Ką turėtų žinoti žmogus, galintis ir norintis pasirinkti, kuriam sielos gydytojui patikėti savo vidinį pasaulį? Kuo pasikliauti ieškant tinkamo specialisto - rekomendacijomis, viešomis publikacijomis, konsultanto diplomu ar savo nuojauta? Kurie pasirinkimo kriterijai yra saugūs?
Kas yra psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras?
Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas.
Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai. Medicinos psichologas - tai sveikatos apsaugos sistemoje dirbantis psichologas, baigęs klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos studijas ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį.
Socialinių mokslų daktaras psichologas: kas tai ir ką veikia?
Socialinių mokslų daktaras psichologas yra mokslininkas, kuris apgynė daktaro disertaciją psichologijos srityje. Jis ne tik turi gilias teorines žinias, bet ir atlieka mokslinius tyrimus, prisideda prie psichologijos mokslo plėtros. Socialinių mokslų daktaras psichologas gali dirbti universitetuose, mokslinių tyrimų institucijose, konsultacinėse įmonėse ir kitose organizacijose, kuriose reikalingos aukšto lygio psichologijos žinios ir tyrimų įgūdžiai.
Doktorantūros studijos - tai trečiosios pakopos studijos, apimančios aukšto teorinio lygio dalykų studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Doktorantūra - tai trečiosios pakopos studijos, o doktorantas yra ne tik studentas, bet ir tyrėjas. Doktorantūros studijų pradžioje doktorantas kartu su vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje nurodomi visų užduočių atlikimo terminai. Apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas daktaro kvalifikacinis laipsnis.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Doktorantūros studijų ypatumai ir galimybės
Universiteto akademiniuose padaliniuose kasmet atnaujinama eksperimentinė bazė - tai sudaro geresnes sąlygas doktorantams vykdyti mokslinius tyrimus. Doktorantai gali pretenduoti į MRU Mokslinės veiklos skatinimo fondo finansavimą už aktyvią mokslinę veiklą, aukšto lygio mokslo publikacijų leidybai, dalyvavimui mokslo renginiuose, tarptautiniuose moksliniuose mainuose. MRU skatina doktorantus kelti mokslinę kvalifikaciją, remia jų mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą bei siekia didinti tarptautinį mobilumą. MRU, skatindamas doktorantų mobilumą, tarptautiškumą, bendradarbiavimą Europos mokslinių tyrimų erdvėje, pirmasis Lietuvoje prisijungė prie Europos universitetų, išduodančių Europos daktaro sertifikatus.
Eksternu įgyjamas mokslo daktaro laipsnis: siekti eksternu įgyti mokslo daktaro laipsnį gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Eksternas turi būti parengęs disertaciją, svarbiausius disertacijos rezultatus paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje, ir savo tyrimų rezultatus yra pristatęs ne mažiau kaip dviejuose tarptautiniuose mokslo renginiuose.
Kaip įgyjama psichologo kvalifikacija Lietuvoje
Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. Psichologo darbas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, empatijos, gebėjimo bendrauti ir suprasti kitus žmones. Norint tapti psichologu Lietuvoje, būtina baigti universitetines psichologijos studijas, kurios trunka 6-10 metų ir baigiasi psichologijos magistro arba daktaro laipsniu.
Po to svarbu nuolat atnaujinti žinias, dalyvauti įvairiuose seminaruose, konferencijose. Šiuo metu savarankiška psichologo praktika Lietuvoje gali užsiimti asmuo, baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas. Žinoma, svarbu, kad vykdomos funkcijos neperžengtų įgytos kvalifikacijos rėmų.
Prižiūrima psichologo praktinė veikla ir licencijavimas (projekto nuostatos)
Prižiūrima psichologo praktinė veikla atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje.
Pasak siūlymų, psichologas privalėtų kas penkerius metus pristatyti licencijuojančiai institucijai dokumentus apie psichologo praktinę veiklą ir kvalifikacijos tobulinimą tam, kad licencija būtų pratęsta. Licencijos pratęsimas yra siejamas su psichologo praktine veikla bei kvalifikacijos kėlimu. Taip siūloma todėl, kad neatlikdamas psichologo praktinės veiklos, psichologas praranda savo, kaip psichologo, kvalifikaciją.
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) ir profesinė savivalda
Lietuvos psichologų sąjunga buvo įkurta siekiant pradėti vienyti, telkti Lietuvos psichologus sprendžiant aktualius bendruomenei klausimus. LPS - didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti visuomeninė organizacija. Siekiame atstovauti psichologams įvairiose institucijose įgyvendinant bendrus tikslus, rūpintis psichologinių paslaugų kokybe, konsultuoti įvairias valstybės ir nevalstybines institucijas rengiant dokumentus, susijusius su psichologų vaidmeniu ar psichologų tiriamais reiškiniais, inicijuoti įstatymus ir ar jų pataisas, užtikrinančius psichologinių paslaugų kokybę ir kvalifikuotą psichologo praktiką.
Stengiamės rūpintis psichologų profesine kompetencija ir kvalifikacija, psichologinių paslaugų kokybe, skatinti psichologijos mokslo ir profesijos plėtrą, programas, projektus ir dalyvauti juose. Bendradarbiaujame su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis psichologijos bei jai artimų sričių organizacijomis. Lietuvos psichologų sąjungoje veikia Etikos komitetas. Visuomenės nariai ar patys psichologai gali pateikti Komiteto nagrinėjimui skundą, jei įtariama, kad įvyko psichologo profesinės etikos pažeidimas.
Šiuo metu Lietuvos psichologų sąjungoje yra apie 600 narių. LPS nariu gali tapti psichologas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistrantūros studijas. Taip pat į Lietuvos psichologų sąjungą gali stoti bei tapti asocijuotais nariais ir turintys tik psichologijos bakalauro ar magistro išsilavinimą. Lietuvos psichologų sąjungos tinklalapyje www.psichologusajunga.lt pateikiamas LPS narių sąrašas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Ar psichologų veikla yra reglamentuojama ir kodėl tai svarbu?
Deja, psichologų praktinės veiklos įstatymo iki šiol neturime, nors buvo jau ne vienas bandymas dirbti ties jo rengimu. Psichologo veikla kažkiek reglamentuojama ministrų įsakymais atskirose sistemose - švietimo, sveikatos. Kol nėra Psichologų praktinės veiklos įstatymo, sureguliuoti kokybiškų, reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą labai sunku. Kol nėra Įstatymo, svarbios mūsų visų pastangos šviečiant visuomenę ir saugant nuo klaidinančios informacijos.
Problemos sprendimas aiškus - Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kai tai, ar žmogus vadins save psichologu bus visuotinai kontroliuojama, už klaidinančią informaciją grės atsakomybė. Seime parengtas įstatymo projektas įgalins informuoti visuomenę apie tai, kokie turėtų būti psichologų profesiniai standartai ir užtikrinti aukštą psichologinių paslaugų kokybę. Įstatyme psichologu apibrėžiamas asmuo turi būti įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius. Būtina podiplominė praktinė veikla, kuri numato, kad pirmus metus po psichologijos magistro studijų baigimo psichologas privalo dirbti su psichologo-supervizoriaus priežiūra.
Siūlymai įstatymo projektams ir licencijavimui
- Siūloma vartoti tris sąvokas: „psichologas asistentas”, „psichologas konsultantas” ir „psichologas psichoterapeutas”.
- Psichologo konsultanto licencija suteikiama psichologijos bakalauro ir bet kokios krypties psichologijos magistro laipsnius turinčiam asmeniui.
- Psichologo-psichoterapeuto licencija suteikiama psichologui, turinčiam magistro laipsnį ir baigusiam podiplomines 3-4 metų trukmės psichoterapijos studijas.
- Licencijavimo tvarka turi derėti esamiems įstatymams ir įsakymams, neturi prieštarauti darbo santykius reglamentuojantiems dokumentams.
- Siūlomas pereinamasis laikotarpis - 5 metai, per kurį būtų sprendžiami su licencijavimu iškilę klausimai.
Kaip pasirinkti psichologą praktikoje?
Pirmiausia, žinoma, į tai, ar psichologas turi reikiamą kvalifikaciją tam tikroje srityje. Ar jis baigęs psichologijos bakalauro, magistro studijas. Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumus.
Galima pasidomėti, kur psichologas yra tobulinęsis, kaip kelia savo kvalifikaciją, ar dalyvauja mokymuose, seminaruose, konferencijose. Vieni psichologai labiau specializuojasi darbui su vaikais, kiti su suaugusiais ar poromis. Renkantis psichoterapeutą, svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas baigęs. Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją.
Žmonės dažnai klaidingai supranta, kas yra psichologas, pas kokį specialistą reikia kreiptis. Kuomet kankina sielos sunkumai, dažnai jie pasuka klaidingu keliu ir sutinka ne tą specialistą, kuris gali ne išgydyti, o dar labiau traumuoti. Taigi, kaip atskirti? Specialistą galima atskirti pagal jo išsilavinimą. Jei baigtos psichologijos bakalauro ir magistrantūros studijos - asmuo gali savarankiškai dirbti psichologo darbą tam tikroje srityje.
Kada kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą?
Psichiatras įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti. Medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų; esant reikalui tai atlikti, rekomenduoja asmeniui kreiptis į psichiatrą. Psichoterapeutas, baigęs atitinkamas psichoterapijos studijas, gali teikti ilgalaikę terapinę pagalbą tam tikromis psichoterapijos kryptimis.
Psichologiniai tyrimai ir vertinimai
Kas yra psichologiniai tyrimai ir kokiu tikslu jie atliekami? Psichologinio vertinimo metu, remiantis psichologinio įvertinimo metodais, atliekamas paciento psichologinio funkcionavimo ypatumų (asmenybės, emocinių, kognityvinių ir elgesio), psichologinių sunkumų ir galių, psichikos sutrikimų simptomų ir požymių, sveikatos būklę veikiančių veiksnių nustatymas ir rašoma išvada su rekomendacijomis, kaip spręsti paciento psichologines problemas.
Psichologo darbe svarbus ir tvirtas ryšys tarp kliento ir specialisto. Nuo asmens motyvacijos, pastangų, įdėto darbo į terapinį procesą priklauso gydymo efektyvumas.
Psichologo profesijos ypatumai ir karjeros galimybės
Psichologo darbas apima įvairias veiklas, priklausomai nuo specializacijos srities. Konsultuojant klientus, psichologas dirba su pavieniais asmenimis, šeimomis ar žmonių grupėmis. Konsultacijos gali trukti nuo 50 minučių iki 2 valandų. Jų metu psichologas padeda klientams spręsti problemas, įveikti sunkumus ir gerinti savo psichologinę būklę.
Baigus psichologijos studijas, atsiveria įvairios karjeros galimybės. Absolventai gali dirbti psichologais švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Klinikinis psichologas gali taikyti psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo metodus asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ir asmeninio bei šeimos gyvenimo sunkumų. Sveikatos psichologas teikia psichologinę pagalbą asmenims, turintiems fizinės sveikatos sutrikimų, kurie veikia psichologinę gerovę ir sukelia psichologinius sunkumus.
Kur Lietuvoje rengia psichologus ir kas baigia studijas?
Lietuvoje psichologai ruošiami Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetuose. Universitetai, rengiantys psichologus Lietuvoje: Vilniaus universitetas, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (Kaunas), Vilniaus edukologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas.
Kiekvienais metai psichologų studijas baigia apie 160-200 asmenų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu dirba apie 2 tūkst. psichologų. Nors pastebima, kad didžiuosiuose miestuose specialistų daugiausia, o mažieji jaučia jų trūkumą. Psichologų paslaugų prieinamumas Lietuvoje vis dar didelė problema.
Kam reikalinga psichologų etika ir visuomenės švietimas?
Psichologo darbe labai svarbi yra profesinė etika. Ji apima daugybę taisyklių, nukreiptų į kliento apsaugą: paslapties išsaugojimą, pagarbą, nešališkumą, pagalbos kokybę. Etiniai principai reikalauja, kad psichologas nepainiotų ir nespręstų savo asmeninių problemų kliento sąskaita. Todėl profesionalūs psichologai praeina keleto šimtų valandų asmeninės terapijos kursą, kuriame išsprendžia savo asmenines problemas.
Kol nėra įstatyminės tvarkos, Lietuvos psichologų sąjunga bandydama reaguoti į atvejus, kai žiniasklaidoje skelbiasi žmogus, kuris teikia psichologinę pagalbą, bet neturi reikiamos kvalifikacijos, kreipiasi į asmenis prašydama patvirtinti kvalifikaciją ir informuoti visuomenę. Esame bandę kreiptis į atitinkamas institucijas nurodydami konkrečius asmenis, kurie pateikia klaidingą informaciją apie save.
Patikimi pasirinkimo kriterijai ir praktiniai patarimai
- Patikrinkite specialisto išsilavinimą - ar yra psichologijos bakalauro ir magistro diplomai.
- Domėkitės specializacija: ar psichologas dirba su vaikais, suaugusiais, poromis ar konkrečia sritimi (klinikinė, sveikatos, organizacinė ir kt.).
- Patikrinkite, ar specialistas dalyvauja mokymuose, seminaruose, konferencijose ir nuolat kelia kvalifikaciją.
- Rinkitės specialistą pagal jūsų problemos pobūdį: psichiatrą - dėl medikamentinio gydymo ir diagnostikos, psichoterapeutą - dėl ilgalaikės terapijos, psichologą - dėl konsultacijų ir vertinimų.
- Pasitikėjimas specialisto asmenybe yra svarbus, bet neužtenka - įvertinkite kvalifikaciją ir patirtį.
Žmonės iš tiesų domisi įvairiomis psichologinėmis temomis, psichikos sveikatos gerinimu. Dėl didelio psichologų poreikio žmonės psichologų pagalbos kreipiasi privačiai. Turime užtikrinti visuomenės interesą - suteikti labai kokybiškas paslaugas.
Naudingi šaltiniai ir kontaktai
Lietuvos psichologų sąjungos tinklalapyje www.psichologusajunga.lt pateikiamas LPS narių sąrašas. Dalis psichologų sąraše pateikia informaciją apie savo teikiamas psichologines paslaugas su kontaktais. Jei asmuo yra LPS narys, vadinasi jis baigęs ir bakalauro, ir magistrantūros studijas, gali užsiimti savarankiška praktika.
tags: #socialiniu #mokslu #daktaras #psichologas