Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs. Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Ingos Truskauskaitės, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata yra susiję kur kas labiau nei gali pasirodyti.
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų* depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais.
Tarptautiniai duomenys ir Lietuvos situacija
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais. Lietuvoje situacija taip pat neatrodo labai optimistiškai.
2025 m. pabaigoje buvo atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį parengė straipsnyje kalbinama doc. dr. I. Truskauskaitė, o finansavo „Tele2 Lietuva“. Šiame tyrime dalyvavo reprezentatyvi suaugusiųjų imtis. Iš tyrimo rezultatų matoma, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu. Socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - pasak tarptautinių tyrimų, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu“, - iškalbingais duomenimis dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Be to, anot doc. dr. I. Truskauskaitės, žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažniau ieško paguodos socialiniuose tinkluose. Taip pat ir itin aktyvus socialinių tinklų naudojimasis gali pabloginti psichologinę savijautą. Lietuvoje pernai atlikto tyrimo duomenys be kita ko rodo, kad žemu psichologiniu atsparumu pasižymintys suaugusieji daugiau nei dvigubai dažniau linkę įnikti į socialinius tinklus už aukštu psichologiniu atsparumu pasižyminčius žmones.
Diskusija „Socialinių tinklų karta: ką svarbu žinoti?"
Mechanizmai: palyginimas, algoritmai ir dopaminas
Mokslininkės I. Truskauskaitės teigimu, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata labiausiai susiję todėl, kad į soc. tinklus įnikę žmonės dažnai nepakankamai pasirūpina kitais svarbiais savo poreikiais. Visgi, išskirtinai daugiausiai žalos daro net ne tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ką būtent juose veikiame: „Nuolatinis lyginimasis su kitais, grožio filtrai, kuriuos naudoja kiti ar naudojame patys, gali didinti nepasitenkinimą savo išvaizda ar gyvenimu apskritai. Taip pat, socialinių tinklų algoritmai pritraukia vis daugiau tokio turinio, kuris yra įprastas, tad „ištrūkti“ iš neigiamos emocinės spiralės kartais gali būti tikrai sudėtinga. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei dešimtadalis Lietuvos gyventojų dažnai naudoja socialinius tinklus, norėdami pamiršti problemas, o tai yra vienas probleminio santykio su socialiniais tinklais požymių. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse“.
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Pažeidžiamiausios grupės: amžius, lytis ir psichikos sutrikimai
Tai, kiek žalos padarys per didelis laikas socialiniuose tinkluose, gali skirtis skirtingoms visuomenės grupėms. Pašnekovės teigimu, patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. „Tyrimai rodo, kad intensyvesnis socialinių tinklų naudojimas merginoms padidina depresijos riziką labiau nei vaikinams. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys iliustruoja, kad 18-34 metų žmonių grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Tai atsispindi ir psichikos sveikatos vertinime: nerimo bei depresijos rizika pasižyminčių šioje amžiaus grupėje yra dvigubai daugiau nei kitose suaugusių amžiaus grupėse. Taip pat ypač pažeidžiami yra tie asmenys, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Turint šį sutrikimą daug sunkiau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais ir lengviau „įsisukti“ į priklausomybės ratą, mat socialiniai tinklai suteikia greitą atlygį ir stimuliaciją, kurios smegenims trūksta“, - įžvalgomis dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Kūno įvaizdis, FOMO ir perdegimas
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S.
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.
Priklausomybė, fiziniai padariniai ir miegas
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
„Rimčiausias priklausomybės nuo socialinių tinklų požymis - kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais. Lietuvoje atlikto jau minėto tyrimo duomenimis, priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra maždaug 6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Nors tai gali skambėti nedaug, bet kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kuriems socialiniai tinklai jau nėra tik pramoga ar bendravimo priemonė, o tikra problema. Svarbu atpažinti šiuos ženklus laiku, nes ankstyvos intervencijos - pavyzdžiui, sąmoningas naudojimosi mažinimas ar specialistų pagalba - gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių psichikos sveikatai“, - pokalbį užbaigia doc. dr. I. Truskauskaitė.
Kada socialinių tinklų yra per daug? Įspėjamieji ženklai
Doc. dr. I. Truskauskaitė sako, kad norint suprasti, ar santykis su socialiniais tinklais yra sveikas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis specifinius požymius. Pavyzdžiui, jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų, arba jei jais daugiau naudojatės tuomet, kai nutinka kas nors nemalonaus, kai prasčiau jaučiatės. Kitaip sakant, jei naudojatės socialiniais tinklais norėdami pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką - tai gali būti probleminio santykio su socialiniais tinklais ar priklausomybės nuo jų požymiai. Kiti perspėjamieji ženklai - jei pastebite, kad reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą, jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta.
Juk gali būti taip, kad jaučiame slogumą, depresinę nuotaiką, neaiškų nerimą, o motyvacija išėjo kažkur pasivaikščioti, bet viso to priežasčių iki galo nesuprantame. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
Akivaizdūs ryšiai: nuo eksperimentų iki jaunų suaugusiųjų patirčių
Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc.
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Diskusija „Socialinių tinklų karta: ką svarbu žinoti?"
Kas padeda: sąmoningumas ir ribos - ne draudimai
Tad ar yra veiksmingų būdų, kaip socialinių tinklų naudojimą paversti mažiau žalingu psichikos sveikatai, o gal net ir naudingu mums? Tyrimai aiškiai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. I. Truskauskaitė sako, kad sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą.
„Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad tik 10 proc. gyventojų aktyviai taiko įvairias socialinių tinklų ribojimo strategijas, nors jos tikrai veikia. Net paprasti dalykai, tokie kaip, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas. Be to, svarbu prisiminti, kad žalinga gali būti ne tik tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir kaip juos naudojame. Tyrimai rodo, kad aktyvus bendravimas su artimais žmonėmis, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, kuris gerina nuotaiką, paieška socialiniuose tinkluose gali turėti net ir pozityvų poveikį psichikos sveikatai. O štai pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio „vartojimas“ dažniausiai blogina savijautą“, - tikina docentė.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai. „Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Rizikos rodikliai ir palyginimai
| Rodiklis | Vertė / įžvalga |
|---|---|
| Kasdienis SNS naudojimas >3 val. | +60% nerimo ir depresijos rizika paaugliams |
| Lietuvos suaugusiųjų nerimo rizika | ~20% (beveik 2× ES vidurkio) |
| Lietuvos suaugusiųjų depresijos rizika | ~20% (beveik 2× ES vidurkio) |
| Rizikingas naudojimasis (18-34 m.) | 40-55% |
| Priklausomybės rizikos grupė | ~6% suaugusiųjų |
| Ekrano laiko mažinimas iki 30 min./d. | Reikšmingai sumažėja depresijos simptomai |
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Renginiai ir ištekliai emocinei gerovei
Daugiau apie emocinę gerovę - jau vasario 5 dieną vyksiančioje didžiausioje emocinės gerovės konferencijoje „LogOff“. 8 turinio salės ir per 50 pranešėjų susitinka Vilniuje tam, kad kalbėtų apie visuomenei itin svarbius dalykus. Daugiau informacijos: www.logoff.lt Renginio metu bus galima atlikti VU mokslininkų ir „Tele2“ sukurtą testą, kuris padės įsivertinti, koks šiuo metu jūsų santykis su socialiniais tinklais, bei gauti naudingų patarimų apie tai, kaip pagerinti savo balansą.
* Jauni suaugusieji, angl. young adults - tai vystymosi amžiaus tarpsnis nuo vėlyvosios paauglystės iki visiškos suaugystės. Vilniaus miesto klinikinė ligoninės pranešimas spaudai.
Kokie jausmai rodo, kad laikas keisti įpročius?
- Jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų.
- Jei socialiniais tinklais daugiau naudojatės po nemalonių įvykių ar prastesnės savijautos.
- Jei reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą.
- Jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta.
- Jei socialiniai tinklai trukdo darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Diskusija „Socialinių tinklų karta: ką svarbu žinoti?"
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo.
tags: #socialinis #nerimas #ir #naudojamu #socialiniu #tinklu