Visų pirma norime padėkoti už priimtą iššūkį į švietimo sistemą įnešti socialinių inovacijų ir socialinio verslumo mokymą. Pirmoji metodikos dalis yra skirta Mokytojui, kuris yra pasiruošęs su mokiniais kalbėtis apie kitokio pobūdžio verslą. Siekiame Jums suteikti žinias, kurios bus reikalingos klasėse ugdant jaunus žmones, padedant jiems praktiškai kurti socialinius verslus.
Socialinių inovacijų ir socialinio verslo reikšmė
Šioje dalyje trumpai pristatysime socialinių inovacijų ir socialinio verslo idėją, šiandieninę situaciją ir veikiančius socialinio verslo modelius. Socialinės inovacijos, šiame kontekste, yra suprantamos kaip nauji sprendimai įsisenėjusioms problemoms, kurių tikslas yra įgalinti alternatyvias idėjas, tinklus ar organizacijas, pilietinę visuomenę, žmones ir technologijas, ieškoti, sujungti ir panaudoti reikiamus resursus. Inovatyvios idėjos, pažangios nevyriausybinės organizacijos, kuria labai didelę vertę, nuostabu, kada gražioms idėjoms pavyksta veikti ir augti remiantis savanorišku darbu, kada veiklą žmonės sutapatina su savo pomėgiais.
Antakalnio rajone, Vilniuje, sukurtas pirmasis miesto bendruomenės daržas, kurio pagrindinis tikslas − skatinti alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą. Anoniminis supynių judėjimas. Inovacija sukurta grupės architektų, kurių požiūriu miestas yra žmonių žaidimų aikštelė, erdvė turi būti maloni ir pritaikyta žmogui. Todėl grupė aktyvistų nusprendė skirtinguose miestuose, skirtingose vietose pakabinti supynes. Be jokių projektų, finansų ar leidimų. Bibliotekėlė (Little Free Library). Idėja 2012 m. atvežta į Lietuvą iš Olandijos. Pirmąją Bibliotekėlę pastačiusi savo daugiabučio namo kieme, iniciatorė net nesitikėjo, kad tai išaugs į didesnį judėjimą.
Kas yra socialinis verslas
Čia atsiranda socialinio verslo sąvoka. Socialinio verslo pagrindinis tikslas − spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą pritaikant finansiškai tvarų modelį. Socialinis verslas perima tiek verslo socialinei atsakomybei, tiek nevyriausybinei organizacijai (NVO) būdingas savybes. Verslo socialinė atsakomybė reiškia, kad verslas vykdydamas savo veiklą − parduodamas prekę ar paslaugą, dalį gauto pelno skiria socialinės problemos sprendimui. Verslo organizacija dažniausiai šiuos pinigus paaukoja nevyriausybinei organizacijai ar projektui, kuris sprendžia jiems aktualią problemą. Šiuo atveju socialinis verslas yra viduryje tarp jų − organizacija sprendžia aiškią ir pamatuojamą socialinę ar aplinkosauginę problemą, tačiau tam sukuria finansiškai tvarų modelį.
Pirmasis socialinio verslo principus įvardijo ekonomistas Dr. M. Yunus, kuris už mikro-kreditavimo sistemos sukūrimą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tai buvo pirmasis socialinis verslininkas, kuris gavo tokio lygio apdovanojimą. Teorinę sistemą M. Banko veikimo prielaidos buvo labai paprastos: besivystančio pasaulio valstybėje žmogui yra labai sunku išeiti iš skurdo rato. Norint pradėti labai smulkų verslą yra reikalinga 27 dolerių investicija. Tačiau šios pinigų sumos sutaupyti ar pasiskolinti skurstančiam žmogui besivystančio pasaulio valstybėje yra beveik neįmanoma. Todėl M. Yunus sukūrė banką grįstą pasitikėjimu − žmogus mažą pinigų sumą gali pasiskolinti be jokio užstato. 2010 metais „Grameen Bank“ pelnas buvo beveik 11 mln.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Lietuvos socialinio verslo raida
Socialinio verslo aplinka Lietuvoje vystosi nuo 2012 metų, kuomet pasidarė aišku, kad dalis nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo veiklą, nebetelpa į tradicinio tokio pobūdžio organizacijos suvokimo rėmus. Nuo 2012 metų buvo pradėti organizuoti tradiciniai socialinio verslo renginiai (socialinių inovacijų festivalis „BiZzZ“, nuo 2013 metų − „Gerų idėjų vakarėliai“), kurių pagrindinis siekis buvo burti socialinių inovatorių ir socialinio verslo bendruomenę, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir idėjų sklaidą. 2014 metais Lietuvoje Britų Taryba, LR Ūkio ministerija, organizacija NVO Avilys ir programa „Kurk Lietuvai“ suorganizavo pirmąjį socialinio verslo forumą − politikos formavimo renginį, kurio pagrindinis tikslas tuo metu buvo gerinti politinę, socialinę ir ekonominę aplinką socialinio verslo kūrimui Lietuvoje.
Mažiau nei po metų LR Ūkio ministerija su partneriais parengė ir patvirtino socialinio verslo koncepciją, kartu su priemonių planu - tai buvo Socialinio verslo forumo rezultatas. Dokumente buvo apibrėžta kaip Lietuvoje suprantamas socialinis verslas. Taip pat 2015 metais Lietuvoje veiklą pradėjo dvi socialinio verslo skatinimo programos − „Socifaction“ ir „Reach for Change“. Šių programų tikslas yra stiprinti naujas ir jau pažengusias socialinio verslo iniciatyvas ir bendrai gerinti ekonominę, politinę ir socialinę aplinką. 2016 metais socialinį verslą pasiekė pirmosios investicijos.
Teisinė ir politinė aplinka
2015 ųjų pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą. Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m. Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Socialinio verslo modeliai
Socialinio verslo modeliai, kurių pagrindu derinamas socialinių problemų sprendimas ir finansinė grąža, gali būti labai įvairūs, tačiau teorijoje apibrėžiami trys pagrindiniai, vyraujantys modeliai. Socialinio verslo modelis, kuriame verslo ir socialinio poveikio veiklos yra atskiriamos. Socialinio verslo modelis, kurio siekis yra suderinti komercinę veiklą (verslą) su socialiniu sprendimu. Šiuo atveju komercinė veikla galėtų veikti ir be socialinės, tačiau veiklos sąmoningai sujungiamos tam, kad būtų kuriamas didesnis socialinis poveikis.
| Modelis | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Atskirtas poveikis | Verslo ir socialinio poveikio veiklos yra atskiriamos. | „Humana“ |
| Derinamas komercinis ir socialinis | Komercinė veikla veikia kartu su socialiniu sprendimu, dažnai įdarbinant pažeidžiamas grupes. | Salotų baras „Mano Guru“, „Socialinis taksi“ |
Dažniausiai šio modelio organizacijos, socialiniai verslai, tiesiogiai įdarbina pažeidžiamos grupės atstovus. Šiame modelyje svarbu tai, kad kai didėja pelnas, mažėja socialinis poveikis; arba atvirkščiai: kai socialinis poveikis auga - pelnas mažėja. Pavyzdžiui, įdarbinama daugiau tikslinei grupei priklausančių atstovų, daugiau socialinių darbuotojų ar kitų specialistų, natūralu, kad šiuo atveju pelnas mažėja.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„Jerry Botlle“ − socialinis verslas gaminantis ir parduodantis daugkartinio naudojimo buteliukus vandeniui Jungtinėje Karalystėje. „Socialinis taksi“ yra transporto paslauga žmonėms, judantiems vėžimėlio pagalba, veikianti Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, Klaipėdos raj., Kaune, Panevėžyje, Zarasuose, Visagine ir Daugpilyje. Paslauga yra sukurta siekiant išspręsti iššūkį, kad miestuose transportas, pastatai ir gatvės nėra tinkamai pritaikyti žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba. „Socialinis taksi“ yra 24/7 principu veikianti paslauga, pats žmogus iš tikslinės grupės ar jo artimasis, socialinis darbuotojas gali užsisakyti paslaugą per elektroninę sistemą ar telefonu.
Socialinis verslas strategijoje Lietuva 2030 - prioritetai ir perspektyvos
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse.
Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Svarbu ir dėl kitos priežasties: demografijos. Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių.
Švietimas ir akceleracija kaip atlydžiai strategijos įgyvendinimui
Tikimės, kad šis įvadas, skirtas mokytojui, padės geriau suprasti socialinio verslo specifiką ir situaciją Lietuvoje. Socialinio verslo akceleravimo programa - tai Inovacijų agentūros sukurta ir praktiniais pavyzdžiais paremta, intensyvi bei įtraukianti mokymų programa. Intensyvi 1,5 mėn. 2026 m. Net 6 programos dalyviai turės progą dalyvauti užsienio stažuotėje ir įgyti tarptautinės patirties! Ši 4-5 dienų stažuotė - tai galimybė susipažinti su tarptautine socialinio verslo ekosistema, užmegzti naujas pažintis bei praplėsti akceleravimo metu įgytas kompetencijas. Profesionalus verslo pristatymo parengimas (angl.
Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą.
tags: #socialinis #verslas #strategijoje #lietuva #2030