Politinio priešų slopinimas smurto priemonėmis yra reiškinys, kuris lydėjo žmoniją per visą istoriją. Valdantys režimai, siekdami išlaikyti valdžią ir kontrolę, dažnai griebdavosi žiaurių metodų, kad nutildytų oponentus ir įbaugintų visuomenę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip šis reiškinys pasireiškė įvairiais istoriniais laikotarpiais ir kokias pasekmes jis sukėlė.
Egzekucija - (lot.
Pagrindinės Sąvokos
Norint geriau suprasti politinio smurto kontekstą, verta apibrėžti keletą svarbių sąvokų:
- Agresija - (lot.
- Antifašizmas - pasipriešinimas fašizmui arba pripažinimas, kad fašizmas laimi ir turi būti sustabdytas.
- Autonomija - (gr.
- Besąlyginė kapituliacija - besąlyginis ginkluotųjų pajėgų pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis sąlygomis. Pvz.
- Bolševikas - Rusiškai - daugumos šalininkai, arba Rusijos socialdemokratų partijos kairysis sparnas (1903), kaip priešprieša menševikams (mažumai).
- Cenzūra - (lot.
- Civilis - (lot.
- Deklaracija - iškilmingas programinis pareiškimas arba daiktų ar pajamų sąrašas, pateikiamas kaip dokumentas.
- Dučė - (it.
- Egzekucija - (lot.
- Eskadrilė - (pranc.
- Fašizmas - pavadinimas kilęs nuo fascijų - Musolinio partijos emblemos. Senovࣧs Romoje fascijos buvo aukščiausios valdžios simbolis.
- Fiureris - (vok. Fuhrer - vadas), - taip nacių Vokietijoje buvo tituluojamas A.
- Flangas - (pranc.
- Getas - miesto dalis.
- GULAG_as - (Glavnoje upravlenije lagerej).
- Holokaustas - auka sudeginant; visiškas sunaikinimas.
- Incidentas - (lot. incidens - atsitinkantis), - nesusipratimą ar konfliktą sukėlęs įvykis.
- Internuoti - sulaikyti karo padėtį paskelbusios valstybės teritorijoje gyvenančius priešais laikomus piliečius arba kapituliacija.
- Kamikadzė - Japoniškai - Dieviškoji audra.
- Likvidacija - ko nors veikimo nutraukimas.
- Nacionalizmas - Karštas prisirišimas prie savo tautos.
- Neutralitetas - (lot.
- NKVD - (Narodnyj komissariat vnutrennich del).
- Nomenklatūra - socialistinėse valstybėse pareigų, į kurias skirdavo komunistų partijos vadovybė, sąrašas.
- OGPU - (Objedinionnoje gosudarstvenno - političeskoje upravlenije).
- SA - vok.
- SS - vok.
- Stalinizmas - politinė sistema, pagrįsta teroru ir vienvaldiškumu, egzistavusi Sovietų sąjungoje iki J. Stalino mirties. Visos gyvenimo sritys buvo pajungtos vienam lyderiui Stalinui ir jo užgaidoms.
- Suverinitetas - (pranc.
- Svastika - (sanskr.
- Teroras - (lot.
- Totalitarizmas - (lot. totalis - ištisas), - neribota valstybinė valdžia, kontroliuojanti visą politinį, socialinį, kultūrinį bei ekonominį gyvenimą. Remiasi represiniu aparatu bei kariuomene. Tipiški pvz. - stalinizmas Sovietų Sąjungoje, Hilterizmas Vokietijoje ir kt. - politiniai režimai, reikalaujantys nuolatinio teroro bei mobilizacijų, kaip politinės varomosios jėgos.
- Tribunolas - (lot. tribunal), - karo teismas.
Smurto Priemonės Istorijoje
Per istoriją, politiniai režimai naudojo įvairias smurto priemones, kad slopintų priešus. Tai apėmė:
- Fizinį smurtą: įkalinimą, kankinimus, egzekucijas.
- Psichologinį smurtą: bauginimą, šmeižtą, persekiojimą.
- Ekonominį smurtą: turto konfiskavimą, diskriminaciją darbo rinkoje.
- Teisinį smurtą: politiškai motyvuotas bylas, neteisingus teismus.
Šios priemonės buvo naudojamos įvairiais mastais ir deriniais, priklausomai nuo režimo pobūdžio ir situacijos.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Kunigo Alfonso Svarinsko Pavyzdys
Lietuvos istorijoje ryškus pavyzdys yra kunigo Alfonso Svarinsko persekiojimas sovietinės valdžios metais. Remiantis Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniais duomenimis:
- Alfonsas Svarinskas 1948 m. buvo nubaustas už nusikalstamą ryšį su ginkluoto būrio nariais.
- 1958 m. nuteistas už antitarybinę agitaciją.
- KGB nuolat sekė ir dokumentavo jo veiklą, siekdami jį kompromituoti ir izoliuoti nuo visuomenės.
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip sovietinė valdžia naudojo represines priemones prieš asmenis, kurie nepalaikė režimo ideologijos.
Alfonsas Svarinskas
Ištraukos iš KGB dokumentų
KGB Raseinių r. skyriaus 1979-02-20 pažymos duomenimis, Vilniuje viešint akredituotiems kapitalistinių šalių korespondentams, Raseinių ryšių mazge buvo tikrinamos siunčiamos ir gaunamos telegramos, kurių trys paimtos operatyviniais tikslais, jų tarpe - iš Vilniaus Geraldos siųsta 1979-02-06 telegrama Svarinskui, kurioje buvo parašyta: ligonis gydosi, atvykti negali.
KGB Raseinių sk. 1979 m. darbo ataskaitoje rašoma, kad kartu su LTSR KGB 5-tos tarnybos 3-iuoju skyriumi buvo tiriamas operatyvinio tyrimo bylos Nr. 22 „Pautina“ [Voratinklis] objektas „Neispravimyj (kitur - „N“) ir jo ryšiai, tam buvo naudojami agentai, patikimi asmenys.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Vykdant respublikos KGB vadovybės priemonių planą kompromituojant ir išardant Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, buvo dokumentuojama objekto priešiška ir antivisuomeninė veikla. Iš patikėtinių ir partinio tarybinio aktyvo gauta apie 30 paaiškinimų apie jo pamokslus, padaryti 3 įrašai, užkirstas kelias ekstremistinio pobūdžio pamokslui religinės šventės Šiluvos bažnyčioje metu.
KGB priemonės prieš kunigą A. Svarinską
| Metai | Priemonė | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1948 | Nubaudimas | Už ryšius su ginkluotu būriu |
| 1958 | Nuteisimas | Už antitarybinę agitaciją |
| 1979 | Telegramų kontrolė | Tikrinamos telegramos, siunčiamos ir gaunamos A. Svarinsko |
| 1979 | Operatyvinis tyrimas | Tiriamas A. Svarinskas, naudojant agentus ir patikimus asmenis |
| 1979-1980 | Auklėjamasis darbas | Auklėjamas darbas eucharistų eitynių dalyvių, padedančių A. Svarinskui |
| 1981 | Administracinė atsakomybė | Baudos už eitynių organizavimą |
| 1982 | Apklausa | Partiniai aktyvistai apklausiami apie A. Svarinsko veiklą |
Švietimo Epocha ir Jos Įtaka
Europos visuomeninės minties ir kultūros kryptis, kilusi XVII a. pabaigoje, labiausiai buvo paplitusi XVIII a. A buvo priešiška feodalinei santvarkai, luominiam susiskaldymui, religiniam fanatizmui, scholastinei filosofijai. Ji reiškė naujai susiformavusios buržuazijos pasaulėžiūrą. Būdingas tikėjimas mokslo, proto galia, siekimas pažinti ir pertvarkyti pasaulį, plėsti visuomenės švietimą. Lietuvoje A idėjos daugiausia plito tarp XVIII a. vidurio ir XIX a. vidurio. 1773 įkurta Edukacinė komisija pagal A epochos principus ėmėsi pasaulietinti iš jėzuitų ordino perimtas mokyklas.
Ž. Ž. Ruso
Kai kurių Europos valstybių monarchų bandymai „kosmetiškai“ reformuoti valstybes XVIII a. pab., veikiant švietėjų idėjoms. (gr. (lot. revolutio - perversmas): 1. vyriausybės ir piliečių konflikto forma: piliečiai protestuoja ne prieš vienokį ar kitokį vyriausybės sprendimą, bet prieš visą vyriausybės politiką ir ją pačią. Nepasitenkinimas vyriausybe dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra apėmęs visus visuomenės sluoksnius, ir vyriausybės neberemia jokia įtakingesnė socialinė grupė. Revoliucijos padarinys yra senosios vyriausybės pašalinimas ir naujos suformavimas. Naujoji vyriausybė pradeda vykdyti visiškai naują, priešingą senajai, politiką ir turi piliečių pasitikėjimą; 2. vienas iš svarbiausių XVIII a. įvykių (1789 07 12-1799 11 09), pakeitęs ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos raidą.
Prancūzijos Revoliucija
(lot. constitucio - įsteigimas, sutvarkymas, nustatymas): pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valstybės santvarką, jos valdžios institucijas, jų tarpusavio santykius, kompetencijų pasiskirstymą, taip pat valstybės piliečių teises ir pareigas arba teisės normų, turinčių aukščiausią teisinę galią kitų teisės normų atžvilgiu, visuma. Nustato valstybės politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Skiriama rašytinė ir nerašytinė konstitucija. Pirmoji rašytinė konstitucija buvo JAV 1787 m. konstitucija. Atskirų konstitucijos normų aptinkama Lietuvos statutuose, 1564-66 m. teismų ir administracinių reformų aktuose. Pirmoji rašytinė konstitucija Lietuvoje - 1791 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
(lot. (pranc. La Dėclaration des droits de l'homme et du citoyeri) dokumentas, kurį 1789 rugpjūčio mėn. priėmė Prancūzijos Steigiamasis susirinkimas, Apšvietos idėjų įtakoje.
(lot. conventus - susirinkimas, sueiga) Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikotarpio įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucija. 1792 09 21 priėmė karaliaus valdžios panaikinimo dekretą, Prancūziją pirmą kartą paskelbė respublika.
Jakobinų klubas, politinė revoliucinė demokratinė grupuotė, susiformavusi Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu. Nariai rinkdavosi Paryžiaus šv. Jokūbo dominikonų vienuolyno patalpose, todėl pradėti vadinti J. Ilgainiui klubas įgijo politinės partijos organizacinę struktūrą, įkūrė savo filialus provincijose. Vėliau pagal politinę orientaciją atsiskyrė feljanai (konstituciniai monarchistai) ir žirondistai. Vadovaujami M. Robespjero, Ž. P. Marato, Ž. Ž. Dantono, J organizavo radikalius veiksmus prieš monarchiją, reikalavo plėsti revoliuciją. Inicijavo karaliaus nuvertimą ir mirties bausmės įvykdymą. 1793 birželio mėn. įvykdė valstybės perversmą ir įvedė diktatūrą (1793 06-1794 08). Prasidėjus vidiniams nesutarimams, netekus visuomenės paramos dėl Prancūzijoje vykdyto teroro, 1794 07 įvykdytas Termidoro perversmas ir J diktatūra žlugo. Robespjeras, Sen Žiustas ir artimiausi bendraminčiai (22 asmenys) buvo giljotinuoti. Vėliau giljotinuota dar 83 žmonės.
(lot. dicto - įsakinėju), valstybės valdymo forma, priešinga demokratijai: valstybės vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams ir savo nuožiūra naudojasi neribota valdžia.
(lot. 1794 m. Prancūzijos Didžiosios revoliucijos metais kilo valstiečių sukilimas Vandėjoje. Jie, kunigų skatinami siekė atkurti monarchiją. Jakobinai nuslopino sukilimą ir įvedė Visuotinio maksimumo įstatymą (pastovios duonos, miltų, cukraus, druskos, tabako, kainos; už slėpimą - mirtis). Ėmėsi teroro. Dauguma suimtųjų buvo giljotinuoti, nuskandinti (bausmė įvykdoma per 24 val.). Teroro politika tęsėsi iki jakobinų valdymo pabaigos. Žirondistas P.
tags: #politiniu #priesu #slopinimas #smurto #priemonemis