Visuotinėje mintyje dažnai įsitvirtina nuomonė, kad inovacijos reiškia tik technologijas versle. Tačiau socialinės inovacijos formuoja naujus sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė. Socialinės inovacijos kyla iš rinkos negebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių ir skatina bendradaravimą tarp viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės sektorių.
Kas yra socialinės inovacijos?
Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Tai gali būti nauji metodai, modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos, skirti patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir skatinti bendradarbiavimą. SI gali būti tiek technologinės naujovės, tiek nauji sprendimų organizavimo būdai. Pasak profesorės, SI išaugina ateities perspektyvas tęstinėje pažangoje bei tvarioje plėtroje.
SI kyla iš rinkos nesugebėjimo patenkinti tam tikrų visuomenės poreikių, todėl pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo. Jos gali būti mažos vietos bendruomenės sprendimai arba globalūs, keliose šalyse kartojami modeliai. SI skatina įtraukti skirtingus sektorius ir suinteresuotas puses - viešąjį, privatų ir pilietinį sektoriumus. Taip Lietuvoje atsiranda poreikis specialistų, galinčių kurti ir plėtoti socialines inovacijas.
Socialinių inovacijų klasifikavimas: pagrindiniai bruožai
Skirtingi autoriai siūlo įvairias klasifikacijas, tačiau jų pagrindiniai bruožai apima du esminius elemento:
- naujumą (kitoniškumą) - tai nauji sprendimai, kurie įneša naujovę į esamą sistemą;
- efektyvumą (veiksmingumą) - siekia gerinti socialinį poveikį ir visuomenės gerovę;
Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius. Dažniausiai SI taikoma tokiose srityse kaip pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darna plėtra. Tačiau tai nereiškia, jog kitos pramonės yra visiškai atskirtos nuo socialinių inovacijų teikiamos naudos.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinės inovacijos vs. socialinis verslas
Dažnai šios sąvokos laikomos sinonimais, tačiau jos turi aiškius skirtumus. Socialinis verslas yra verslo modelis, kuriame tikslas - spręsti socialinę problemą finansiškai tvariu būdu, o socialinės inovacijos - tai pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Pavyzdžiui, švietimo sistema, pakeista 180 laipsnių, būtų didelė socialinė inovacija, o socialinis verslas siekia suderinti komercinę veiklą su socialiniu poveikiu, dažnai įdarbinant pažeidžiamas grupes.
Technologijų panaudojimo ir inovacijų įgyvendinimo procesai gali būti patentuoti, o nepatentuota idėja lengvai kopijuojama. Lietuvoje socialinis verslas vystosi kaip tarpininkas tarp NVO ir verslo, kur pelnas ir socialinis poveikis gali būti derinami, bet jų santykis gali kisti, priklausomai nuo įmonės misijos ir operacijų modelio.
Socialinių inovacijų plėtra Lietuvoje
Lietuvoje socialiniai inovatoriai turi nemažą patirtį, nors dažnai terminas atrodo nuvalkiotas. Pavyzdžiai: Edukraftas (perkelia ugdymo turinį į Minecraft žemėlapius), Mainletic (psichologinės sveikatos užtikrinimas darbdaviams), CupCup (daugkartinio naudojimo puodelių depozito sistema). Svarbiausias iššūkis - stipri komanda ir bendras noras įsitraukti į sprendimo įgyvendinimą iki galo. Socialinis verslas Lietuvoje išsivystė nuo 2012 metų su festivaliais BiZzZ ir Gerų idėjų vakarais, 2014-2016 metų politiniais ir instituciniais pasiekimais, 2016 m. pradėtomis investicijomis ir plėtra.
TechnHub projektas - tai mokslo ir verslo bendradarbiavimo platforma, skirta skatinti SOC inovacijas ir verslo ekosistemos tvarų augimą. MITA inicijuoja pre-akceleratoriaus ciklą (3 mėnesiai) startuoliams, siekdamas parengti jų idėjas investuotojams ir plėtrai. 2024-2026 metų strategijoje taip pat numatyta tvarios socialinių inovacijų plėtros kryptis.
Socialinių inovacijų modeliai
Socialinio verslo modeliai dažnai apibrėžiami trimis pagrindiniais variantais:
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
- Modelis, kuriame verslo veiklos ir socialinis poveikis yra atskiriami. Pavyzdžiai Lietuvoje: Humana, Jerry Bottle. Šio modelio tikslas - socialinis poveikis per administracines ar operacines įmonės funkcijas, o pelnas gali būti gaunamas nepriklausomai nuo socialinio tikslo.
- Modelis, kuriame verslas ir socialinis poveikis yra tiesiogiai sutelkti į vieną veiklą. Dažnai įdarbinamos pažeidžiamos grupės (pvz., salotų baras Mano Guru, socialinis taksi). Pelno ir poveikio santykis gali keistis: augant socialiniam poveikiui, gali mažėti pelnas, arba atvirkščiai.
- Modelis, kurio tikslas - suderinti komercinę veiklą su socialiniu sprendimu, o įmonė veikia kaip platforma, kurioje pelnas ir socialinis poveikis augina vienas kitą. Dažnai tai įtraukia socialinius darbuotojus ir darbo rinkos integravimą.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Socialinis taksi - transporto paslauga, pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims ir teikiama 24/7 režimu Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose; Mano Guru - kavinė Vilniuje, kuriame įdarbinti priklausomybių turėję ar paleidę iš įkalinimo įstaigų asmenys; Humana ir Jerry Bottle atstovauja modeliams, kuriuose socialinis poveikis yra integruotas į verslo veiklą.
Socialinių inovacijų įgyvendinimo įrankiai ir ateities perspektyvos Lietuvoje
Lietuvos Socialinių inovacijų fondas nuo 1994 metų teikia paramą bedarbėms ir socialiai remtiniems asmenims, kuria mokymų programas ir skatina lygių galimybių įstatymų įgyvendinimą. Tyrimai apie bendruomenės mokyklas (folk high schools) rodo jų potencialą įtraukti socialiai pažeidžiamus gyventojų segmentus į švietimą ir darbo rinką, akcentuojant asmens savęs pažinimą ir įgūdžių lavinimą. Antalieptės bendruomenėje pradėtas pirmasis bandymas įkurti bendruomenės mokyklą, kuris gali būti svarbus žingsnis į socialinį atspindį Lietuvoje.
Europos Sąjungoje Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions (CHESS) projektas iliustruoja, kaip SI ekosistemos kuriasi ir sąveikauja keliuose šalyse (Slovėnija, Italija, Lietuva, Graikija), siekiant pagerinti bendradarbiavimą tarp suinteresuotų šalių ir tolimesnį socialinių inovacijų plėtojimą. CHESS projektas pripažįsta „mokymosi veikti“ principą - praktinį įrankių pritaikymą ir testavimą realioje veikloje.
Geriausios praktikos iš bendruomenės mokyklų tyrimų
Švedijos Vaddo ir Islandijos Lýðskólinn á Flateyri atvejai iliustruoja įvairias įgyvendinimo formas - nuo formalaus ir neformalaus ugdymo kombinacijų iki tik neformalaus ugdymo programų, orientuotų į tvarios asmenybės ugdymą. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje reikalinga nuosekli jaunimo karjeros orientavimo sistema ir pagalba sugrįžtant į mokslą ar į darbo rinką. Bendruomenės mokyklų modelis turi galimybių mažinti socialinę atskirtį, ugdyti socialinius įgūdžius ir skatinti įsitraukimą į visuomeninę veiklą.
Aukščiau išvardintos iniciatyvos ir tyrimai rodo, kad socialinės inovacijos gali būti taikomos įvairiose srityse - švietime, ekonomikoje, sveikatos priežiūroje, aplinkosaugos srityje ir kt. Svarbiausia - komandos įsipareigojimas, aiški vizija ir pasirengimas prisiimti atsakomybę už pokyčius, net jei įstatymai ar finansavimas nėra palankūs.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Apibendrinimas
Nors socialinės inovacijos gali būti laikomos abstraktiomis idėjomis, realiai jos formuoja vertingus pokyčius visuomenėje: nuo švietimo reformų ir bendruomenių stiprinimo iki socialinio verslo modelių, kurie užtikrina finansinį tvarumą kartu su socialiniu poveikiu. Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad SI gali veikti tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygiu, įtraukiant įvairias institucijas ir sektorus, o strateginis bendradarbiavimas ir įgyvendinimo įrankiai - pagrindai sėkmei.
| Modelis | Charakteristikos | Pavyzdžiai Lietuvoje |
|---|---|---|
| Atitinkantis poveikio modelis | Verslo ir socialinis poveikis atskirti | Humana, Jerry Bottle |
| Integruotas poveikis | Verslas ir socialinis poveikis susiję; poveikis gali turėti įtakos pelnui | Mano Guru, Socialinis taksi |
| Socialinis poveikis kaip pagrindinis tikslas | Pelningumas priklauso nuo socialinio poveikio didinimo | Salotų baras, pritaikytos reintegracijos programos |
tags: #socialiniu #inovaciju #klasifikavimas