Šiame straipsnyje nagrinėjami siūlomi naujo socialinio modelio aspektai, jo poveikis darbo santykiams, socialinėms garantijoms ir užimtumui, kartu aptariami socialinio darbo principai, darbo su pažeidžiamomis grupėmis praktikos bei psichologinio kontrakto reikšmė organizacijose.
Europos Komisijos vertinimas ir Lietuvos kontekstas
Taip teigiama šių metų Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą. Atskaitoje pažymima, kad 2015 ir 2016 m. Lietuvos ekonomika augo, nors ir kiek lėčiau. Lietuvos BVP per pastaruosius dvejus metus augo po apytiksliai 2 proc. Praėjusiais metais nedarbas mažėjo dėl spartaus užimtumo augimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tačiau tuo pat metu rinkoje atsirado daugiau darbuotojų, nes didesnis skaičius pagyvenusių darbuotojų liko darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Europos Komisija pažymi, kad darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai auga, bet darbo rinka traukėsi.
Komisija pabrėžia didelę pajamų nelygybę Lietuvoje - ji yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. „Lietuvos mokesčių lengvatų sistemos priemonėmis nelygybė mažinama mažiau veiksmingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Be to, laikoma, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui; gali būti, kad Lietuvoje ji taip pat skatina didelę emigraciją.
Vertindama viešųjų finansų būklę, Europos Komisija sako, kad ji yra patikima, bet vidutiniu laikotarpiu fiskaliniai uždaviniai turi sunkėti, nes gyventojų skaičius mažėja, o išlaikomų žmonių skaičius auga. Ataskaitoje pažymima, kad mokesčių - PVM bei darbo mokesčių - surinkimas yra neblogas, bet galėtų būti dar efektyvesnis. Tačiau iš esmės išvada tokia, kad Lietuvos augimo perspektyvos ir fiskalinis balansas priklausys nuo to, kaip bus sprendžiamos gyventojų mažėjimo ir senėjimo problemos. Taip pat problema - kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, tai ateityje gali tapti Lietuvos augimo trukdžiu.
Naujo socialinio modelio tikslai ir siūlomi sprendimai
Šis seminaras buvo labai svarbus dabar, todėl, kad šiuo metu Lietuvoje svarstomas socialinis modelis, kuris apima darbo santykių ir socialinės sistemos reformą. Lietuvos Seime yra svarstomas naujas Darbo Kodeksas ir nauji socialinės apsaugos įstatymai. Tokios reformos jau įvyko Lenkijoje, Latviai pernai irgi ėmėsi kurti lankstesnius darbo santykius. Vyksta pokyčiai visoje Europoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Nomeda Marazienė. Naujo socialinio modelio kontekste kyla gausybė klausimų. Kaip siūlomos naujovės paveiks darbuotojus ir galimybes įsidarbinti? Kokios įtakos tai turės jaunimo nedarbui? Kaip keisis mamų galimybės suderinti darbą ir šeimą? Kaip kis darbo grafikas? Apie tai kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis, iLAW vadovaujantis partneris doc. dr.
Dabar, pasak ekspertų, socialinės garantijos neskatina darbo vietų kūrimo, tai lemia aukštą nekvalifikuotos darbo jėgos lygį, mažas pensijas. Lankstesni darbo santykiai - drąsiau steigiamos naujos darbo vietos. Geresnės darbo pasirinkimo, atlyginimo galimybės. Skaičiuojama, naujasis modelis padėtų sukurti apie 85 tūkst. Estija nuo 2009 m. padidinusi darbo santykių lankstumą, sparčiai padidino užimtumą ir jos nedarbo lygis 2014 m. siekė 7,4 proc.
Lankstumo priemonės ir darbo sutartys
Geriau sąlygos įvairioms darbo sutartims: terminuotai, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi. Lengvesnė samdymo tvarka paskatins samdyti nuolatiniam darbui - dabar naudojamasi terminuotomis sutartimis, kurių terminas iki 5 metų. Naujame modelyje šį laikotarpį siūloma trumpinti. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, bus ribojama terminuotų sutarčių trukmė tam pačiam darbui atlikti - 2 metai, jei skirtingi darbai - 5 metai.
Pavyzdžiui, kad auginantys vaiką turi teisę reikalauti dirbti ne visą darbo dieną ir per mėnesį jiems darbdavys privalo suteikti tokią galimybę, o vėliau pageidaujant - grąžinti visą darbo dienos krūvį. Darbo vietos dalijimasis - kai, pvz., du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis/valandomis kuris dirbs. Teisė mokytis visą gyvenimą (kasmet po 5 d.). Pagerinamos galimybės įsidarbinti, ypač saugomų darbuotojų grupėms, kurių šiuo metu darbdaviai baidosi dėl didesnių socialinių garantijų - tokiu būdu, darbdaviai lengviau priimtų į darbą mamas, jaunus darbuotojus, darbuotojus neturinčius patirties, neįgaliuosius, pvz., neįgaliųjų dirba tik apie 29 proc., tuo tarpu tikimasi, kad jų užimtumas išaugs iki 36 proc. Lankstesnio darbo grafiko galimybė. Galimybė derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus (pvz.: 3 laisvos dienos per savaitę, darbas iš namų).
Socialinis dialogas, profesinės sąjungos ir kolektyvinės sutartys
Socialinis dialogas, vis dar yra priemone spręsti darbuotojų ir darbdavių problemas. Socialinio dialogo instituciją sudaro ministrai, profesinių sąjungų vadovai, darbdavių organizacijų prezidentai. Panaši struktūra Lietuvoje buvo 1995 metais, bet dabar Lietuvoje Trišale taryba praranda savo politinę reikšmę.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Savo patirtį pristatė Lenkijos NSZZ “Solidarnosc” pirmininkas Piotr Duda, Latvijos LBAS teisininkas- ekspertas Kaspars Racenajs, Estijos EAKL pirmininkas Peep Paterson. Visų šių pranešėjų pranešimai buvo susieti su pokyčiais darbo santykiuose ir socialiniame dialoge. Piotr Duda pristatė Lenkijos naujai priimtą įstatymą dėl Socialinio dialogo plėtojimo ir socialinių partnerių statuso. Pagal šį įstatymą, socialinis dialogas turi labai aukštą lygį.
Kaspars Racenajs, pristatė kokios garantijos liko profesinėms sąjungoms liberalizavus Darbo Kodeksą Latvijoje. Pavyzdžiui, kolektyvinė sutartys galioja visiems profsąjungų nariams, negalima iš darbo atleisti profsąjungos lyderio be profsąjungos sutikimo. Kai Lenkijoje buvo reorganizuojamas Darbo kodeksas, socialiniai partneriai buvo labai aktyvūs, pavyko išsaugoti darbo vietas atkurtoje gamyboje.
Kristina Krupavičienė paminėjo darbo santykių lankstumą, naujos įdarbinimo formas - tai ne tvarus užimtumas ir jis neišspręs Lietuvos žmonių skurdo problemų. Be to, naujas Darbo kodeksas stipriai apriboja profesinių sąjungų steigimosi ir veikimo laisvę. Profsąjungos nebetenka teisės į informavimą ir konsultavimą. Su tokiomis pataisomis negalima sutikti.
Fiskaliniai ir socialiniai iššūkiai
Romiant Europos Komisijos rekomendacijas, darbo laikas, minimalių pajamų ir gyvenimo standartų poreikis bei minimalaus atlygio klausimas tampa itin aktualus. Dr. Romas Lazutka kalbėjo apie minimalių socialinių garantijų nustatymą visos Europos lygmenyje. Šiuo metu Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje viena didžiausių ES. Romas Lazutka taip pat kalbėjo apie būtinybę nustatyti minimalų atlyginimą. Lietuvos problema, kad žmonės gaunantys MMA negali išmaitinti savo šeimų, ypač skursta vieniši tėvai.
Vyriausybės formuodamos politiką nuolat kartoja, kad EK reikalauja vienų ar kitų sprendimų. Darbo laikas viena iš problemų besikeičiančioje darbo rinkoje. Bet darbo laikas vis dar skirtingas palyginus visas ES šalis. Vokietijoje dirbama mažiau, Anglijoje ir post komunistinėse šalyse dirbama vis ilgiau. Darbuotojai dirbantys ilgai neturi galimybių buti su šeimomis. Šį procesą turi įtakoti profesinės sąjungos per kolektyvines sutartis.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinio darbo vaidmuo ir principai
Socialinio darbuotojo profesinė veikla apima žmonių, šeimų, bendruomenių probleminių santykių analizę, socialinių pokyčių siekį, orientavimąsi į žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimą. Esant pliuralistiniam socialinio darbo metodų kontekstui, ypač svarbu diegti pažeidžiamų visuomenės grupių stiprybių orientacijos modelį kasdienėje veikloje.
Socialinio darbuotojo darbas - tai ne tik profesija, bet ir misija. Pasirinkdami šią specialybę, tampate pokyčių kūrėjais, kurie padeda žmonėms įveikti sunkumus, atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti naują gyvenimo etapą. Jūs būsite tas žmogus, kuris padės įvairaus amžiaus ir gyvenimo situacijų žmonėms atgauti prarastą balansą, skatins jų savarankiškumą ir kovos už jų teises.
Socialinio darbo teoriniai modeliai
Socialinio darbuotojo veiklos modeliai: Kognityvus (racionalus, tikrovės terapija) modelis. Atstovai: A. Bandura, J. Piaget. Veiksmo intensyvumas priklauso nuo valios stiprumo. Elgesį dažniausia lemia asmens mąstymas ir valia. Pabrėžiami tikslai, suvokimas ir savitumai.
Bendravimo (komunikacinės sąveikos) modelis. Atstovai: E. Berne. Plati komunikacijos ir tarpusavio sąveika. Svarbus geras šeimos funkcionavimas, komunikacija. Ekologinis (gyvenimo) modelis. Atstovai: Erikson, G. Bartlettas, L. von Bertalanffis ir kt. Šio modelio pagrindas - susikūrusi sistemų teorija.
Egzistencinis modelis. Atstovai: V. Franklis, R. Mėjus, L. Binsvangeris. Nagrinėjama žmogaus būtis pasaulyje ir pagrindiniai jo egzistencijos klausimai: gyvenimo prasmės, atsakomybės, laisvės, vienišumo, kančios, mirties. Elgesio terapijos (sociobihevioristinis) modelis. Svarbiausias dėmesys skiriamas žmogaus ir jo aplinkos išoriniams resursams.
Psichosocialinis (psichoanalitinis) modelis. Atstovai: C. G. Jung, Freudas, Adleris. Taikoma dirbant su individais, kurie turi emocinių sutrikimų, baimių, patyrę seksualinį išnaudojimą, pastoviai jaučiantys nerimą. Integruojantis modelis. Atstovai: N. Ackkerman, F. Sherz, O. Pollak, J. Spiegel. Krizės intervencijos modelis. Atstovai: G. Parry, D. Kaplano, Z. Plužek, G. Olportas, E. Eriksonas. Socializacijos modelis. Atstovai: E. McBroom. Bihevioristinis (terapijos) Atstovai: E. Thomas.
Darbas su sudėtingo elgesio paaugliais
Sudėtingas paauglių elgesys yra problema, kylanti dėl daugelio veiksnių, įskaitant paauglių raidos ypatumus, patirtas traumas, aplinkos veiksnius ir šeimos dinamiką. Socialiniams darbuotojams svarbu suprasti pykčio ir agresijos psichologines šaknis, kad galėtų efektyviai padėti paaugliams valdyti savo emocijas ir elgesį.
Norint suprasti sudėtingo elgesio priežastis, būtina atsižvelgti į paauglių raidos ypatumus. Paauglystė yra laikotarpis, kai vyksta dideli fiziniai, emociniai ir socialiniai pokyčiai. Šie pokyčiai gali sukelti stresą ir nerimą, kurie gali pasireikšti kaip sudėtingas elgesys. Be to, traumos, aplinkos veiksniai ir šeimos dinamika taip pat gali turėti didelės įtakos paauglių elgesiui. Pavyzdžiui, paaugliai, patyrę smurtą ar nepriežiūrą, gali būti labiau linkę į agresyvų elgesį.
Svarbu skatinti paauglius atpažinti savo emocijas ir suprasti, kas jas sukelia. Konfliktų Valdymas ir Prevencija. Konfliktai yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti juos valdyti konstruktyviai. Socialiniai darbuotojai turėtų būti apmokyti konfliktų valdymo technikų, kad galėtų padėti paaugliams spręsti konfliktus taikiai.
Praktinė simuliacija ir veiksmų analizė yra veiksmingi būdai mokyti socialinius darbuotojus valdyti konfliktus. Realios konfliktų situacijos gali būti analizuojamos, siekiant identifikuoti svarbiausius sprendimus ir įvertinti jų pasekmes. Specialistų patirtis ir tarpusavio įžvalgų generavimas gali padėti rasti alternatyvias elgesio strategijas.
Darbas su priklausomybių turinčiais asmenimis ir atvejo vadyba
Socialinis darbas su asmenimis, priklausomais nuo alkoholio ir / ar narkotinių medžiagų, ir jų artimaisiais yra sudėtingas ir reikalaujantis specialių žinių bei įgūdžių. Atvejo vadyba yra procesas, kurio metu socialinis darbuotojas koordinuoja įvairias paslaugas, reikalingas asmeniui, patiriančiam socialinę riziką. Tai apima asmens poreikių įvertinimą, paslaugų plano sudarymą, paslaugų teikimo koordinavimą ir stebėseną.
Atvejo vadyba gali padėti asmenims, turintiems priklausomybių, gauti reikiamą pagalbą ir pasiekti ilgalaikę abstinenciją. Sėkmės istorijos ir mokslu grįsti darbo metodai - visa tai gali būti pritaikoma socialiniame darbe.
Socialinio darbuotojo psichologinė savijauta: stresas, nerimas ir perdegimas
Socialinio darbuotojo kasdienybė dažnai būna kupina įtampos, nerimo ir streso. Darbas su pažeidžiamais asmenimis ir grupėmis gali būti emociškai išsekantis. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta, ir mokytis tai valdyti.
Streso Valdymo Technikos Socialiniams Darbuotojams. Socialiniai darbuotojai turėtų būti apmokyti streso valdymo technikų, kad galėtų efektyviai susidoroti su darbo keliamu stresu. Tai apima atsipalaidavimo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas ir meditacija, taip pat fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą. Taip pat svarbu turėti gerą socialinį palaikymą ir reguliariai pailsėti.
Kritiniai Pokalbiai ir Konfrontacijos Socialiniame Darbe. Kritiniai pokalbiai ir konfrontacijos yra neišvengiama socialinio darbo dalis. Svarbu išmokti bendrauti dirbant socialinį darbą su neadekvačiai (dėl ligos arba kitų priežasčių) reaguojančiais klientais. Po konflikto svarbu suteikti emocinę pagalbą tiek paaugliams, tiek darbuotojams. Reikia padėti paaugliams suprasti savo elgesio pasekmes ir išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat svarbu padėti darbuotojams atsigauti po sunkių konfliktų ir išvengti perdegimo.
Teisiniai aspektai socialiniame darbe
Vaiko teisės ir teisėti interesai yra tai, ką privalo žinoti kiekvienas socialinis darbuotojas. Asmens duomenų apsauga ir jos teisinio reglamentavimo principai yra labai svarbūs dirbantiems socialinių paslaugų sektoriuje. Socialiniai darbuotojai turi užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi saugiai ir konfidencialiai. Socialiniai darbuotojai turi žinoti aktualiausius teisės aktus, jų taikymo praktiką socialiniame darbe. Tai apima įstatymus, reglamentuojančius vaiko teises, asmens duomenų apsaugą, socialinę paramą ir kitus svarbius klausimus.
Mobingas darbe - atpažinimas, užkardymas, atsakomybė - yra svarbi tema socialiniams darbuotojams. Mobingas gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojų sveikatai ir gerovei, todėl svarbu jį atpažinti ir užkardyti.
Psichologinis kontraktas organizacijos kontekste
Psichologinio kontrakto sudarymas ir jo laikymasis organizacijos kontekste - tarp darbuotojo ir darbdavio - nagrinėjamas ne tik mokslininkų, bet ir verslo atstovų jau beveik 70 metų. Psichologinis kontraktas yra abipusis susitarimas, pagrįstas lūkesčiais ir įsitikinimais. Psichologinis kontraktas didina pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą organizacijai, gerina funkcijų vykdymą ir mažina darbuotojų kaitą organizacijoje.
Psichologinis kontraktas gerina dėstytojų ir studentų santykius, didina veiklos efektyvumą, motyvaciją ir studijų kokybę universitete. Straipsnyje yra tiriami dėstytojų ir studentų lūkesčiai vienas kito atžvilgiu, pateikiamas teorinis psichologinio kontrakto modelis universiteto kontekste ir atlikto empirinio tyrimo rezultatai.
Praktiniai pavyzdžiai ir mokomosios iniciatyvos
Vilniaus Universiteto profesorė Daiva Petrylaitė pristatė atliktą tyrimą dėl socialinio dialogo plėtojimo Lietuvoje. Lietuvoje buvo investuota į darbuotojų mokymus, kad darbuotojai butų apmokyti derybų, socialinio dialogo plėtojimo meno. Tyrimo rezultatai rodo, kad buvo apmokyta virš 10 tukst. darbuotojų. Seminarui gerą toną uždavė monsinjoras Žydrunas Vabalis. Seminaro metu kai kurie lyderiai lankėsi transporto įmonėje kur susitiko su vietos lyderiais, vyko diskusija dėl viešojo transporto paslaugų privatizavimo.
Marius Vaščega pristatė ES semestro svarbą ir rekomendacijas Lietuvai. Diskusijoje dalyvavę darbdavių atstovai sakė tikintys, kad socialinis dialogas stiprės, nors politikų nuomonė buvo skirtinga. Seminaro pabaigoje buvo paruoštos rezoliucijos. Capacity building for collective bargaining and industrial relations. Coordination of Collective Bargaining.
Socialinio darbo studijų ir praktikos aktualumas
Ši socialinio darbo studijų programa išsiskiria savo moderniu ir jautriai pritaikytu požiūriu į šiandienos visuomenės poreikius. Vienas iš unikalių programos aspektų - inovatyvių technologijų integracija. Pavyzdžiui, specialiai suprojektuotas interaktyvus robotas, skirtas darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais asmenimis. Šis robotas padeda ugdyti emocinius ryšius, skatinti komunikaciją ir socialinį bendravimą, kartu mažinant izoliacijos jausmą. Be to, programa siūlo praktikas sensoriniame kambaryje, kuris suteikia galimybę studentams giliau suprasti skirtingus pojūčius bei klientų emocines reakcijas.
Programa taip pat orientuota į vieną iš sparčiausiai augančių socialinio darbo sričių - darbą su senyvo amžiaus žmonėmis. Studijuodami šią programą, jūs ne tik įgysite praktinių įgūdžių, bet ir tapsite pokyčių dalyviais, gebančiais kurti prasmingus pokyčius žmonių gyvenimuose. Jūs pajusite tikrą pilnatvę, nes ši specialybė leidžia ne tik dirbti, bet ir palikti gilų pėdsaką visuomenėje - stiprinant tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
Atvejų analizė: socialinio darbuotojo praktika su senjorais
Problema / probleminė situacija: Specialistė Elena, socialiniu darbuotoju, dirba jau ne pirmus metus. Jau daugiau kaip 15 metų šioje profesinėje srityje teikia socialines paslaugas įvairioms žmonių grupėms. Praeityje, Elenos socialinė veikla buvo orientuota į darbą su vaikais ir jaunimu. Tačiau, pakeitus darbo vietą, Elena sulaukė pasiūlymo išbandyti savo jėgas kitoje socialinio darbo sferoje - darbe su senjorais. Todėl, šiandien, pagrindinė Elenos darbo veikla senyvo amžiaus asmenų konsultavimas bei jų lankymas namuose.
Pradėjus lankyti senyvo amžiaus asmenis namuose, jį greitai pastebėjo pagrindinę problemą, kuri vienija visus šiuos senjorus. Tai - išgyvenamas vienišumo jausmas, bendrystės su kitais žmonėmis trūkumas, socialinio gyvenimo už namų „sienų“ neturėjimas. Praktiškai visi senjorai, kuriuos jai tenka lankyti, išsako, kad kiek pamenantys visada jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Išsakomas ilgesys (nostalgija) laikams, kai turėtą įvairių formalių ir neformalių užsiėmimų, kurių metų galėtą reguliariai susitikti ir bendrauti, arba kitaip socializuotis, su kitais žmonėmis. Todėl, jie jaučiasi liūdni, prislėgti ir vis labiau vieniši. Senjorai išsako, kad norėtų susipažinti su naujais savo amžiaus žmonėmis, užmegzti draugiškus santykius, tačiau nežino, kaip ir kur tai padaryti. Elena supranta, kad jos klientams šioje srityje reikalinga pagalba ir nusprendžia sukurti konkrečių veiksmų planą, kaip situaciją pakeisti.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas
Kiekviena įmonę nori lojalių, kvalifikuotų, darbingų darbuotojų, kad jų darbo našumas būtų aukštas ir kad kūrybingi ir konkurencingi būtų. Tai galima pasiekti bendrai dirbant, bendrai derinant interesus tarp darbuotojų ir įmonės. Socialinis dialogas, tai geriausia priemone siekti bendrų tikslų.
Rengiant ir įgyvendinant naują socialinį modelį, būtinas koordinuotas požiūris tarp valdžios, darbdavių, profesinių sąjungų ir socialinių paslaugų teikėjų. Capacity building for collective bargaining and industrial relations; Coordination of Collective Bargaining - tai sritys, kurios padės stiprinti derybines institucijas ir kolektyvinio susitarimo praktiką.
Laikas – supratimas, kada kreiptis į darbo ir užimtumo konsultantus
Duomenų lentelė: keli palyginami rodikliai
| Rodiklis | Lietuva (paminėta) | Estija / Latvija / Lenkija (paminėta) |
|---|---|---|
| Pajamų nelygybė | Viena didžiausių ES, didėja nuo 2012 m. | Skirtingi sprendimai, kai kur - mažesnė nelygybė |
| Užimtumo pokyčiai | Darbo užmokestis sparčiai auga, bet darbo rinka traukėsi | Estija padidino užimtumą pakeitusi darbo santykius |
| Terminuotos sutartys | Iki 5 metų, siūloma trumpinti | Įgyvendinami lankstumo sprendimai |
| Neįgaliųjų užimtumas | Apie 29%, tikimasi kilimo iki 36% | Skirtingos skatinimo priemonės |
tags: #socialinis #modelis #garantijos #garantijos