Socialiniu darbuotoju besirūpinančios žiniasklaidos įvaizdžio tema svarbi ne tik profesiniam prestižui, bet ir visuomenės pasitikėjimui teikiamomis paslaugomis. Socialinis darbas ne tik sprendžia individualias problemas, bet ir įgyvendina valstybės socialinės politikos nuostatas, tačiau dar visai neseniai buvo teigiama, kad socialinių darbuotojų veikla kitų profesijų kontekste vertinama žemiau ir nelaikoma svarbia. Kasdien besikeičianti socialinė situacija kelia naujus iššūkius socialinio darbuotojo profesijai. Mokslininkų teigimu, žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę, formuojant visuomenės nuomonę. Todėl žiniasklaida gali prisidėti prie teigiamo šio įvaizdžio formavimo ir socialinio darbuotojo profesijos prestižo augimo, skatinant jaunimą rinktis socialinio darbo studijas, gerinant visuomenės pasitikėjimą teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir jas teikiančiais socialiniais darbuotojais.
Tačiau tyrimai rodo, kad socialinių darbuotojų veikla dažnai laikoma antraeilė arba žemesnės reikšmės kontekste. Tyrimo dalyviai pabrėžė neigiamą visuomenės požiūrį į socialinio darbuotojo profesiją ir žiniasklaidos reikšmę visuomenės požiūriui į socialinio darbuotojo profesiją. Socialinių darbuotojų domėjimas žiniasklaida apsiriboja internetiniais portalais, socialiniais tinklais ir televizija. Informacija apie socialinį darbą dažniausiai randama socialiniuose tinkluose, tačiau būtent socialiniuose tinkluose ir televizijoje dažniausiai pastebimas neigiamas socialinio darbuotojo įvaizdžio vaizdavimas.
Nustatyta, kad atskleidžiant socialinio darbuotojo įvaizdį žiniasklaidoje dažniausiai taikoma pavyzdžio strategija, sukuriant pavyzdingo asmens paveikslą, ir įsiteikimo strategija, kai stengiamasi patikti kitiems, būti mėgstamu. Atskleidžiami socialinio darbuotojo tarpininko, atstovo, koordinatoriaus, atvejo vadybininko vaidmenys. Socialinio darbuotojo įvaizdžio gerinimui siūloma pateikti teigiamus socialinio darbo pavyzdžius televizijoje ir socialiniuose tinkluose.
Analizuodami 2021 metų periodinius leidinius, nustatėme, kad dažniausiai publikacijose atskleidžiamos socialinio darbo vertybės: orumas, žmogaus vertingumas, asmens savarankiškumo skatinimas, dalinimasis žiniomis, asmeninis augimas ir tobulėjimas bei profesinė atsakomybė. Šios vertybės atsiskleidžia teikiant pavėžėjimo, valymo, asistento, maisto išvežiojimo, vaikų globos, pagalbos neįgaliesiems ir šeimai paslaugas, organizuojant paramos teikimo akcijas ir savanoriaujant.
- Socialinio darbo įvaizdžio formavimas didžiosiose ir regioninėse žiniasklaidos priemonėse paveikia specialistų ir jų teikiamų paslaugų kokybę.
- Neišvengiamai žiniasklaidoje išryškėja tiek teigiami, tiek neigiami atvaizdžiai, priklausomai nuo konteksto (neutralūs, teigiami ar neigiami): kriminalas, šventės, socialinės iniciatyvos ar konfliktai su klientais.
- Specialistai siūlo daugiau teigiamų pavyzdžių ir atsiliepimų apie socialinį darbą televizijoje ir socialiniuose tinkluose, siekiant stiprinti pasitikėjimą paslaugomis.
Analizė apie Lietuvos didžiųjų ir regioninių žiniasklaidos priemonių požiūrį į socialinį darbą atskleidė, kad skirtingos amžiaus grupės, darbo stažas ir kvalifikacija lemia nuomonių skirtumus. Dangančiu laikotarpiu buvo aptariami įvairūs socialinio darbo įvaizdžio atvaizdai internete, televizijoje ir spaudoje, įskaitant LGBT bendruomenės vaizdavimą, tautinių ir etninių grupių atvaizdą bei kitų temų kontekstus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio darbuotojo vaidmenų spektras žiniasklaidoje
Atlikta analizė atskleidė, kad žiniasklaidoje socialinis darbuotojas dažniausiai vaizduojamas kaip tarpininkas, atstovas, koordinatorius ir atvejo vadybininkas. Šiuos vaidmenis išryškina straipsniai apie paslaugas, kurios padeda įvairioms klientų grupėms - nuo šeimų iki neįgaliųjų. Eksponuojami įvykiai, kurie iliustruoja socialinio darbo svarbą visuomenei, pavyzdžiui organizuojamos paramos teikimo akcijos ar savanoriavimo iniciatyvos.
Kaip pagerinti įvaizdį žiniasklaidose
Siekiant gerinti socialinio darbuotojo įvaizdį, rekomenduojama daugiau teigiamų socialinio darbo pavyzdžių įtraukti į televizijos reportažus ir socialinių tinklų kampanijas. Taip pat svarbu skatinti dialogą su klientais ir parodyti jų sėkmes bei asmenines savybes, kurios skatina pasitikėjimą paslaugomis.
Didžiosios Lietuvos dienraščiai 2010-2011 metais demonstruoja aiškius teigiamų ir neigiamų vaizdų kontrastus, o žiniasklaidos tyrinėtojai teigia, kad žiniasklaidos tikslas yra suteikti balsą žmonėms, kurių balsai dažnai lieka išgirsti. Tačiau įtraukdami daugiau įmanomų, empatiškų istorijų ir įvairių tautinių bei etninių grupių atstovų nuomonių, žiniasklaida gali prisidėti prie teigiamų pokyčių socialiniame darbe.
Žiniasklaida siekia suteikti balsą tiems, kurie turi pasakyti kažką įdomaus ir svarbaus, įskaitant dažnai mažiau girdimus visuomenės narius; tačiau kartais skatinama neapykanta, o tikra įsipareigojimo stoka gali stabdyti pokyčius.
Respublika, Lietuvos žinios ir kiti leidiniai kaip atspindys
Tiriamojo laikotarpio straipsniai rodo, kad socialinio darbo įvaizdis žiniasklaidoje gali skirtis priklausomai nuo konteksto: neutralus, teigiamas arba neigiamas. Neutralaus konteksto pavyzdžiai rodo, kad socialinės atskirties temos gali būti pavienės be aiškaus politinio ar socialinio įsipareigojimo, o neigiamas kontekstas dažnai susijęs su kriminalinėmis temomis ar konfliktiniais įvykiais.
Taigi įvaizdžio kūrimas žiniasklaidose turi didelę įtaką specialistų profesiniam gyvenimui ir teikiamų paslaugų kokybei. Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje analizuojami du pagrindiniai įvaizdžio generatoriai - teigiami pasiekimai ir iššūkiai profesijai atskleisti, kartu su klientų ir visuomenės požiūrio formavimu.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #darbas #ziniasklaidoje