Trumpaisiais pranešimais į telefonus per korinio transliavimo sistemą. Susikaupkite ir pasistenkite nusiraminti. Įsijunkite televizorių ir radiją, kad girdėtumėte pranešimus, kaip elgtis. Išklausę informaciją apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, vadovaukitės pateiktais nurodymais. Jei privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, užrakinkite duris ir atlikite įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Automobilyje įsijunkite radiją. Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos. Šie pastatai yra saugūs ir juose būtų galima rasti prieglobstį. Krašto apsaugos ministerija yra parengusi informacinę medžiagą su praktiniais patarimais, ką daryti tam tikrų ekstremalių įvykių metu.
Karas Ukrainoje yra kritinė situacija, kurios metu gali būti sunku valdyti emocijas ar nuraminti natūraliai kylančią paniką. Gresiant ar įvykus nelaimei visi nori žinoti - kas vyksta, ką daryti… Informacijos stoka kelia nerimą ir skatina klaidingą nuomonę bei formuoja gandus. Tuo tarpu tinkamai ir laiku suteikta informacija suteikia galimybę išvengti pavojaus ar sušvelninti jo pasekmes bei tinkamai sureaguoti, o išankstinis perspėjimas leidžia ne tik pasiruošti, bet ir mažina pavojaus laukimo baimę.
Gyventojų perspėjimo informacija turi būti gausi ir kuo iš įvairesnių šaltinių, tuomet tikėtina, kad ją išgirs daugiau žmonių ir kad žmonės labiau paisys perspėjimų. Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Visuomenė gali būti perspėjama įvairiais būdais: jungiamos civilinės saugos sirenos, siunčiami trumpieji pranešimai tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius pranešimus, skelbiami pranešimai šalies žiniasklaidoje, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose. Nuo 2012 m. Lietuvoje gyventojams perspėti yra naudojamos 845 sirenos, kuriomis galima perspėti apie 48 proc.
Perspėjimas sirenomis - tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo - 6 sekundės pauzė). Sirenos gausmas reiškia „Dėmesio visiems“. Jį išgirdus reikia įsijungti TV ar radiją ir laukti informacijos. Ne vėliau kaip po 3 min. Informacija apie įvykius gaunama ir iš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos).
Lietuvos įstatymuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimai apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas perduodami, teikiant pranešimus ir perspėjimus per įvairias visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją, spaudą, interneto portalus, naujienų agentūras ir t. Kai pasigirsta saugos signalai, instinktyviai suprantame - kažkas negerai. Tačiau ar žinome, ką tiksliai jie reiškia? O svarbiausia - kaip elgtis?
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Šiandien Lietuvoje turime veikiančią civilinės saugos perspėjimo sistemą, kuri informuoja apie pavojus, bet žinojimas, kaip reaguoti, vis dar nėra savaime suprantamas. Kiekvienas signalas turi aiškią reikšmę ir nurodo, ką daryti, kad būtume saugūs. Vis dėlto, kad ši sistema veiktų efektyviai, svarbu suprasti, ką reiškia išgirstas signalas, o tuomet žinoti kokių veiksmų imtis, atsižvelgiant į pavojaus tipą.
Kada ir kodėl įjungiami civilinės saugos signalai?
Civilinės saugos signalai įjungiami tada, kai reikia skubiai perspėti gyventojus apie gresiantį ar jau susidariusį pavojų. Tai gali būti cheminis pavojus, radiacinis pavojus, katastrofinis užtvindymas, potvynio pavojus, uragano pavojus ar oro pavojus.
Anot V. Jonauskaitės, svarbu suprasti, kad sirenos nėra vien tik garsas - jos yra ženklas veikti. Pasigirdus perspėjimo signalui, gyventojai turi nedelsdami įsijungti radiją, televizorių ar patikrinti telefoną, kad sužinotų, kokio tipo pavojus gresia ir kokie veiksmai būtini. Signalai taip pat gali būti įjungiami patikrinimų ar pratybų metu, siekiant įvertinti, ar sistema veikia tinkamai ir ar gyventojai tinkamai į ją reaguoja. Gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami tiek sirenomis, tiek trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus.
Signalų reikšmės ir žingsniai
„Dėmesio visiems” - įspėjamasis, pulsuojantis trijų minučių trukmės garsinis signalas, kuriuo gyventojai perspėjami apie artėjančios ar susidariusios ekstremalios situacijos grėsmę. Šis signalas taip pat gali būti skelbiamas sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Išgirdus šį signalą: nedelsdami įsijunkite radiją ar televizorių; išklausykite pranešimą; vykdykite rekomendacijas.
„Cheminis pavojus” - skelbiamas balsu, kai kyla realus ar gresiantis cheminės taršos pavojus. Išgirdus šį signalą: jei esate lauke - kuo greičiau pasitraukite iš pavojingos zonos civilinės saugos specialistų nurodyta kryptimi; jei esate namuose - sandariai uždarykite duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius ir kitas angas drėgnu audiniu; jei reikia evakuotis - pasiimkite dokumentus, vaistus, būtiniausius daiktus ir maisto.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„Radiacinis pavojus” - balsu įspėjama apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų. Išgirdus šį signalą: išklausykite pranešimą ir laikykitės rekomendacijų; jei nurodyta - vartokite stabiliojo jodo preparatus; jei liekate namuose - sandariai uždarykite langus, orlaides, dūmtraukio duris ir duris, jas uždenkite storu audeklu.
„Katastrofinis užtvindymas” - balsu įspėjama apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Išgirdus šį signalą: atidžiai išklausykite pranešimą; vykdykite nurodymus.
„Potvynio pavojus” - balsu skelbiamas įspėjimas dėl potvynio grėsmės dėl polaidžio ar stiprių liūčių. Išgirdus šį signalą: pasirūpinkite savo turtu ir gyvuliais; namuose pakelkite daiktus kuo aukščiau, apsirūpinkite maistu, vandeniu, medikamentais ir apšvietimo priemonėmis; jei reikia evakuotis - užsukite vandens ir dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite būtinus daiktus ir dokumentus.
„Uragano pavojus” - įspėjama apie artėjantį stiprų vėją ar audrą, galinčią sukelti ekstremalią situaciją. Išgirdus šį signalą: sutvirtinkite pastatų stogus, uždarykite langus ir duris; išjunkite elektros prietaisus, užsukite dujas; būkite toliau nuo langų, venkite būti po medžiais ar prie elektros linijų; miestuose slėpkitės tvirtose patalpose, pavyzdžiui, laiptinėse.
„Oro pavojus” - skelbiamas kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Eil. Įspėjamasis pulsuojančio 3 min. trukmės kaukimo garsinis signalas skelbiamas gyventojams apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę perspėti perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Išgirdę jį gyventojai privalo įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Eil. Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno m., Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r. gyventojams, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas, ne vėliau kaip 3 min. Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie tiesioginę priešo užpuolimo grėsmę. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie vykdomą perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas taip pat ir kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. Gyventojams civilinės saugos signalai privalo būti perduodami kartu su įspėjamuoju garsiniu signalu tokia tvarka: 45 sek. - įspėjamasis garsinis signalas, 15 sek. - įspėjamasis balsu skelbiamas signalas. Tai kartojama 3 kartus.
TRACK Video
Informaciniuose tuščiuose momentuose svarbu suteikti nuoseklius nurodymus, kaip recomenduojama laikytis per skirtingas situacijas, norint sumažinti paniką ir užtikrinti žmonių saugumą. Juos iliustruoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno civilinės saugos programos koordinatorės Valerijos Jonauskaitės patarimai.
- Prieš statinius signalus: susidėkite esminius daiktus, patikrinkite, ar radijai veikia, ir įsitikinkite, kad esate pasiruošę laikytis nurodymų.
- Signalų metu: įsijunkite TV ar radiją, laukite pranešimų ir laikykitės rekomendacijų.
- Po signalo: įvertinkite situaciją ir tęskite veiksmus pagal gautą informaciją.
Tarpinė išvados apie atsistojimo elgesį
Dažnai žmonės pasimeta išgirdę sireną, tačiau svarbu, kad atsistojimas ne vyktų impulsyviai. Reikia sustoti, įsijungti radiją ar TV, išklausyti pranešimą ir veikti pagal konkrečias pavojų tipų rekomendacijas. Taip užtikrinama, kad reakcija būtų tinkama ir pagrįsta.
tags: #socialinis #eksperimentas #nuskambejus #skambuciui #atsistoti