žmonių sveikatą
tags: #verslo #ir #socialiniu #padariniu #institutas