Bendrasis vidaus produktas (BVP) (angl. gross domestic product - GDP) - vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Bendrasis vidaus produktas - tai ekonominis rodiklis, parodantis už kokią vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų. BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma.
Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui. BVP vienam gyventojui - ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra vienas pagrindinių rodiklių, leidžiančių įvertinti šalies ekonominį išsivystymą ir gyventojų pragyvenimo lygį.
Kas yra BVP ir kaip jis skaičiuojamas
Valstybės BVP - parodo bendrą šalies ekonominį pajėgumą. Ekonominis pajėgumas yra svarbus rodiklis kiekvienai valstybei - kuo ekonomikoje daugiau piniginių santykių - tuo daugiau mokesčių gali būti surinkta į biudžetą. Kuo didesnis valstybės biudžetas, kuriuo ji gali disponuoti - tuo didesnis jos pajėgumas visais atžvilgiais. Todėl valstybių galia smarkiai susijusi su jų ekonomine galia, o pastaroji dažniausiai matuojama pagal per metus sukurtą bendrąjį vidaus produktą, lyginant jį su kitų valstybių sukurtu vidaus produktu per tą patį laikotarpį.
BVP skaičiavimas - sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama. Praktikoje naudojami 3 pagrindiniai metodai bendrajam vidaus produktui apskaičiuoti.
Gamybos metodas
Gamybos metodas: BVP apskaičiuojamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų suma šalyje. Galima sakyti, jog skaičiuojant šiuo būdu, sudedama visų parduotų prekių ir paslaugų vertė, taip pat pridedama neparduotų, bet patekusių į atsargas prekių vertė, bei iš jų atimant tarpinių produktų bei paslaugų vertę. Tarpiniai produktai ir paslaugos - tai tokie produktai ir paslaugos, kurie parduodami ne galutiniam vartotojui, bet kitam gamintojui ar paslaugos teikėjui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pajamų metodas
Pajamų metodas: BVP apskaičiuojamas kaip visų valstybėje uždirbtų pajamų suma, įvertinant reikalingas korekcijas. Nustatant BVP apimtį pajamų būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas. Taigi, BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, nusidėvėjimo (amortizacijos) bei netiesioginių mokesčių suma.
Išlaidų metodas
Išlaidų metodas: BVP paskaičiuojamas kaip tiesioginių bei netiesioginių išlaidų suma. Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t. y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos.
- namų ūkių vartojimo išlaidos (C - consumption) - vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma.
- investicijos (I - investment) - tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti.
- vyriausybės išlaidos (G - government) - tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ar naudoti.
- prekių ir paslaugų grynasis eksportas - nagrinėjant atviros ekonomikos modelį, įvertinamos užsienio sektoriaus išlaidos.
BVP apskaitos išlaidų ir pajamų metodai - tai du skirtingi požiūriai į BVP, kadangi tai, ką vartotojas išleidžia įgydamas produktą, gauna kaip pajamas tie, kurie dalyvavo šį produktą gaminant.
BVP apskaičiavimas naudojant (3) metodus: gamybos metodą, pajamų metodą ir išlaidų metodą
Nominalusis, realusis BVP ir infliacijos įtaka
Kalbant apie nominaliojo ir realiojo BVP skirtumus, tai pastarasis yra pakoreguotas infliacijos dydžiu. Nominalus BVP matuoja prekių ir paslaugų vertę einamosiomis kainomis, todėl jam įtaką daro infliacija. BVP pokytis - taip pat labai svarbus rodiklis. (Realiojo) BVP pokytis rodo šalies ekonomikos dinamiką - ar ūkis auga, ar smunka, bei kaip greitai tai vyksta. Lyginant šio produkto pokytį, lyginama ketvirčio ar metiniai rezultatai.
Nominalusis bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas JAV doleriais, pagal faktines prekių ir paslaugų kainos. Dažniausiai naudojamas BVP nominalinėje išraiškoje, kada BVP, paskaičiuotas nacionaline valiuta, perskaičiuojamas į dolerius pagal oficialų nacionalinės valiutos ir dolerio kursą. Bet klausimas, ar toks lyginimas yra teisingas norint įvertinti valstybių ekonominį pajėgumą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Perkamosios galios paritetas ir tarptautiniai palyginimai
Nominalusis BVP ar BVP pagal perkamąją galią - toks klausimas iškyla lyginant skirtingų valstybių ūkį. Dėl paminėtų trūkumų, naudojamas rodiklis - BVP pagal faktinį perkamąjį pajėgumą (kartais jis vadinamas BVP pagal paritetinę perkamąją galią arba liaudiškai - perkamasis pajėgumas) - palyginti neseniai labai plačiai naudojamas tarptautiniuose palyginimuose ir labai greitai pakeitė supratimą apie valstybių ekonominį lygį. BVP vienam gyventojui pagal PGP laikomas tikslesniu rodikliu, nes jis panaikina kainų lygių skirtumus tarp šalių ir leidžia įvertinti tikrąją gyventojų perkamąją galią bei gyvenimo lygį.
Kaip pavyzdį, galime paimti tokią situaciją: vienoje valstybėje kainų lygis mažesnis, ir ji pastatė tūkstantį namų po 10 000 USD, o kita tūkstantį namų po 20 000 USD (vietinę valiutą pavertus į USD pagal galiojantį vidutinį metų kursą). Namai iš principo panašūs, bet dėl pigesnės darbo jėgos, pirmojoje valstybėje nominalusis vidaus produktas bus dvigubai mažesnis. Tuo tarpu naudojant perkamosios galio paritetą, šis ūkio rodiklis abiejose šalyse būtų vienodas. Kuris iš šių matavimų tikslesnis - priklausytų nuo matavimo tikslo bei aplinkybių, bet reikia manyti, kad BVP pagal perkamąją galią yra kiek arčiau realybės (su tam tikromis išlygomis).
BVP vienam gyventojui kaip socialinio ekonominio išsivystymo indikatorius
Norėdami palyginti skirtingą valstybių išsivystymo lygį, geografai naudoja įvairius išsivystymo rodiklius. Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui. Šis terminas naudojamas vertinant valstybių ekonominį pajėgumą ir lyginant skirtingų šalių išsivystymo lygį. Vyriausybės ir centriniai bankai stebi BVP pokyčius priimdami sprendimus dėl pinigų politikos, palūkanų normų reguliavimo ir biudžeto planavimo.
Vis tik, tiesa ta, kad BVP vienam gyventojui nebūtinai atspindi žmonių perkamąją galią ir pragyvenimo lygį. Kritikai dažnai teigia, kad BVP pilnai neatspindi žmonių gyvenimo gerovės toje valstybėje. Ir tai iš dalies yra tiesa, nes bendrasis vidaus produktas yra tik ekonominis rodiklis, neįvertinantis daugelio kitų socialinių aspektų (pragyvenimo nelygybės, skurdo paplitimo ir kt.), kuriuos reikia matuoti kitais būdais. Taip pat gyvenimo gerovė priklauso ir nuo daugelio nematerialių faktorių.
Tačiau šį rodiklį reikėtų daugiau sieti ne su pragyvenimo lygiu, tačiau su šalies ekonomine stiprybe. BVP vienam gyventojui - ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį. Šis rodiklis padeda investuotojams ir ekonomistams palyginti skirtingų valstybių ekonominį pajėgumą bei efektyvumą, neatsižvelgiant į jų populiacijos dydį.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Ryšys su kitais socialiniais rodikliais
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė - tai vidutinis amžius, kurį gali nugyventi žmogus tam tikroje šalyje. Kūdikių mirtingumas - tai per metus mirusių kūdikių iki 1 metų skaičius, tenkantis 1000 gimimų. Vidutinis kilokalorijų kiekis per dieną. Gydytojų skaičius 1000 gyventojų. Šis rodiklis rodo, kiek gydytojų tenka 1000 tos šalies gyventojų. Švaraus vandens prieiga. Nuo 1990 m. Skirtingose vietose gyvenantys žmonės yra vienaip ar kitaip veikiami gyvenamosios aplinkos, istoriškai susiklosčiusių aplinkybių. Dėl šių ir kitų priežasčių žmonių gyvenimo kokybė įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi.
Bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui. Bendrasis vidaus produktas (BVP) - galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės veiklos rezultatas, išreikštas pinigais. BVP yra svarbus šalies ekonominio pajėgumo indikatorius.
| Rodiklis | Paskirtis |
|---|---|
| BVP vienam gyventojui | Parodo ekonominį išsivystymo lygį |
| Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė | Atspindi sveikatos ir socialinės sistemos būklę |
| Kūdikių mirtingumas | Indikuoja sveikatos priežiūros kokybę |
| Gydytojų skaičius 1000 gyventojų | Parodo medicinos paslaugų prieinamumą |
| Švaraus vandens prieiga | Indikuoja infrastruktūros ir higienos lygį |
BVP apskaičiavimas naudojant (3) metodus: gamybos metodą, pajamų metodą ir išlaidų metodą
BVP vienam gyventojui: formulė ir taikymas
Jis apskaičiuojamas padalijant visą per metus šalyje sukurto galutinio produkto vertę iš vidutinio metinio gyventojų skaičiaus. BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas bendrą šalies nominalųjį BVP padalijant iš nuolatinių šalies gyventojų skaičiaus. Norint tiksliau palyginti realų gyvenimo lygį tarp skirtingų valstybių, dažnai naudojamas BVP pagal perkamosios galios paritetą (PGP), kuris suvienodina kainų skirtumus ir parodo, kiek realių prekių bei paslaugų vidutinis pilietis gali įsigyti už savo šalies valiutą.
Šis rodiklis padeda investuotojams ir ekonomistams palyginti skirtingų valstybių ekonominį pajėgumą bei efektyvumą, neatsižvelgiant į jų populiacijos dydį. BVP vienam gyventojui finansų rinkose naudojamas vertinant šalies vartotojų perkamąją galią, rinkos brandą ir potencialų augimą.
Nominalaus ir PGP BVP vienam gyventojui palyginimas
Nominalusis bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas JAV doleriais, pagal faktines prekių ir paslaugų kainos. Pavyzdžiui, amerikietis pensininkas neišgyvens ir kelių dienų už maždaug 70-80 dol. Kuris iš šių matavimų tikslesnis - priklausytų nuo matavimo tikslo bei aplinkybių, bet reikia manyti, kad BVP pagal perkamąją galią yra kiek arčiau realybės (su tam tikromis išlygomis).
Kaip pavyzdys, Baltijos valstybės: Lietuvoje BVP gyventojui didesnis nei Latvijoje, tačiau darbo užmokestis mažesnis. Vis tik, tiesa ta, kad BVP vienam gyventojui nebūtinai atspindi žmonių perkamąją galią ir pragyvenimo lygį. Tačiau šį rodiklį reikėtų daugiau sieti ne su pragyvenimo lygiu, tačiau su šalies ekonomine stiprybe.
| Matavimas | Kas parodoma | Nauda |
|---|---|---|
| Nominalus BVP vienam gyv. | Einamųjų kainų lygis, valiutos kursas | Tarptautiniai finansiniai palyginimai |
| BVP vienam gyv. pagal PGP | Kainų lygių suvienodinimas | Tikresnė perkamoji galia ir gyvenimo lygis |
BVP istorija ir metodologinės pastabos
Skaičiuoti nacionalinę gamybą XX a. 4-ajame d - metyje pradėjo ekonomistas Saimonas Kuznetsas (angl. Simon Kuznets), dirbęs JAV Komercijos departamente. Pirmieji nacionalinių pajamų paskaičiavimai padaryti Kuznetso 1934 metais. Pirma ataskaita apie nacionalines pajamas ir gamybą už 1929-1935 buvo pateikta JAV Kongresui 1937 metais. Iki tol niekas neturėjo tikslesnių duomenų apie šalies ekonominį pajėgumą, terminas makroekonomika iki 1939 metų buvo nenaudojamas. Iki 1991 metų bendrasis nacionalinis produktas buvo pagrindinis rodiklis makroekonominiuose tyrimuose.
Galutinėmis prekėmis kaip išimtis laikomos investicinės prekės. Didėjant gamybos specializacijos lygiui, daugelis gaminamų produktų pereina kelias gamybos stadijas įvairiose firmose, kol galų gale tampa galutiniais produktais ar paslaugomis. Jei šalies metinio produkto apimtis būtų nustatoma kaip tais metais pagamintų visų prekių ir paslaugų kainų suma, tuomet dalies prekių ir paslaugų vertė būtų keliskart įskaičiuota į BVP. Taigi, apskaičiuojant BVP pagal nacionalinių sąskaitų metodiką, tarpinio produkto vertė turi būti eliminuojama (tarpinis produktas - tai prekės ir paslaugos, panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas).
BVP apskaičiavimas naudojant (3) metodus: gamybos metodą, pajamų metodą ir išlaidų metodą
Politikos ir rinkų perspektyvos
Pagrindinis BVP tikslas - kiekybiškai įvertinti visų galutinių prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per tam tikrą laikotarpį, vertę. Šis terminas naudojamas vertinant valstybių ekonominį pajėgumą ir lyginant skirtingų šalių išsivystymo lygį. Politikos gairės: BVP dinamika signalizuoja, kada reikalingas ekonomikos skatinimas, o kada - vėsinimas siekiant suvaldyti infliacijąInvestuotojams BVP yra tarsi šalies „finansinė ataskaita“, padedanti suprasti, ar rinka yra perspektyvi ilgalaikiam kapitalo įdarbinimui.
BVP augimas paprastai teigiamai veikia akcijų rinkas, nes didėjantis vartojimas ir investicijos kelia įmonių pajamas bei pelningumą. Tai pamatas, ant kurio statomos visos šiuolaikinės finansinės prognozės. Ši informacija yra skirta tik edukaciniais tikslais ir neturėtų būti laikoma finansine konsultacija.
Praktinis pavyzdys: BVP vienam gyventojui skaičiavimas
Šalies nominalusis BVP yra 50 mlrd. EUR, o joje gyvena 2,8 mln. gyventojų. BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas bendrą šalies nominalųjį BVP padalijant iš nuolatinių šalies gyventojų skaičiaus. Norint tiksliau palyginti realų gyvenimo lygį tarp skirtingų valstybių, dažnai naudojamas BVP pagal perkamosios galios paritetą (PGP), kuris suvienodina kainų skirtumus ir parodo, kiek realių prekių bei paslaugų vidutinis pilietis gali įsigyti už savo šalies valiutą.
| Duomenys | Reikšmė |
|---|---|
| Nominalusis BVP | 50 mlrd. EUR |
| Gyventojų skaičius | 2,8 mln. |
| BVP vienam gyventojui (nominalus) | skaičiuojamas dalijant BVP iš gyventojų |
Plakatai ir vizualūs palyginimai: išsivysčiusios ir besivystančios šalys
Sukurkite plakatą tema „Išsivysčiusių ir besivystančių šalių bruožai“. Internete suraskite nuotraukų ir jomis iliustruokite išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonominius ir socialinius bruožus. Pateikite nuotraukų pavadinimus, kuriuose atsiskleistų nuotraukos turinys.
Kuriant plakatą remkitės konkrečių valstybių (išsivysčiusios ir besivystančios) pavyzdžiais. Pateikite trumpus komentarus, išvadas. Nuotraukose vaizduojamos ekonomiškai stiprioms ir žemo ekonominio išsivystymo šalimsbūdingos situacijos. CIA World Factbook statistika 2008 m.
BVP apskaičiavimas naudojant (3) metodus: gamybos metodą, pajamų metodą ir išlaidų metodą
Papildomos metodologijos detalės
Kitaip, BVP - pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Nustatant BVP pajamų būdu, prie vidaus pajamų dar pridedami du elementai, nesusiję su pajamų paskirstymu gamybos veiksniams: tai kapitalo nusidėvėjimo išlaidos (amortizacija) ir netiesioginiai mokesčiai (Ti - taxes indirect). Kadangi dalis galutinių prekių vertės įgyja amortizacijos (De - depreciation) formą, t. y. pasireiškia kaip suvartoto kapitalo atstatymas, rodantis per metus suvartoto kapitalo vertę, todėl amortizacinės lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos; jos vėl investuojamos į gamybą, išsaugant pradinį gamybos priemonių darbinį pajėgumą.
O netiesioginius mokesčius gaminamai produkcijai (mokesčius, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms) nustato vyriausybė, todėl jie įtraukiami į firmos gamybos kaštus ir jų dydžiu padidėja pagamintos prekės rinkos kaina. Šie mokesčiai apima: pridėtinės vertės mokestį, pardavimo mokestį, turto ir licencijų mokesčius, akcizus, muitus ir t. t.
Apibendrinančios pastabos apie rodiklio interpretavimą
BVP vienam gyventojui - ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį. Tačiau šį rodiklį reikėtų daugiau sieti ne su pragyvenimo lygiu, tačiau su šalies ekonomine stiprybe. Vis tik, tiesa ta, kad BVP vienam gyventojui nebūtinai atspindi žmonių perkamąją galią ir pragyvenimo lygį. Kritikai dažnai teigia, kad BVP pilnai neatspindi žmonių gyvenimo gerovės toje valstybėje.
Norėdami palyginti skirtingą valstybių išsivystymo lygį, geografai naudoja įvairius išsivystymo rodiklius. Šis rodiklis padeda investuotojams ir ekonomistams palyginti skirtingų valstybių ekonominį pajėgumą bei efektyvumą, neatsižvelgiant į jų populiacijos dydį. BVP pagal perkamąją galios paritetą - kiek arčiau realybės (su tam tikromis išlygomis).
tags: #socialinis #rodiklis #matuojantis #ekonominio #issivystimo #lygi