Pirmiausia dėkojame už iniciatyvą į švietimo sistemą įtraukti socialinių inovacijų ir socialinio verslumo mokymą. Šioje dalyje trumpai pristatysime socialinių inovacijų ir socialinio verslo idėją, šiandieninę situaciją Lietuvoje bei veikiančius socialinio verslo modelius. Pasaulis sparčiai keičiasi: nuo nešiojamų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų iki elektromobilių ir savartechos programų. Tačiau kaip sprendžiamos opiausios socialinės problemos? Socialinės inovacijos - nauji sprendimai įsisenėjusioms problemoms, kurių tikslas - įgalinti alternatyvias idėjas ir resursus társant pilietinę visuomenę bei technologijas.
Antakalnio sodas, Bibliotekėlė (Little Free Library), anoniminis supynių judėjimas - tai pavyzdžiai, kur socialinės idėjos gyvena kasdienėje miesto erdvėje. Socialiniai inovatoriai kuria aplinką, kurioje bendruomenė gali dalytis resursais, kurti tinklus ir spręsti problemas be didelių projektų ar finansų, o kartais net ir be leidimų. Taip atsiranda socialinio verslo prielaidos: idėjos, kurios rezultatą paverčia ne tik socialiniu poveikiu, bet ir finansine tvaruma.
III. Socialinio verslo aplinka Lietuvoje
Lietuvoje socialinis verslas vystosi nuo 2012 metų, kai pradėti organizuoti pirmieji renginiai ir plėtojama bendruomenė. Lietuvoje atsirado ir įteisinti socialinio verslo veikimo modeliai, o 2014-2016 m. buvo parengtos svarbiausios gairės ir programos, skatindamos ekonominį, politinį ir socialinį aplinkos pokyčius. Vienas svarbiausių momentų - socialinio verslo koncepcijos įtvirtinimas bei įtraukimų į ES fondų lėšas galimybės.
Socialinio verslo aplinką Lietuvoje veikia įvairūs veiksniai: biudžeto sunkumai, biurokratinės kliūtys, mokesčių sistemos pokyčiai, bankroto stigma ir vadybos kompetencijų stygius. Tačiau ES parama ir vietovių kontekstai leidžia realiai įgyvendinti inovatyvias idėjas, kurias galima paversti paslaugomis ir prekėmis su socialine misija. Lietuvoje egzistuoja ir įsipareigojimai skatinti užimtumą bei socialinį įtraukimą per socialinio verslo modelius, įskaitant įterpiamąjį, integruotąjį ir išorinį modelius.
Socialinio verslo modeliai Lietuvoje
- Įterpiamasis socialinis verslas (Embedded) - socialinio poveikio siekiančios veiklos tiesiogiai generuoja verslo pajamas, o socialinė veikla dera su tradicine veikla. Pvz., lentpjūvė, kurioje įdarbinti pažeidžiamos grupės; rizika mažesnė dėl esamos verslo patirties.
- Integruotas socialinis verslas (Integrated) - veikla ar paslaugos tiesiogiai susijusios su socialine misija, skirtos finansuoti jos įgyvendinimą. Dažnai apima tradicinį verslą (pavyzdžiui, ūkis) ir socialinį tikslą, kuris remiasi pradžioje parengtu verslo planu.
- Išorinis socialinis verslas (External) - orientacija į išorinę aplinką: pajamos gaunamos iš tradicinės veiklos, o pelnas skiriamas socialinei misijai. Tai gali būti naudinga tiems, kurie turi ribotą supratimą apie socialinį verslą, tačiau nori prisidėti sprendžiant tam tikras socialines problemas.
Socialinio verslo modelio pasirinkimas yra svarbus, nes skirtingos jo dalys (klientų segmentai, vertės pasiūlymas, sklaidos kanalai, santykiai su naudos gavėjais, pajamų šaltiniai, išlaidos, išteklių ir veiklų poreikiai) lemia įmonės tvarumą ir poveikį. Lietuvos Ūkio ministerija išryškina tris pagrindinius modelius ir pabrėžia, kad socialinis verslas yra pelno siekianti veikla, kuri derina socialinę misiją su ekonomine veikla. Be to, socialinis verslas apima užimtumo kūrimą pažeidžiamoms grupėms, pvz., neįgaliesiems ar buvusiems įkalinimo įstaigų gyventojams.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio verslo modelių struktūra ir praktikos
Valstybės lygmeniu socialinių verslo gairėse yra apibendrintos pagrindinės koncepcijos: vertės pasiūlymas, klientų segmentavimas, sklaidos kanalai, santykiai su naudos gavėjais ir klientais, pajamų šaltiniai bei išlaidos. Modelyje taip pat akcentuojama įmonės vidinė pusė: resursai, pagrindinės veiklos, partnerystės, išlaidos ir valdymos procesai. Socialinis verslas aiškiai išskiria socialinį poveikį kaip vieną iš pagrindinių tikslų, o pelnas - kaip prielaida šiam poveikiui įgyvendinti. Socialiniai tinklai, demokratiški valdymo principai ir inovacijos - dažnai taikomų socialinės ekonomikos dalis.
Socialinis verslas gali būti įvairioms formoms: nuo kavinės, kurioje dirba priklausomybių turėję ar bausmę atlikę asmenys, iki transporto paslaugų toms grupėms (pavyzdžiui, „Socialinis taksi“). Taip pat egzistuoja iniciatyvos, kuriose per gamybą ar paslaugų teikimą kuriama darbo galimybė socialinės atskirties grupėms. Socialinė ekonomika Lietuvoje apima fondus, NVO, kooperatyvus, asociacijas ir kitus pilietinės visuomenės aktorius, kurių valdymas dažnai pagrįstas solidarumo principais ir demokratišku balsavimu.
Socialinių inovacijų ir poveikio matavimo kryptys
Socialinis verslas susiformuoja įgyvendinant socialines inovacijas: naujos idėjos, veikiančios priemonės ir praktikos iš kitų sektorių pritaikymas siekiant spręsti socialines problemas. Inovacijų rezultatų matavimas gali būti sudėtingas, todėl įmonės dažnai įtraukia poveikio rodiklius ir vertės pasiūlymų įvertinimą. Poveikio vertinimas svarbus ne tik socialiniam ar bendruomenės labui, bet ir investuotojams, partneriams bei klientams, kurie nori matyti realų socialinį efektą.
ĮSA (Corporate Social Responsibility) - įmonių socialinė atsakomybė - taip pat susijusi su socialiniais ir aplinkosaugos klausimais, tačiau dažnai praktikuojama įmonėse, kurių pagrindinis tikslas - pelno maksimizavimas. Socialinis verslas dažnai naudoja socialinę inovaciją ir tvarų modelį, kuris leidžia kurti pridėtinę vertę tiek ekonominei, tiek socialinei sferai. Socialiniai verslai Lietuvoje gali būti naudojami kaip užimtumo kūrimo priemonė ir kaip priemonė skatinti socialinę įtrauktį bei ekonominį augimą kaimo vietovėse.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
- Salotų baras „Mano Guru“: kavinė Vilniaus centre, kuriame dirba priklausomybių turėję asmenys arba bausmę atlikę asmenys - kartu teikiama socialinė reintegracija ir kokybiškas maistas.
- Socialinis taksi: 24/7 transporto paslauga, teikiama žmonėms judantiems vežimėliu - veikia keliuose Lietuvos miestuose.
- „Pirmas blynas“: blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia.
Be to, socialinis verslas yra svarbi socialinio ekonomikos dalis: 10 proc. socialinės ekonomikos, kurioje dominuoja fondai, NVO, kooperatyvai ir pan., kuria socialinį poveikį, o uždirbtas pelnas daugiausia grąžinamas į socialinius tikslus. Socialinis verslas gali būti įvairių formų, tačiau jo esminė prasmė - ne tik pelnas, bet ir socialinis poveikis visuomenei bei sprendžiamos problemos mažinimas ar švelninimas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Business Model Canvas socialiniam verslui
Socialiniams verslininkams naudingas įrankis - verslo modelio kanvas (business model canvas), pritaikytas socialiniam pobūdžiui: apibrėžti vertės pasiūlymą, segmentus, sklaidos kanalus, santykius su naudos gavėjais, pajamų šaltinius ir išlaidas. Įtraukimas į sankretinį poveikį pareikalauja išsamiai išgryninti, kaip tiksliai kuriama vertė ir kokias problemas sprendžiama, ar kinkas pelnas gali sudaryti daugiau nei 50 procentų pajamų, užtikrinant socialinį tikslą. Taip pat svarbu apsibrėžti, kokie resursai yra būtini, kokios pagrindinės veiklos vykdomos, ir kokie partneriai reikalingi šio verslo įgyvendinimui.
Vertės pasiūlymas - tai šerdies ir pirmiausia atsako į klausimą: kokią vertę kuriame tikslinei auditorijai? Pavyzdžiui, darbo galimybės, įgūdžių įgijimas, finansinė nepriklausomybė arba tiesiog sociaus poveikio įgyvendinimas per produktą ar paslaugą. Kanalai - sklaidos kanalai gali būti įvairūs: socialiniai tinklai, interneto svetainės, labiau nišinės priemonės, rekomendacijos, parodos ar konferencijos. Poveikis gali būti akcentuojamas visuose kanaluose, o kai kuriais atvejais poveikio komunikavimas gali būti išskirtas iš komercinių veiklų kanalų.
Resursai - tiek apčiuopiamieji, tiek neapčiuopiamieji - ir jų valdymas yra esminis. Pagrindinės veiklos - tai, ką organizacija turi daryti, kad sukurtų žadamą vertę. Partnerystės - tai tiekėjai, bendrakūrėjai, vadovaujamasi į bendradarbiavimą su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir tarptautinėmis institucijomis. Išlaidos - būtina apžvelgti visus kaštus ir jų dalį procentais. Socialinis verslas - pelno siekianti veikla, tačiau jo pelnas dažnai teikia socialinį poveikį, o ne akcininkų pelną maksimizuojant.
Socialinio verslo poveikis ir ateities perspektyvos
Socialinis verslas Europoje yra greičiausiai augantis verslo modelis, suteikiantis galimybes kurti ekonominę vertę ir daryti socialinį poveikį. Jungtinėje Karalystėje 2015 m. veikė apie 70 tūkst. socialinių verslų, kurie prisidėjo prie ekonomikos ir įdarbino apie milijoną darbuotojų. Lietuvoje socialinis verslas laikosi ES politikos tikslų - socialinės sanglaudos ir socialinės politikos įgyvendinimo. Monografijos ir tyrimai Lietuvoje skatina plėtrą, tyrimų rezultatų taikymą tiek valdžios, tiek verslo sektoriuje, universitetuose ir aukštosiose mokyklose.
Nuo 2016 m. įgyvendinamos socialinio verslo iniciatyvos ir programos - tai gali būti tiek nacionaliniai, tiek regioniniai projektai, padedantys kurti pažangias ir tvarius sprendimus, skatinti užimtumą ir kurti socialines vertes. Socialinis verslas nėra vien tik ne pelno siekiantis, tai pelno siekiantis modelis, kuris vienu metu sprendžia socialines problemas ir generuoja finansinę grąžą, kuriai būtinas efektyvus valdymas, inovacijos, ir glaudus partnerystės tinklas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinio verslo monetizavimo aspektai: klientų segmentai, vertės pasiūlymai, sklaidos kanalai, ryšiai su naudos gavėjais, pajamų šaltiniai ir jų dalys procentais. Taip pat svarbu įtraukti išteklius, pagrindines veiklas, partnerystes ir išlaidas. Socialinis verslas - tai pelno siekianti veikla, kuri taip pat integruoja socialinę atsakomybę ir poveikį į savo veiklą, vytantis socialinį poveikį ir kuriančias socialinę pridėtinę vertę.
tags: #socialinis #verslas #sistematika #ir #mechanizmai