Ar kada nors jautėte, kad bandote kažką paaiškinti žmogui, bet jis nesupranta, tarsi gyventų kitame pasaulyje? Jaučiate, kad jo pasaulyje veikia kiti dėsniai ir taisyklės, o tie patys dalykai vertinami visiškai kitaip? Toks nesusipratimas veda prie santykių paaštrėjimo ir sukuria aibę kitų neigiamų pasekmių.
Ar gali žmonės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje gyventi skirtinguose pasauliuose? Gali, jei jų pasaulio suvokimo žemėlapiai kardinaliai skiriasi. Pasaulio suvokimo žemėlapių skirtumai gali būti nedideli, o gali būti esminiai ir tuomet susikalbėjimas tampa neįmanomas. Ir net jei kažkokiu momentu tarpusavio supratimas yra pasiekiamas - jis būna trapus ir laikinas, kaip namas be pamatų.
Pasaulio suvokimo žemėlapis tai galingas filtras, per kurį sijojama viskas, ką žmogus mato, girdi ir jaučia. Visa ši informacija atitinkamu būdu interpretuojama. Tai, kam neatsiranda vietos žmogaus pasaulio žemėlapyje negailestingai atmetama. Toks filtravimas vyksta nesąmoningai.
Įvairių žmonių pasaulio žemėlapiai sudaro platų spektrą, ir jei kiekvieną žemėlapį galima būtų pavaizduoti kažkuria vaivorykštės spalva, tai mes matytume, kaip spalvos palaipsniui pereina vienos į kitą.
Tačiau kaip iš vaivorykštės spalvų spektro išskiriame septynias grynas spalvas, taip ir pasaulio žemėlapių spektre mes galime išskirti „grynas spalvas“. Realiai, žinoma, tokių grynų spalvų neegzistuoja, bet mums patogu tokiu būdu aprašyti supančio pasaulio reiškinius. Taip pat ir gamtoje nėra grynai žalios ar grynai mėlinos spalvos, bet mes esame tvirtai įsitikinę, kad jūra mėlyna, o medžių lapai žali.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pasaulio žemėlapių spektre galima išskirti keletą „grynų spalvų“, kiekviena iš kurių kuria pasaulį. Mes vadinsime tokius pasaulio žemėlapius mąstymo paradigmomis, nes kiekviena iš jų formuoja griežtą ir vienareikšmišką filtravimo ir interpretacijos sistemą. Mąstymo paradigmos - tai koordinačių sistema pasaulio žemėlapių erdvėje. Žmonės, mąstantys skirtingose paradigmose, atrodo (ypač kitų žmonių akimis) tarsi tikrai gyventų skirtinguose pasauliuose.
Būtent mąstymo paradigmų paaiškinimui ir yra skirta „spiralinės dinamikos“ (www.spiraldynamics.org ) teorija, kurią sukūrė amerikiečių psichologas Clare William Graves ir išvystė jo mokiniai Christopher Cowan ir Don Edward Beck. Ši teorija atsirado prieš kelis dešimtmečius, bet tik dabar įgavo neįtikėtiną populiarumą. „Spiralinė dinamika“ išskiria ir aprašo mąstymo paradigmas, o taip pat paaiškina, kaip mąstymas vystėsi nuo vienų paradigmų prie kitų. Kiekviena paradigma formuoja unikalų pasaulio suvokimo ir priėmimo būdą ir tarnauja atspirties tašku sekančiai. Mąstymo paradigmos nėra geros ar blogos - jos tiesiog atspindi būdą, kuriuo mes mąstome, o ne tai, kuo mes tikime ir ką vertiname. Vadovaudamiesi savo vertybėmis mes pasielgiame gerai arba blogai, o paradigmos yra būdai, kurie mūsų vertybes transformuoja į elgesį.
Tokiu būdu galima teigti, kad žmonės, vienijami vienos mąstymo paradigmos, gyvena tame pačiame pasaulyje - jie iš tų pačių pozicijų priima informaciją ir ją inerpretuoja. Jie supranta vienas kito poelgius. Jei mąstymo paradigmos - skirtingos, tai žmonės atstovauja tarsi skirtingus pasaulius: jie skirtingai suvokia informaciją, poelgius, įvykius. Pagaliau, mąstymo paradigmos būdingos ne tik atskiriems žmonėms, bet net ir jų grupėms, bei dar didesnėms socialinėms sistemoms.
Kaip galima nustatyti, kokiame pasaulyje gyvena žmogus, kokia jo mąstymo paradigma?
Mąstymo Paradigmos: Kelionė Per Pasaulio Suvokimo Žemėlapį
Aptarkime kiekvieną iš mąstymo paradigmų, kurios formuoja mūsų pasaulio suvokimą:
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
1. Smėlio Spalvos - Instinktų Pasaulis
Smėlio spalvos pasaulyje viešpatauja instinktai ir nenuostabu: tai skurdo pasaulis. Jame nelengva patenkinti net pačius būtiniausius poreikius. Viskam kitam tiesiog neužtenka jėgų. Čia viešpatauja alkis ir troškulys, šaltis ir baimė. Čia pasaulis tai - ištisa grėsmė. „Griebk ir bėk“ - štai pagrindinis smėlio spalvos pasaulio šūkis. Šiame pasaulyje gyvena bomžai, narkomanai, protiškai nepilnaverčiai. Šis pasaulis - tai vargingiausios Afrikos ir Azijos šalys.
San žmonės Namibijoje, gyvenantys instinktų pasaulyje.
Istoriškai smėlio spalvos pasaulis atsirado anksčiausiai, dar gerokai anksčiau iki gentinės santvarkos - kai atskiros šeimos buvo priverstos išgyventi kaip vieniši medžiotojai. Šis pasaulis - dar ne sociumas, čia nėra socialinių santykių. Smėlio spalvos pasaulis mažėja, bet žmonės patys jį kartais kuria karais ir kitomis socialinėmis negandomis. Šiandiena taip gyvena apie 0,1 % suaugusiųjų planetos gyventojų. Bet kiekvienas iš mūsų praeina per šį pasaulį, nors mes to ir neprisimename: tik gimdami mes ateiname į smėlio spalvos pasaulį, iš kurio tėvų dėka greitai išeiname.
2. Violetinis - Magijos Pasaulis
Violetinis pasaulis - tai saugumo pasaulis, kuris pakeičia smėlio spalvos pasaulio baimę ir alkį. Todėl smėlio spalvos pasaulio gyventojai taip veržiasi į jį. Violetinį pasaulį valdo matomos ir nematomos jėgos. Reikia tik pelnyti jų prielankumą, jį išsaugoti ir viskas bus gerai. Tai magijos ir prietarų pasaulis, čia viešpatauja gerosios ir piktosios dvasios. Violetinis pasaulis struktūriškai nėra sudėtingas - jame rezultatas tolygus veiksmui. Žmogus („magas“) - atliko veiksmą ir gamta turi duoti norimą rezultatą. Jeigu geidžiamas rezultatas negautas - reiškia buvo pažeistas ritualas arba viską sugadino kažkur netoliese pasislėpęs stipresnis magas, arba pakenkė piktosios dvasios (protėvių, gyvūnų, augalų), kurioms buvo nepakankamai paaukota. Tačiau, kol gentis turi stiprų « magą » (vadas, karalius, šamanas), saugumas ir gerbuvis yra garantuoti. Jeigu « mago » jėgos senka, jį reikia pakeisti.
Šamanas Mongolijoje, atstovaujantis violetinio pasaulio magiją ir ritualus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Tačiau saugumas negaunamas veltui - už tai tenka mokėti visišku paklusimu kolektyviniams interesams iš vienos pusės bei ritualų ir taisyklių sistemai iš kitos pusės. Violetinio pasaulio žmogus surištas daugybės tabų, taisyklių ir apribojimų. Tačiau kol jis viską daro teisingai, jis gali būti tikras dėl rezultato. „Pasitikėk saviškiais ir viskas bus gerai“ - šio pasaulio lozungas. Tai pirmasis socialinis pasaulis, kur žmonės jau ne vieniši, bet sąveikauja vieni su kitais. Šeimyniniai, giminės ar klano ryšiai violetiniame pasaulyje vaidina labai svarbų vaidmenį.
Violetinis pasaulis atsiranda kartu su bendruomeniškumu. Tokių tautų ir šiandiena yra sunkiai praeinamuose Afrikos, Australijos, Azijos rajonuose. Tačiau violetinį pasaulį mes galime atrasti ir civilizuotose valstybėse, tereikia išvažiuoti tolėliau iš didmiesčio į provinciją ir jūs sutiksite prietarų kupiną pasaulį, kuris mažai pasikeitė per tūkstantį metų. Tačiau net ir didmiesčiuose yra violetiniai pasauliai - tai archainių kultų šalininkai, naujosios sektos, jaunimo grupuotės. Apie 10 % žmonijos gyvena šiandien violetiniame pasaulyje. Kai stuksenate į medį, kai pereinate sveikindamiesi per slenkstį - patys to nepastebėdami, jūs žengiate į violetinį pasaulį.
Kiekvienas iš mūsų vaikystėje pereina per violetinį pasaulį, kai pasaulis yra atviras ir idomus, o tėvai yra stiprūs ir rūpestingi. Tai laimingas laikas, ir todėl jis taip traukia tuos, kas prarado atramą kituose pasauliuose. Tačiau žmonės sugrįžę į violetinį pasaulį uždaro sau duris į kitus pasaulius.
3. Raudonasis Pasaulis - Džiunglės
Violetinis pasaulis yra ankštas individualybei. Suvokusi save asmenybė veržiasi į Rudonojo pasaulio erdves. Raudonasis pasaulis - tai Ego pasaulis. Jokiomis taisyklėmis nereglamentuotas Ego paverčia pasaulį į džiungles. Tai tiksliausias Raudonojo pasaulio apibūdinimas. „Stiprus ir gudrus - visada teisus“ toks Raudonojo pasaulio šūkis. Bet tai nereiškia, kad Raudonas pasaulis pilnas nugalėtojų. Skaitiškai jame dominuoja aukos. Aukos pasmerktos prisitaikyti ir ieškoti momento savo mažytėms pergalėms. Jos ieško silpnesnio už save arba stengiasi apgauti ir nugvelbti kažką iš stipresnio ir tokiu būdu niveliuoti jo laimėjimą ir savo pralaimėjimą.
Čingischanas, raudonojo pasaulio galios ir dominavimo simbolis.
Raudonajame pasaulyje aukščiausia ir pagrindinė vertybė yra valdžia. Violetiniame pasaulyje valdžia yra pareiga ir atsakomybė už kitų gerbuvį. Tai gali atnešti pagarbą, bet ne turtus. Raudonajame pasaulyje valdžia yra turto šaltinis. Raudonajame pasaulyje valdžia yra galimybė pasisavinti viską, ko tik užsigeidi.
Valdžia ateina su jėga ir mokėjimu ja naudotis. Bet tam, kad jėgą galima būtų paversti į valdžią, o šią konvertuoti į gėrybes, gėrybių turi būti daug. Todėl raudonasis pasaulis atsiranda tuomet, kai atsiranda žemės ūkis, kuris leidžia padidinti darbo našumą ir sukaupti atsargas. Ne iš karto ir ne visur, bet dažniausiai raudonasis pasaulis pagimdo vergovę. Nes vergą yra lengva kontroliuoti jėga ir žemės ūkyje jis duoda realų rezultatą (ir kuo daugiau vergų, tuo rezultatas didesnis). Barbarai klajokliai, piratų respublikos, konkistadorai - tai vis istoriniai raudonojo pasaulio pavydžiai. Bet ir šiandiena žemėje taip gyvena 20% pasaulio gyventojų. Ir raudonąjį pasaulį mes galime atrasti ne tik atsilikusiose šalyse, bet ir civilizuotuose valstybėse. Vergovės beveik nebeliko, bet galimybė jėgą konvertuoti į gėrybes vis dar egzistuoja. Kriminalinia pasaulis tam puikus pavyzdys.
Tam, kad susipažinti su Raudonuoju pasauliu nebūtina keliauti į Afrikos džiungles. Šiuolaikinių miestų betoninėse džiunglėse mes galim sutikti raudonojo pasaulio salas ir net kontinentus. Paauglių gaujos ir autoritariniai vadovai, rimti banditai ir profesionalūs sportininkai, aktyvūs pardavėjai ir pradedantys verslininkai - visi jie mąsto kategorijomis kovos ir pergalės, garbės ir valdžios. Naujieji rusai postsovietinėje Rusijoje - klasikiniai raudonojo pasaulio atstovai.
Priešinga valdžios pusė yra - garbė. Ši sąvoka atsirado raudonajame pasaulyje ir yra valdžios matas.
Kiekvienas iš mūsų ankstyvoje vaikystėje praėjo per raudonąjį pasaulį. Suvokę savajį „Aš“ ir bandydami valdžios ribas pirmiausia tėvų ir artimųjų atžvilgiu. Kažkas taip ir užstringa raudonajame pasaulyje, o kažką tėvai ir mokykla ilgainiui pertempia į kitą mėlynąjį pasaulį. Ir nepaisant to kartas no karto mums tenka įžengti į raudonąjį pasaulį - pavyzdžiui, kai tenka atsakyti į kitų raudonus poelgius mūsų atžvilgiu. Raudonajai agresijai galima pasipriešinti tik raudonai. Patenkant į raudoną situaciją, geriausia yra raudonoji išeitis.
4. Mėlynasis Pasaulis - Tvarkos Pasaulis
Raudonasis pasaulis-džiunglės, kur vyksta nuolatinis karas visų su visais, yra nepriimtinas tiems, kas ieško gyvenime prasmės ir ją suranda. Šie žmonės gyvena mėlynajame pasaulyje. Tai Tvarkos ir Teisingo kelio pasaulis.
Čia dominuoja Taisyklės, nuleistos iš aukščiau (dievo, aukštesnės valdžios, visuomenės). Tokiu būdu yra nustatomas Tikslas, o judėjimas link šio tikslo sukuria Kelią ir suteikia gyvenimui Prasmę. Elgesio kodekso laikymasis yra pagrindinė pareiga ir jo nesilaikymas gimdo kaltės jausmą ir bausmę. Netgi ne tiek dėl apdovanojimo, kiek dėl Tikslo ir Prasmės galima ne tik pakentėti, bet daug ką paaukoti, net pačią gyvybę.
Demonstracija Berlyne, atspindinti mėlynojo pasaulio tvarką ir ideologiją.
Mėlynasis pasaulis atsiranda tuomet, kai atsiranda naujo tipo - etinės religijos. Svarbu yra ne tai, kaip tu atlikai ritualą, svarbu - koks yra tavo elgesys. Ar žinai, kas yra gėris ir kas yra blogis. Istoriškai mėlynasis pasaulis atsiranda tuomet, kai atsiranda aukšto išsivystymo lygio ūkis, kur vergovinė santvarka jjau neužtikrina aukšto darbo našumo.
Mėlynasis pasaulis bando suvaldyti raudonąją stichiją ir tuo pačiu sukultūrinti violetinius pakraščius. Tačiau prireikia šimtų metų, kad žlugtų vergovė, užleisdama vietą feodaliniams santykiams. Absoliutinė monarchija keičiasi konstitucine, barbariškos religijos - etiniais mokymais. Mėlynasis pasaulis - tai krikščioniškas, islamiškasis ir bet koks kitas religinis fundamentalizmas, tai konfuciškoji Kinija, Viktorijos laikų Anglija, viduramžių riterio garbės kodeksas, moralinis komunizmo statytojo kodeksas TSRS. Nuo I-jo tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigos iki šių dienų mėlynasis pasaulis yra žmonijos stabilumo pagrindas. Šiame stabiliame ir daugumai patraukliame pasaulyje šiandiena gyvena 40% planetos gyventojų.
Mėgstamiausia mėlynojo pasaulio struktūra - tai hierarchija. Taip yra organizuota bažnyčia, korporacija, valstybė ir kariuomenė. Tipiška mėlynojo pasaulio figūra - biurokratas, formaliai besilaikantis visų taisyklių ir sugebantis meistriškai prisitaikyti hierarchinėje sistemoje. Svarbiausi mėlynojo pasaulio žodžiai - Kelias, Prasmė, Tvarka. Kelias visuomet yra vienas ir teisingas, kaip ir Tikslas, link kurio jis veda ir todėl vieno tikslo šalininkai, gali amžinai kariauti šventąjį karą su kito Tikslo ir kito Kelio pasekėjais. Tačiau neesant išorinių grėsmių - mėlynas pasaulis - tai stabilumo ir tvarkos pasaulis.
Labai svarbus mėlynajam pasauliui žodis - Garbė. Garbė reiškia laikymasi elgesio Kodekso, net aukojant savo intersus, o kartais ir gyvybę. Riteris ir vienuolis - štai du mėlynojo pasaulio herojų tipai.
5. Oranžinis Pasaulis - Pasaulis Mechanizmas
Mėlynojo pasaulio dogmų stabilumas padeda tvarkos ir teisingumo išsaugojimui, bet tai stabdo pažangą. Mėlynojo pasaulio idealas - visuomenė, sustingusi statikoje. Tačiau ilgainiui mėlynojo pasaulio gyventojams pabosta niekada neklįstantys mėlinųjų autoritetai.
Oranžinis pasaulis - tai pasaulis-mechanizmas, racionalus ir pažinus, ir reiškia - valdomas. Jeigu mes pažinsime šio pasaulio dėsnius, galvoja oranžinis žmogus, mes galėsime jį valdyti. Oranžiniam žmogui gyvenimas yra panašus į šachmatų partiją: reikia žinoti taisykles, pasirinkti sėkmingą strategiją, įveikti konkurentus ir laimėjimas garantuotas! Sėkmė - štai raktinis oranžinio pasaulio žodis, ir todėl sėkmės simboliai čia vertinami labiau nei raudonųjų valdžia ir mėlynųjų taisyklės. Oranžinių tikslas yra išlošimas, ir todėl jų dievaitis yra technologija, o gyvenimo būdas ir pagrindinis principas - konkurencija. Tačiau oranžinis pasaulis visiškai nepanašus į raudonąjį, kuriame klaidos neatleidžiamos ir ašaromis niekas netiki. Oranžiniame pasaulyje galima išlošti, pažaisti ir vėl išlošti, nukristi ir vėl pasikelti. Oranžiniai niekada neapsiriboja tuo, ką pasiekia, jie nuolatos įrodinėja sau ir kitiems, kad jie „gali“.
Steve Jobs, oranžinio pasaulio sėkmės ir inovacijų simbolis.
Oranžinis žmogus - tai verslininkas plačiaja prasme, jis gali užsiimti ne tik verslu, bet mokslu, kultūra, sportu ar visuomenine veikla. Ir šiose srityse jis siekia sėkmės, laimėjimo. Net gamta arba sociumas jam gali būti kaip varžovas, kurį reikia įveikti. Tipiški oranžinio pasaulio herojai yra verslininkai, inžinieriai, mokslininkai, šou pasaulio žvaigždės.
Istoriškai oranžinis pasaulis atsirado Švietimo ir pramoninės revoliucijos epochoje ir vystėsi po liberalaus kapitalizmo vėliava. Iš esmės, tai tas pasaulis, kuriame dabar gyvena žmonija - nors skaitiškai (30%) jis ir mažesnis už mėlinąjį. Bet būtent oranžiniame pasaulyje šiandiena sukoncentruota beveik visa valdžia ir turtai. Čia gyvena išsivysčiusių šalių vidurinioji klasė. Šis pasaulis yra mums gerai pažystamas.
Tipiška oranžinio pasaulio struktūra - korporacija, turinti sudėtingą struktūrą ir valdoma žmonių, kurie prasimušė dėka savo sugebėjimų. Deutschland AG.
6. Žaliasis Pasaulis - Harmonijos Pasaulis
Oranžinės lenktynės dėl turtų ir sėkmės yra be pabaigos. Pavargę nuo šių lenktynių, kon...
Bet koks stiprus išgyvenimas paprastai prasideda nuo nuostabos „Kaip galėjo taip nutikti?”. O kas tai - supratimas? Iš kur jis atsiranda? Išties, tai gana kūrybiškas procesas ir kuriama paprastai viskas taip: žmogus turi tam tikrą schemą (vidinį pasaulio vaizdą, pasakojimą apie pasaulį), jis atstato ją priešais pasaulį, prideda prie situacijos, ir situacija prilimpa (išsidėlioja) ant to vaizdelio, paversdama jį gyvu - realistišku. Žmonės jau tarsi iš anksto žino, kokį jie turi pasaulį ar konkrečią situaciją pamatyti. Tas matymas gana individualus ir skirtingas. Vieni nurimsta išvydę situacijoje begalę sprendimų, kiti - nerimsta kol nesuranda vienintelio galimo. Mūsų būsena stipriai priklauso nuo to matymo. Pavyzdžiui, jei savo vidiniame paveikslėlyje save visada matome ant kalno viršūnės, o aplinkinius žmones kaip apačioje plaukiojančius debesėlius - mes arogantiški. Jei save matome stovinčius ant kalno, o žmonės ne kažkur apačioje, o it skaidrius debesėlius aplink mus - mes karališki. Išorėje - vienas ir tas pats, tiesiog žmonės. Bet iš vidaus juos pasitinka individualus pasaulio paveikslėlis - savitas matymas. Jei prie mūsų prieina „savas”, tampame atviri ir draugiški, o jei „svetimas” - laikomės atstumo ir tampame atsargūs. Vidinis paveiksliukas slepiasi už bet kurios mūsų emocijos. Galbūt pasaulis šiandien nepripildė mūsų džiaugsmu ir mes liūdime, t. y. - galime savęs ir pykstame ant pasaulio. Pradžioje mums visą pasaulį atstojo tėvai. Kai mums būdavo negera, kai mes verkdavome, tėvai ateidavo ir kalbindavo mus, maitindavo… Dabar išaugome, bet kai yra blogai, kažkas viduje verkia ir šaukiasi… Ko? Visi mūsų jausmai pasaulio atžvilgiu - tai mūsų jausmai tėvams. Visi sunkūs ar šviesūs jausmai skirti įvairiausiems mus supantiems aplinkiniams, iš esmės - tai jausmai tiems, kas stovėdavo šalia lopšio: mamai, tėtei, o gal senelei. Mūsų pasaulio supratimas, jo pagrindas, tai vaikystėje išgyventų santykių su tėvais įspaudas.
Tą pasaulio supratimo skirtingumą puikiai iliustruoja ivairiausios gyvenimiškos situacijos. Ji žino, kad jis su ja tiesiog žaidžia, pataikauja, todėl į visas jo gėles, komplimentus ir dovanėles nežiūri rimtai. Ji jaučia, kad jis jos nemyli. Tai ką ji jaučia, o jis mato nulemta to, ką jie žino. Konkrečios santykių detalės įgauna savo reikšmę ir prasmę priklausomai nuo to, koks paveikslėlis gyvena kiekvieno iš jų viduje., susikurtas dar augant šeimoje. Subjektyvumo laipsnis, t. y. Gyveno sau šeima, viskas buvo gerai, o po to tapo blogai. Paaiškėjo, kad vyras buvo neištikimas. Žmona jau ruošiasi skirtis, palikti vyrą… Nuo ko prasideda jos skausmas, išgyvenama kančia? Nuo tos pasakos, kuri gyvena jos viduje. Tarkime, kad jos vyras buvo jai neištikimas su jos geriausia drauge. Ji apie tai sužinojo ir dabar jos širdyje.. Išdavystė. Tam, kad žmona pasijustų išduota, reikalinga tam tikra pasaka-paveiksliukas, kad jiedu su vyru yra sujungti į tam tikrą vienį, ir ta vienuma yra šventas dalykas. Ne tiesiog brangus, bet išties šventas. Tai yra kažkas, ko nedera liesti jokioms „svetimoms rankoms”. Praradimo jausmas. Pirminis paveiksliukas turbūt būtų toks: sutuoktinis, kaip vyras, yra žmonos nuosavybė, tai kas teisėtai priklauso jai, ir štai staiga, jos nuosavybė atitenka kažkam kitam, o juk jai pačiai to taip trūksta. Griežtai mąstant, jei kažkas kartą pasinaudojo jūsų turtu, tai dar nebūtinai reiškia tai, kad tą turtą jau ir praradote visiems laikams. Fizinis pasišlykštėjimas. Tokiu atveju kyla natūralus klausimas: „Na kaip dabar su tokiu gyventi?” - tas klausimas skamba ne tiek aplinkiniams, kiek pačiai moteriai. Tas poelgis išties suteršė vyrą, o įvyko tai savotiško paveiksliuko pagrindu, t. Galima ir alternatyvi įvykių interpretacija. Ji labai myli savo vyrą, bet jis patiria amžiaus krizę ir turi problemų su potencija. Gyvenimas gali būti turtingesnis ir labiau netikėtas, nei jį pateikia tradiciniai TV serialai. Bet kokiu atveju, tai tik alternatyvi kūrybiška konkretaus įvykio interpretacija, kai žmogus sąmoningai ieško sau patogaus pasaulio vaizdo, optimaliai talkinančio jo išsikeltų tikslų siekimui, šiuo atveju tam, kad išsaugotų šeimą.
Šaltinis: Nikolay Kozlov (2004). Kniga dla tech, komu nravitsa zhit.
Štai kaip atrodo mąstymo paradigmų pasiskirstymas pasaulyje:
Spiralinės dinamikos teorija.
Spiralinė dinamika: pagrindinė žmogaus raidos teorija
tags: #socialinis #suvokimas #zemelapis