Socialinio verslo fenomenas užsienyje nagrinėjamas nuo XX amžiaus pabaigos, Lietuvoje tai yra gana naujas ir vis dar daugiausia moksliniame diskurse tyrinėjamas reiškinys. Šio straipsnio tikslas - atskleisti Lietuvoje veikiančių socialinio verslo pionierių patirtį kuriant ir plėtojant socialinio verslo modelį, įvertinti skirtingas sampratas ir jų santykį su politine ir institucinėmis aplinkomis.
Socialinio verslo sampratos ir jų kilmės kontekstas
Literatūroje anglų kalba vartojami du terminai: socialinis verslas (social business) ir socialinė antreprenerystė (social entrepreneurship). Remiantis M. Beckmann, A. Zeyen ir A. Krzeminska, šių modelių skirtumus galima identifikuoti nagrinėjant organizacijų misiją, finansinius srautus ir inovatyvumą. Mokslininkų požiūriu antreprenerystė dažnai skiriasi nuo verslumo inovacijų lygiu; inovacijos nebūtinai yra nauji išradimai ar metodai, o gali būti esamų išteklių rekombinacija, leidžianti efektyviau spręsti problemas (Schumpeterio požiūris).
Socialinė antreprenerystė dažnai suprantama kaip inovatyvi mąstymo būdo ar organizacijos filosofija, kuri gali išsivystyti į socialinį verslą, kai modelis patikrinamas praktikoje ir pradeda veikti stabiliai. Pavyzdžiu laikomas Grameen Banko mikrokreditų mechanizmas Bangladeše: pradėta kaip inovatyvi idėja, vėliau tapo stabiliai veikiančia finansų institucija, kurioje socialinis poveikis ir finansinis veiklos modelis susilieja. Išvada: socialinis verslas yra finansškai nepriklausomas modelis, siekiantis socialinį poveikį, o socialinė antreprenerystė - inovatyvi idėja, kuri gali transformuotis į socialinį verslą po praktinės patikros.
Lietuvoje dažnai vartojama sąvoka „socialinis verslas“, nors iš tikrųjų daug pasitelkiamų modelių kyla iš skirtingų šalių praktikos: nevyriausybinės organizacijos, kooperatyvai, viešojo sektoriaus socialinės įmonės ir kt. Europos Komisijos 2011 m. dokumentas išskiria socialinį verslą kaip įmonę, kurios pagrindinis siekis yra socialinis poveikis, o pelnas pirmiausia naudojamas socialiniams tikslams. Tačiau skirtingose šalyse socialinio verslo modeliai vystosi skirtingai, priklausomai nuo istorinio konteksto: Nevyriausybinių organizacijų verslumo augimas, socialiniai kooperatyvai, Skandinijos regionas su viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modeliu.
Teoriniai pagrindai Lietuvoje
Lietuvoje socialinio verslo koncepcija ir jos teisinė bazė dar nėra visiškai išgryninti. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. patvirtinta Socialinio verslo koncepcija aiškina socialinį verslą kaip modelį, kuriame pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinio verslo bruožai: orientacija į socialinių problemų sprendimą, tvarumas ir finansinis savarankiškumas, inovacijos ir kūrybiškumas, bendruomenės įtrauktis. Akcentuojama, kad socialinis verslas veikia platesniame sektorių rate: užimtumo didinimas, socialinių paslaugų teikimas, aplinkosauga, kultūros paveldos išsaugojimas, švietimas ir mokymas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Be teisinių ir institucininių kliūčių, Lietuvoje socialinis verslas susiduria su teisinės bazės nevienodumu, finansavimo modelių ieškojimo sunkumais ir visuomenės nežinojimu apie socialinį verslą. Todėl kokybinės studijos ir patirtinių interviu su įkūrėjais 2018-2019 m. yra vertingos, siekiant išgryninti praktinę socialinio verslo realybę ir jos plėtros galimybes.
Socialinio verslo sritys ir galimybės Lietuvoje
Socialiniam verslui Lietuvoje būdingas labai platus veiklos spektras: užimtumo didinimas, socialinių paslaugų teikimas, aplinkosauga ir tvarumas, kultūros paveldos išsaugojimas, švietimas ir mokymas. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų socialinio verslo plėtra išaugo: veikti pradėjo akseleratoriai (Socifaction, Reach for Change, ChangeMakers ON), įsikūrė Lietuvos socialinio verslo asociacija LiSVA, rengiamų forumų ir regioninių iniciatyvų dėka kuriama socialinio verslumo kultūra. Tačiau vis dar trūksta vieningos teisinės bazės ir finansavimo mechanizmų, todėl socialiniai verslininkai dažnai turi ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip derinti socialinę misiją su finansiniu tvarumu.
Lietuvos politinė aplinka į socialinį verslą žiūri pro dviejų krypčių prizmę: kai kuriose šalyse socialinis verslas yra svarbus valstybės socialinis partneris ir remiamas iš ES fondų, kitose - prisiima atsakomybę už visuomenės gerovę ir turi būti savarankiškas išlaikymo požiūriu. Lietuvos institucijos turi vykdyti veiksmingas priemones, skatinančias socialinį verslumą, viešųjų paslaugų perdavimą socialiniams verslams, dotacijas, paskolas ir mokymus. Liderystė regionuose atrodo svarbi - Leader tinklas skatina kaimo bendruomenių įtraukimą ir inovacijų diegimą, o viešųjų pirkimų ir partnerystės priemonės gali tapti pagrindu plėtrai.
Lietuvos socialinio verslo koncepcija skatina aiškinti triple helix (valstybė, verslas, visuomenė) santykius: kuriant kokybiškas viešąsias paslaugas, įtraukti nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir socialinį sektorių. Svarbios temos tampa: socialinės inovacijos, finansavimo modeliai, bendradarbiavimo mechanizmai su savivaldybėmis, vertinimo ir poveikio matavimas. Remiantis įvairiais šaltiniais, socialinis verslas Lietuvoje nėra tik teisinė kategorija, bet ir socialinės ekonomikos plėtros varikliukas, galintis paskatinti užimtumo augimą ir regionų gerovę.
Praktinės įžvalgos iš Lietuvos socialinio verslo pionierių patirties
Kokybiniai pusiau struktūruoti interviu su 14 Lietuvos socialinio verslo įkūrėjų 2018-2019 m. leidžia teigti, kad socialiniai verslininkai susiduria su iššūkiais bendradarbiaujant su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, ieškant tinkamų finansavimo modelių ir įveikiant visuomenės nežinojimą apie socialinį verslą. Tačiau jų veikla grindžiama bendraminčių bendruomenės parama, be kurios būtų sunku įveikti sunkumus ir išlaikyti plėtrą Lietuvoje. Tyrimų išvadose akcentuojama, kad socialinis verslas turi ne tik finansinę, bet ir socialinę misiją, todėl svarbu ugdyti supratimą visuomenėje apie jo naudą ir ilgalaikę naudą visuomenės gerovės kontekste.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Šio tyrimo duomenys rodo, kad svarbios yra: 1) viešosios politikos aiškumas ir nuoseklumas, 2) finansavimo įvairovė (dotacijos, paskolos, investicijos), 3) mokymas ir konsultacijos, 4) tarpinstitucinė partnerystė ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu bei savivaldybėmis. Taip pat pastebėta, kad demografijos pokyčiai (senėjanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius) didina socialinių paslaugų poreikį ir tuo pačiu dar labiau išryškina poreikį efektyvioms viešosioms paslaugoms ir regionų plėtrai.
Socialinio verslo plėtotės perspektyvos ir įžvalgos į ateitį
Siekiant plėtoti socialinį verslą Lietuvoje, svarbu sutelkti dėmesį į šias kryptis: aiškią teisinę bazę, tvarių finansavimo mechanizmų kūrimą, žinomumo didinimą ir praktinių pavyzdžių plėtrą. Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LiSVA) veikla ir tarptautinių praktikų analizė padeda identifikuoti geriausias modelių praktikas ir jų adaptavimo galimybes Lietuvos kontekste. Taip pat būtina plėtoti regionų plėtrą ir socialinį pirkimą, kad būtų užtikrintas realus poveikis bendruomenėms, o demografiniai iššūkiai skatintų naujas iniciatyvas ir socialinį verslumą.
Kaip rodo literatūra, socialinis verslas gali būti įrankis didinti užimtumą ir skatinti ekonomikos augimą, tačiau reikia sklandžios integracijos tarp valstybės, privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės. Tai reikalauja kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, bendruomenių tarpusavio pagalbos tinklų ir valstybės/savivaldybių pasirengimo įtraukti piliečius į sprendimų priėmimą. Be šio vaidmens socialinis verslas vargiai įsivaizduojamas kaip tvarus ir ilgalaikis reiškinys Lietuvoje.
Apibendrinimas
Socialinis verslas yra modelis, kuriame socialiniai tikslai siejami su ekonomine veikla, naudojant privačiojo sektoriaus metodus ir formuojant socialinę inovaciją. Lietuvoje šis reiškinys dar tik bręsta, tačiau jis turi didelį potencialą plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, kaimo bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. Aiški politinė laikysena, finansavimo įvairovė ir institucijų įtraukimas į partnerystes yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys socialinio verslo plėtrą ir ilgalaikę naudą visuomenei.
Pridėtinė informacija ir taikomos priemonės
- Socialinio verslo akceleratoriai ir organizacijų tinklai (pavyzdžiai Lietuvoje: Socifaction, Reach for Change, ChangeMakers ON).
- Teisinė bazė ir politinės priemonės - įstatyminės nuostatos, įgyvendinimo planai, viešųjų paslaugų perdavimo gairės.
- Finansavimo mechanizmai - dotacijos, paskolos, investicijos, paramos priemonės ir konsultacijos.
- Regionų plėtros ir kaimo politikos - Leader tinklas ir regioninis impactas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #verslas #pagal #socialinio #verslo #koncepcijos