Seimo Darbo partijos frakcijos narė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pradėjo Socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto derinimo procedūrą.
Šiuo įstatymo projektu siekiama paskatinti įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, padidinant darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi ir siekti geresnių darbo rezultatų. Socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme siūloma nustatyti, kad įmonė savanoriškai įgyvendina socialines iniciatyvas, skirdama lėšų:
- Saugiai ir ekologiškai švariai darbo aplinkai kurti
- Darbuotojų kvalifikacijos kėlimui
- Sveikatos tikrinimui ir tyrimų atlikimui
- Kompetencijos ugdymui
- Darbuotojams apgyvendinti
- Investicijoms į darbo priemones ir infrastruktūrą
- Transporto išlaidoms kompensuoti
- Maitinimui bei sveikatingumui, laisvalaikiui ir kitoms paslaugoms
Kolektyvinės sutarties pagrindu, darbdavys su darbuotojais sutaria, kokios iniciatyvos labiausiai reikalingos darbuotojams.
„Vis blogėjantys visuomenės sveikatos rodikliai bei darbo vietoje patiriamas stresas, profesinės ligos, kritęs darbingumas atsiliepia ir įmonių veiklos našumui. Prevencinės priemonės darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti yra naudingos ne tik įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Be to, paskatinti Lietuvos įmones imtis socialinių iniciatyvų būtina ir dėl to, jog turime būti konkurencingi tokioms šalims, kaip Švedija, Danija ar Nyderlandai, kur ši praktika jau yra įgyvendinta“, - sakė šį įstatymo projektą, kartu su socialiniais partneriais rengusi Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė.
Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiami ir Pelno mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio bei Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektai. Jais siūloma skirti mokestines lengvatas įmonėms bei jų darbuotojams, savanoriškai įsitraukiantiems į socialinių iniciatyvų projektus, bei paskatinti įmonių socialinę atsakomybę.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
„Sveikata - didžiausias žmogaus turtas, o sveikas darbuotojas - didžiausia bet kokios įmonės vertybė, todėl svarbu, kad darbdaviai suprastų, kodėl reikia investuoti į socialinių iniciatyvų diegimą ir įgyvendinimą, o mes, kaip įstatymų leidėjai, turime sukurti įstatyminę bazę tokių iniciatyvų motyvacijai per palankias mokestines lengvatas. Juk sveikas, fiziškai aktyvus, žvalus ir energingas darbuotojas bus žymiai našesnis ir geresnis darbuotojas, o jo sukurtų prekių ir produktų kokybė - gerokai aukštesnė. Šis įstatymų paketas suteiks galimybę darnių santykių vystymuisi kolektyve, motyvuos darbuotojus bei paskatins ir juos rūpintis savo sveikata. Sveikos gyvensenos kultūros ugdymas yra ekonomiškai tvirtos valstybės ir darnios visuomenės pagrindas“, - teigė darbietė D. Mikutienė.
Verslo Atstovų Požiūris
Verslo atstovai ragina sugrįžti prie praėjusiais metais Seime registruoto, tačiau nepriimto Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto nuostatų, kadangi taptų vienu iš būdų mažinti COVID-19 sukeltas neigiamas pasekmes bei padidintų realias darbuotojų pajamas.
„Darbdaviai į socialines iniciatyvas žvelgia teigiamai, nes pagal Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto nuostatas jos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiu. Neapmokestinimas paliktų daugiau pinigų žmonėms, tai skatintų vartojimą ir keltų šalies ekonomikos lygį.
„Jei mokestinėmis lengvatomis paskatintos įmonės nuspręstų kiekvieną darbo dieną nupirkti savo darbuotojams pietus, tai jos konkurso būdu užsakytų maisto tiekimą ir tą tikrai padarytų ne vienam ar dviems mėnesiams. Konkursą laimėjusi kavinė sudarytų sutartį ilgesniam laikotarpiui ir kiekvieną darbo dieną į užsakovo nustatytą vietą pristatytų pietus darbuotojams. Vežioti maistą apsimokėtų, kadangi pristatymas būtų dideliais kiekiais, o turint sutartis ilgesniam laikotarpiui, būtų užtikrinamos stabilios pajamos.
2019 metais užregistruotam, tačiau taip ir nepriimtam Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektui profesinės sąjungos buvo linkusios pritarti tik su tam tikromis sąlygomis - siūlė dėl darbuotojų gaunamų naudų tartis darbovietės kolektyvinėje sutartyje. Tačiau V.Sutkaus teigimu, kolektyvinių sutarčių derinimas labai sulėtintų įgyvendinimo procesą, kadangi tokių sutarčių mažai ir jos nėra populiarios.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
„Įstatymo projekte buvo numatyta, kad socialinėms iniciatyvoms skiriamos lėšos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, tačiau tik iki ketvirtadalio darbuotojo darbo užmokesčio sumos. Iki šiol, verslo įmonės sprendimas savo darbuotojus skatinti papildomomis priemonėmis buvo laikomas pajamomis natūra. LVK manymu, dabar net nebūtina priiminėti atskiro Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo.
Sveikata ir gerovė yra laikomos svarbiais visuomenės socialiniais tikslais, kuriuos padėtų įgyvendinti parengti Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymų Nr.
Projektų tikslas - paskatinti įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, padidinant darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi ir siekti geresnių darbo rezultatų. Siūloma nustatyti, kad įmonė savanoriškai įgyvendina socialines iniciatyvas, skirdama lėšų saugios ir ekologiškai švarios darbo aplinkos kūrimui, skaidrios ir etiškos verslo praktikos diegimui, socialinės integracijos didinimui, darbuotojų apgyvendinimui, transporto išlaidų kompensavimui, maitinimo bei sveikatinimo ir laisvalaikio organizavimui. Gyventojui suteiktų paslaugų vertė nelaikoma apmokestinamosiomis pajamomis.
Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto lydimuosiuose Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
Siūloma pakeisti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 26 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad jeigu įmonių socialinių iniciatyvų teikiamą naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio) gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, kurios pagal kitas šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir nustatyti, kad pajamoms natūra nepriskiriama ir todėl neapmokestinama „gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, įgyvendinant įmonių socialines iniciatyvas (visiškai ar iš dalies), kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme, jei jų įgyvendinimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir jomis be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų (išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus).“
Siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 37, 38 straipsnių nuostatas ir nustatyti, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų įmonių socialinės atsakomybės veiklos ataskaitą ir tai būtų viena iš privalomų reikalavimų įtraukiant įmonę į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus. Atskleidus socialinę ir aplinkosaugos informaciją didės perkančiųjų organizacijų pasitikėjimas įmonėmis.
Balandžio 22 d. LR Seime vyko diskusija „Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo reglamentavimas“, kurioje buvo pristatytas atnaujintas įstatymo projektas bei jį lydintys teisės aktų projektai. Diskusijoje dalyvavo asocijuotų struktūrų, visuomeninių organizacijų, verslo įmonių bei LR Finansų ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai. Susitikime LAVA poziciją išsakė Tarybos narė, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vyr.
Lietuvos atsakingo verslo asociacija LAVA (asociacija) beveik prieš metus, 2014 m. gegužės mėnesį, pateikė siūlymus seimo narės D. Mikutienės inicijuotam įstatymo projektui, dėl teisės aktų, skatinančių įmonių socialines iniciatyvas darbo vietoje, tobulinimo. Įstatymo rengimą paskatino darbdavių iniciatyva rūpintis savo darbuotojų sveikata bei gerove. Praėjo tie laikai, kai įmonė savo privalumu laikė laiku mokamą atlyginimą. Socialinės įmonių iniciatyvos ne tik pritraukia ir išlaiko darbuotojus, jos didina jų motyvaciją rūpintis sveika gyvensena, siekti geresnių rezultatų.
Įstatymo rengėjų nuomone, įmonė, kuri skiria lėšų darbuotojų saugiai, švariai aplinkai kurti, kvalifikacijos ir kompetencijos kėlimui, sveikatos tikrinimui bei tyrimams, darbuotojų sveikatinimui, turi sulaukti ir deramo valstybės įvertinimo. Galiausiai, turėtume būti konkurencingi tokioms šalims kaip Švedija, Danija ar Nyderlandai, kur ši praktika jau įgyvendinta.
Kaip ir prieš metus, taip ir dabar, svarstymui posėdyje buvo pateiktas įstatymo projektas „Dėl įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo“ bei siūlomos pataisos: Lietuvos Respublikos „Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu“ , Lietuvos Respublikos „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo“, Lietuvos Respublikos „Viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
LAVA Tarybos narė Vaiva Bražionytė pristatė šią nepasikeitusią LAVA poziciją - rekomendaciją atsisakyti siekio šiuo įstatymu aprėpti visą verslo socialinio atsakingumo veiklą ir orientuotis tik į darbo santykius. Atkreiptas dėmesys, kad, LAVA nuomone, apibrėžiant ir vertinant socialiai atsakingas įmones vykdant viešuosius pirkimus ir pan., siūlomi kriterijai (pvz. ĮSA ataskaitų buvimas) nėra pakankamai objektyvūs.
LAVA taip pat patarė atsisakyti siūlymo įvesti e-korteles socialinių iniciatyvų apskaitai, kadangi šiuo metu mobiliosios ar kitos technologijos leidžia atsisakyti perteklinių apskaitos įrankių. Asociacijos pastebėjimu, darbuotojų gerovei vykdomų iniciatyvų finansiniai ir mokestiniai aspektai šiandien turi įvairių trūkumų, tad būtų verta svarstyti, kaip juos spręsti pasitelkus šiuo metu rinkoje kolektyvines sutartis įgyvendinančių įmonių patirtį.
Buvo išreikšta nuomonė, kad įmonių iniciatyvų, nukreiptų darbuotojo ir (ar) jo šeimos narių naudai, sampratą bei jų įgyvendinimo principus galima būtų apibrėžti LR darbo kodekse.
Susitikimo pabaigoje seimo narė D.
tags: #socialiniu #iniciatyvu #istatymas