Socialinė edukacija animaciniuose filmukuose: poveikis vaikų raidai ir kaip pasirinkti tinkamą turinį

Apie tai, kaip tinkamai parinkti filmukus, kad šie atlieptų mažųjų žiūrovų pasauliui, skatintų jų tobulėjimą, atsiųstame pranešime pasakoja vaikų psichologė, vaikų ir paauglių psichologijos centro „Laimingas vaikas“ įkūrėja ir vadovė Milda Karklytė-Palevičienė. - Kaip vaikai suvokia filmukus? Kaip šis suvokimas skiriasi skirtingose amžiaus grupėse?

Vaikų suvokimo skirstymas pagal amžių

Mažiausieji vaikai, maždaug iki 3-4 metų, filmukus supranta labai konkrečiai ir tiesiogiai. Jie daugiausia mato jiems patrauklias, įdomias formas, ryškias spalvas, emocijas. Veikėjui pargriuvus ar padarius tam tikrą grimasą, pasimaivius, vaikai atsako teigiamomis emocijomis, juoku. Šie žiūrovai dar viską mato ir priima tiesiogiai - jei personažas rodomas agurko formos, vaikas jį ir laiko agurku. Taigi, tokio amžiaus vaikams labai svarbu, kad filmų herojai būtų artimi jų gyvenimui, pasauliui.

Kiek vyresni vaikai, maždaug iki 7 metų, nors vis dar yra ankstyvosios vaikystės etape, jau gali suvokti daugiau apibendrintų sąvokų, perkeltinių prasmių. Žinoma, tai individualu, bet dažniausiai jie jau pradeda mokytis pažinti ir priimti nebe tokią tiesioginę ar konkrečią informaciją, kaip pirmaisiais savo gyvenimo metais. Visgi jiems vis dar aktualūs tie patys dalykai - emocijos, spalvos, formos ir, žinoma, herojai artimi jų pasauliui. Pastarasis aspektas labai stipriai imponuoja visiems vaikams, tad kuriant animaciją yra itin svarbu atitinkamai parinkti herojus. Pradinėse klasėse vaikai jau geba geriau suprasti perkeltinę prasmę, daugiau apibendrintų sąvokų, jiems šiek tiek mažiau svetimas lengvas sarkazmas ar humoras. Šio amžiaus vaikai jau geriau suvokia tam tikrus vaidmenis. Nors jie dar tik pradinukai, jų mąstymas nebėra toks konkretus, tad personažą agurką šie vaikai jau nebūtinai tiesiogiai sies su daržove.

Pavyzdžiui, sugebės šiame herojuje įžvelgti agurko formos varlę. Taip pat, pradinukams darosi vis svarbesnis tam tikras turinys ir siužetas. Jei mažiausiems žiūrovams aktualu tik labai konkretūs veiksmai (bėgo, žaidė, nugriuvo), paprasta mokomoji žinutė (kaip draugauti, dalintis žaislais), tai pradinukų smegenys jau yra pasiruošusios platesniam siužetui, gilesniam istorijos moralui. Jie geba daugiau aptarti, analizuoti, geriau išlaikyti dėmesį, o taip pat ir suprasti pateiktą informaciją.

Tuo tarpu ankstyvojoje (maždaug 10-14 metų) ir vėlyvojoje (maždaug 14-18 metų) paauglystėje žmogaus smegenys būna gerokai brandesnės, tad visi aptarti filmų aspektai suvokiami daug geriau. Šiuo laikotarpiu kaip niekad svarbus tampa susitapatinimas su paauglių socialiniu gyvenimu, santykių su tėvais ar bendraamžiais sunkumai ir džiaugsmai. Paauglystė - tai metas, kai žmogus šiek tiek atitolsta nuo šeimos ir pradeda ieškoti savo identiteto. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad, ypač ankstyvojoje paauglystėje, žmogus tarsi dar yra viena koja vaikystėje, o kita - paauglystėje, tad kartais su juo šnekame pernelyg brandžiai. Ir nors paauglys gali atrodyti labai savarankiškas, jo smegenys dar nebūtinai yra pasirengusios priimti pilnai subrendusiems žmonėms skirtą informaciją. Taigi, yra ypač svarbu atsižvelgti į tai, kokią informaciją šis žiūrovas galėtų būti pasirengęs priimti, ir atrasti būdą, kaip norimą žinutę tinkamai perteikti filme.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Ar animacijos žiūrėjimas gali būti naudingas?

Animacijos žiūrėjimas daro didžiulę įtaką vaiko raidai, jo augimui, jo asmenybės formavimuisi, tad labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks pasirinktos animacijos turinys. Svarbu tiek tiesioginės, tiek perkeltinės žinutės, kurių mes, suaugę žmonės, kartais galime nepastebėti. Reikėtų atsižvelgti, kokias socialines normas, vaidmenis ar elgesio modelius nejučia gali perteikti filmai. Svarbu atskirti, ar filmukai skatina smurtą, ar pateikia kitokių problemų sprendimo būdus. Kokie jie? Ar animacija ragina bėgti, pasislėpti, nematyti, ar įveikti baimes? Svarbu suvokti ir tai, kaip filmai vaizduoja skirtingas lytis. Ar mes norime skatinti mergaites būti princesėmis rožiniais sijonukais, ilgomis blakstienomis ir pasidažiusias, o berniukus tapti supermenais ir žmonėmis vorais? Žinoma, tame nėra nieko blogo, tad nereikėtų eiti į kraštutinumus ir teigti, kad filmukai turėtų būti tik vienokie. Tačiau reikėtų stengtis pateikti kuo įvairesnių žinučių ir modelių, parodyti vaikui, kad gyvenime gali būti visaip. Turėtume paklausti savęs, ar norime vaikui įskiepyti tik griežtus stereotipus?

Bendrai - tai, kas liečia lytiškumą ir asmenybės suvokimą, vertybes, tikrai daro didelę įtaką vaikams. Džiaugiuosi, kad vis dažniau į tai atkreipiamas dėmesys ir šia tema kalbama plačiau. Tai padeda atsirinkti tokį turinį, kuris yra svarbus mūsų vaikams. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad turinys ir žinutė būtų ne tik tinkami, bet ir patrauklūs vaikui, kad jie netaptų tik prievole. Manau, ši dermė turėtų virsti siekiamybe.

Kokias problemas gali padėti išspręsti animacija?

Animacija gali padėti išspręsti begalę problemų. Tačiau, noriu pabrėžti - padėti - o ne išspręsti. Svarbu, kad mes, suaugę, nepagrįstai nenusimestume nuo savęs atsakomybės ir negalvotume, kad blogas vaiko elgesys yra filmukų pasekmė. Mažiausiems žiūrovams animacija gali pagelbėti paprastesnėse, kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, išmokyti pasiprašyti ant puoduko, pasidalinti daiktais, išreikšti supykus emociją kitaip, nesimušant. Vyresniems vaikams animacija gali padėti atsakydama į gilesnius klausimus: kas yra draugystė, kaip spręsti konfliktus su draugu, ar tiesą sakyti apie save ar kitus. Taip pat, jei esu mergaitė ir noriu nešioti kelnes, ar galiu tai daryti? Ar tai mergaitiška? Ar privalau lankyti tik gracingus šokius? Tačiau vėlgi, svarbu nepulti į kraštutinumus: jeigu mergaitė tikrai nori tam tikrų „nebrandžių“ dalykų, nereikėtų jos atkalbinėti, bet taip pat reikia padėti išmokti ribas ir dalykus vertinti kritiškai. Animacija turėtų padėti išeiti iš stereotipų, bet ne nukreipti į jų kraštutinumą. Paaugliams ypač aktualios ir gilesnės problemos: santykiai su tėvais, bendraamžiais, motyvacija, nesėkmės ir tai, kaip su jomis tvarkytis. Iš kitos pusės, yra šeimų, kurios negali ar nemato galimybės padėti vaikui, todėl animacija gali būti itin svarbi. Net jei vaikas nesulauks suaugusiųjų pagalbos, filmukuose pateikta teigiama informacija išliks jo pasąmonėje. Tačiau lygiai taip pat nutiks, jei vaikas žiūrės filmus apie smurtą ar manipuliacijas. Kiekvienas filmukas gali suteikti teigiamą ar neigiamą įtaką priklausomai nuo turinio ir konteksto.

Kaip išvengti pavojų?

Visų pirmiausia, kuriant animaciją reikėtų stengtis įsigilinti į elgesio modelius. Rasti balansą tarp kuriamo turinio ir atsakomybės už vaiko raidą. Daugelis filmų turi amžiaus cenzą, tačiau vis tiek prieinami visoms amžių grupėms. Tėvams svarbu ne tik stebėti, ką vaikas žiūri, bet ir kartu žiūrėti bei aktyviai kalbėtis apie tai, ką mato. Diskutuokite apie teigiamus ir neigiamus veiksmus, aiškinkite realaus gyvenimo pasekmes. Suteikite vaikui galimybę išsakyti savo nuomonę ir paaiškinkite, kodėl kai kurie elgesio modeliai nėra tinkami. Taip pat svarbu riboti televizoriaus ar skaitmenos laiką ir skatinti daugiau kūrybiškų, bendravimą skatinančių veiklų.

Kokybiška animacija ir pasirinkimo kriterijai

Mano manymu, kokybiška animacija atliepia vaiko pasauliui, amžiui ir gebėjimui apdoroti pateikiamą informaciją. Svarbios žinutės įsirėžia į sąmonę ir pasąmonę. Parenkant tinkamiausią filmą, atsižvelgti į filmo turinį, savo vertybes ir ar tos vertybės yra perteikiamos animacijoje. Kokius elgesio ar vaidmenų modelius siūlo filmas ir ką vaikas iš jo išsineš? Jeigu ne, ieškoti kitokios alternatyvos, bet nepamiršti, kad vaikui patirtis turi būti įdomi ir smagi. Tarptautinė animacijos diena primena renginius ir galimybes sužinoti daugiau apie lietuviškąją animaciją ir jos kūrėjus, taip pat apie jos naudojimą ugdyti kritinį mąstymą ir socialinį-emocinį vystymąsi.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Socialinės animacijos tikslai ir praktika

Vienas pagrindinių socialinės animacijos tikslų - ugdyti kritinį mąstymą ir skatinti žmones susimąstyti apie savo veiksmus bei jų pasekmes aplinkai. Tokius filmukus kuria įvairūs kūrėjai, stengiasi ne tik pramoginti, bet ir suteikti įrankius refleksijai. Pasakojimai apie dezinformaciją, stereotipus ir lytiškumo normas dažnai pateikiami per simbolinius personažus, tokius kaip miško žvėreliai, kurie įkūnija bendras žmogaus savybes: baimę, drąsą, žingeidumą ar nepatiklumą. Tokiu būdu vaikai įleidžiami į dialogą su realiu pasauliu per lengvai suprantamus modelius.

Gera, kokybiška animacija: kas ją kuria ir kaip ją atrasti?

Gera, kokybiška animacija atliepia vaikų pasaulį, jų amžių ir gebėjimą įsisavinti naują informaciją. Parenkant filmuką, svarbu atsižvelgti į jo žinutes ir tai, ar jos skatina teigiamą elgesį, empatiją, supratimą, įvairovę ir asmenybės raidą. Taip pat svarbu įvertinti, ar turinys pakankamai įtraukiantis, kad vaikas nenustotų žiūrėti ir būtų motyvuotas mokytis. Lietuvoje vyksta įvairūs festivaliai ir projektai, skirti animacijai kaip švietimo įrankiui, paminint Tarptautinę animacijos dieną ir regioninius renginius, kurie supažindina su kūrėjais ir jų darbais. Discusijos apie animacijos edukaciją Lietuvoje ir iniciatyvos, kaip animacija gali būti integruota į ugdymo procesą, ruošiamos ateinantiems metams.

Indikacijos iš tyrimų ir praktikos

Diskusijose ir tyrimuose teigiama, kad animacija gali veiksmingai įtraukti vaikus į mokymą ir padėti formuoti socialinius ir emocinius įgūdžius. Pavyzdžiui, pradinukams skirti filmukai su ryškiais personažais ir paprastomis situacijomis gali aiškiai išdėstyti elgesio algoritmus. Paaugliai gali įtraukti sudėtingesnes temas ir siužetus, padedančius spręsti santykių ir savivokos klausimus. Svarbu, kad animacija būtų laikoma įrankiu, o ne viską išsprendžiančiu sprendimu, todėl suaugusiųjų atsakomybė ugdyti vaiko gebėjimus ir padėti jam įvertinti žinutes išlieka esminė.

  1. Pasirinkti filmą atsižvelgiant į amžių, pateikiamas žinutes ir vaiko gebėjimą jas suprasti.
  2. Stebėti ir diskutavus su vaiku apie matytą - padėti jam įvertinti realaus gyvenimo kontekstą.
  3. Skatinti įvairias patirtis: ne tik smurtą ar konfliktus, bet ir empatiją, draugystę, saviraišką, lyčių lygybę.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

tags: #socialinis #ugdymas #animaciniuose #filmukuose