Socialinis modelis Lietuvoje - tai kompleksinis teisės aktų ir socialinių pokyčių paketas, skirtas darbo santykių, užimtumo, socialinės apsaugos ir pensijų sistemos pertvarkai. Jis kelia daug diskusijų Seime, tarp socialinių partnerių, verslo atstovų ir visuomenės. Naujasis socialinis modelis siekia atsakyti į šiuolaikinės darbo rinkos iššūkius, tačiau jo įgyvendinimas susiduria su įvairiomis kritinėmis nuomonėmis ir abejonių.
Socialinio modelio rengimo eiga ir svarstymai Seime
Gruodžio 17 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė planus naują socialinį modelį pateikti 2015 metų Seimo pavasario sesijai svarstyti. Naujųjų teisės aktų projektų paketą planuota derinti su socialiniais partneriais iki kovo pradžios. Galutinis projekto svarstymas LR Trišalėje taryboje buvo numatytas kitų metų vasarį.
Vis dėlto socialinių reikalų ir darbo komitete buvo sutarta, kad socialinis modelis bus suderintas iki 2014 m. lapkričio pabaigos, tačiau proceso grafikas keitėsi, o projektų dalimis teikimas svarstyti 2015 m. vyko etapais. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė pabrėžė, kad teisės aktai bus teikiami po vieną, siekiant nuoseklaus svarstymo.
Naujo socialinio modelio pagrindinės naujovės darbo santykiuose
Socialinis modelis numato reikšmingus pokyčius darbo santykių srityje. Viena svarbiausių naujovių - darbo sutarčių rūšių išplėtimas, siekiant mažinti nelegalų darbą ir pritaikyti sutartis prie šiuolaikinių poreikių. Trumpalaikės ir sezoninės sutartys būtų panaikintos, o terminuotos darbo sutartys galėtų būti sudaromos ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau ribojant jų trukmę - maksimalus terminas sutartims su tuo pačiu darbuotoju vienai funkcijai būtų du metai, o skirtingoms funkcijoms - iki penkerių metų.
Projekte taip pat numatyta, kad darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai tęsiasi ne mažiau kaip penkias dienas po terminų pasibaigimo. Darbdavys įpareigotas įspėti darbuotoją apie terminuotos sutarties pasibaigimą - jei darbo sutartis tęsiasi daugiau nei vienerius metus, pranešimas turėtų būti pateiktas prieš penkias darbo dienas, o jei daugiau nei trejus metus - prieš dešimt darbo dienų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Be to, įtvirtinama darbo laiko norma kaip vidutinis laikas, kurį darbuotojas turi dirbti tam tikrą laikotarpį, bei darbo laiko režimas, kuris reglamentuoja darbo laiko pasiskirstymą per dieną, savaitę ar kitą periodą. Maksimalus tokių periodų ilgis negali viršyti trijų mėnesių.
Atostogų reglamentavimas ir išmokų pakeitimai
Projektas siūlo keisti atostogų skaičiavimą - jos turi būti suteikiamos darbo dienomis, o ne kalendorinėmis. Garantuojama ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos, jei šešias dienas. Kolektyvinėse sutartyse galėtų būti numatytos papildomos lengvatos ar ilgesnės atostogos.
Socialinis modelis numato trumpinti įspėjimo terminus ir mažinti išeitines išmokas darbuotojams, atleidžiamiems darbdavio iniciatyva be jų kaltės. Tai daroma siekiant paskatinti užsienio investicijas ir darbo vietų kūrimą. Įspėjimo terminas būtų sumažintas iki vieno mėnesio, o jeigu darbo santykiai truko trumpiau nei metus, - iki dviejų savaičių. Projekte numatyta išeitinė išmoka vieno mėnesio vidutinio atlyginimo dydžio darbuotojams, kurių terminuotos sutartys tęsėsi ilgiau nei dvejus metus.
Kritika ir abejonių priežastys socialiniam modeliui
Naujasis socialinis modelis sulaukė daug kritikos. Seimo narys R. J. Dagys pavadino projektą „nekvalifikuotu ir prastu dokumentu“ ir išreiškė abejonę dėl šio modelio kokybės.
Viešinimo renginiuose dažnai pabrėžiama, kad modelis yra kuriamas vien vadovaujantis užsienio valstybių praktika, neatsižvelgiant į Lietuvos specifiką ir unikalumą. Girdima nuomonė, kad tai gali būti klaida, nes kas tinka vienoje valstybėje, nebūtinai tiks kitur.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Kita kritika susijusi su modelio sudėtingumu ir laiko stoka jį išnagrinėti bei suderinti su socialiniais partneriais. Klausiama, ar per kelis mėnesius galima tinkamai apsvarstyti svarbius socialinio gyvenimo klausimus - darbo santykius, užimtumo didinimą, skurdo mažinimą ir pensijų sistemos pertvarką.
Socialinio modelio poveikis ekonomikai ir viešojo sektoriaus finansams
Seimo TS-LKD frakcijos narys A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad socialinio modelio atidėjimas ar esminių nuostatų atsisakymas gali pakenkti šalies biudžetui ir sutrukdyti struktūrinėms reformoms, kuriomis remiasi Europos Komisija. Tai gali reikšti, kad Lietuva negaus leistino biudžeto deficito didinimo ir kils fiskalinės drausmės iššūkiai su būtinybe koreguoti nacionalinį biudžetą.
Be to, dalies socialinio modelio įstatymų įsigaliojimo atidėjimas gali sutaupyti apie 80 mln. eurų, tačiau tuo pačiu sumažinti darbo rinkos lankstumą ir užimtumo skatinimą. Europos Komisija taip pat išreiškė abejones dėl modelio socialinės apsaugos užtikrinimo.
Socialinio modelio svarstymas ir visuomenės reakcijos
Socialinio modelio svarstymai Seime lydimi didelių diskusijų. Parlamento pirmininkė L. Graužinienė yra pareiškusi, kad geriausia būtų, jeigu Vyriausybė pataisytų projektus pagal Trišalės tarybos rekomendacijas, tačiau į Seimą pateikiamas Vyriausybės variantas neapima visų pasiektų sutarčių.
Darbo kodekso ir socialinio modelio pakeitimai sulaukia protestų. Prie Vyriausybės rūmų organizuojami mitingai, kuriuose reiškiamos baimės dėl darbo santykių liberalizavimo ir socialinės apsaugos sumažėjimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinės apsaugos ir darbo ministro V. Šilinsko, akademikų ir ekspertų pranešimai bendruosiuose Seimo komitetų posėdžiuose siekia išsamiai paaiškinti socialinio modelio tikslus ir perspektyvas Lietuvai iki 2050 metų, pabrėžiant siekį sukurti atsparią ir bendruomenišką visuomenę.
Pensijų sistemos pertvarka
Socialinio modelio dalis - pensijų sistemos pertvarka - taip pat sulaukė gausių diskusijų. Projekte numatomas pensijų indeksavimas, kuris būtų nepriklausomas nuo politinių ciklų, užtikrinant pensijų didinimą kiekvienais metais. Taip siekiama depolitizuoti pensijų didinimo klausimą.
Tačiau pensijų reformai reikia rimto analizės ir konsultacijų su visomis suinteresuotomis pusėmis, nes tai viena jautriausių socialinės politikos sričių, turinti tiesioginį poveikį visuomenės gerovei ir socialiniam saugumui.
Socialinės politikos vizija „Lietuva 2050“
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija Lietuva 2050“ išdėstytas ambicingas siekis kurti atsparią, pilietišką ir bendruomenišką visuomenę, mažinant socialinę atskirtį ir didinant socialinį kapitalą.
Norint įgyvendinti šiuos tikslus, būtina nacionalinė sutartis tarp politinių partijų dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo, siekiant užtikrinti ilgalaikes socialines reformas.
Darbo santykių lankstumas ir užimtumo skatinimas
Socialinis modelis siekia didinti darbo rinkos lankstumą, sumažinti šešėlį darbo santykiuose ir skatinti užimtumą. Tai apima ir didėjantį terminuotų sutarčių naudojimą, ir išeitinių išmokų reformą, siekiant paskatinti naujų darbo vietų kūrimą.
Tokie pokyčiai yra svarbūs Lietuvos konkurencingumui regione ir integracijai į Europos rinkos ekonomiką, tačiau kartu kelia iššūkių socialinei apsaugai ir darbuotojų saugumui.
Darbdaviai, darbuotojai ir socialinės partnerystės vaidmuo
Socialinio modelio įgyvendinimui svarbus dialogas tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir valstybės institucijų. Trišalės tarybos vaidmuo ypač svarbus siekiant rasti pusiausvyrą tarp darbo rinkos liberalizavimo ir darbuotojų teisių apsaugos.
Tačiau pastaruoju metu kilo ginčų dėl to, kad kai kurie svarbūs susitarimai nebuvo įtraukti į Seimui pateiktus projektus, o procesas vyko skubotai, be pilno ekspertiško vertinimo.
Atkeliamos reformos ir laukiančios problemos
Dalies socialinio modelio įstatymų įsigaliojimas buvo atidėtas, tačiau diskusijos ir toliau tęsiasi. Lietuvos visuomenė ir politikai susiduria su dilema: kaip suderinti darbo rinkos lankstumą ir socialinį saugumą, užtikrinti konkurencingumą bei socialinę atskirtį sumažinančią politiką.
Seimas ir vyriausybė artimiausiu metu toliau spręs šiuos klausimus, atsižvelgdami į ekspertų, socialinių partnerių ir Europos Komisijos nuomones.
tags: #socialinis #odelis #seimas