Socialinis darbas su nuteistaisiais Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės

Socialinis darbas su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, yra svarbus faktorius, padedantis užtikrinti sėkmingą šių asmenų resocializaciją bei integraciją į visuomenę. Socialiniai darbuotojai kalėjimuose teikia įvairią socialinę pagalbą bei ugdo nuteistųjų socialinius įgūdžius, kurie gali pasitarnauti nuteistiesiems už įkalinimo įstaigos ribų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Gerybaitė jau mokykloje žinojo, kad nori dirbti socialinį darbą su nuteistaisiais. Mergina jau septintus metus dirba socialinį darbą bausmių vykdymo sistemoje ir sako turėjusi daug išmokti, kad taptų nuteistųjų bendruomenės nare, gebėtų bendrauti su įkalintais žmonėmis, o šie norėtų atsiverti jai.

Aš tikslingai ėjau į šią sistemą. Jau mokykloje, dešimtoje klasėje, žinojau, kad noriu dirbti socialinį darbą ir dirbti su nuteistaisiais. Studijavau Mykolo Romerio universitete socialinį darbą penitencinės teisės kryptimi. O kai rugsėjį prasidėjo studijos, jau spalį lygiagrečiai įsiliejau į nuteistųjų bendruomenę. Man visuomet norėjosi iššūkių, nenuobodaus gyvenimo ir darbo. Ieškojau sričių, kur galėčiau žmonėms padėti ir taip pat tobulėti pati. Tokia profesija - socialinio darbo su bausmę atliekančiais žmonėmis - pasirodė daugiausia kelianti iššūkių ir savotiškai įdomi.

Socialinio darbuotojo vaidmuo ir funkcijos

Socialinis darbuotojas - viena iš resocializacijos dalių. Resocializacija - tai darbas su nuteistuoju, siekiant jo mąstymo, elgesio pokyčių.

Socialiniai darbuotojai konsultuoja, padeda spręsti individualias problemas, pavyzdžiui, kai nuteistasis neturi būsto, dokumento, drabužių. Kartais net ir kalėjime jam trūksta tokių paprasčiausių dalykų, tenka padėti aprūpinti drabužiais, apavu. Ne visi turi artimuosius arba palaiko su jais ryšius.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Socialinis darbas daro įtaką nuteistųjų ir visuomenės tarpusavio santykio postūmiui. Dabar - taip. Jaučiuosi sava būdama bet kurioje laisvės atėmimo vietoje. Darbo pradžioje tas įsitraukimas į bendruomenę užtruko beveik metus, ir, galiu pasakyti, buvo sudėtingas juodo darbo laikotarpis. Vėliau po truputį viskas darėsi daug paprasčiau.

Socialinio darbuotojo darbas kalėjime - labai įvairus ir dinamiškas procesas. Jis apima kasdienį kontaktą su nuteistaisiais, jų problemų ir poreikių vertinimą, taip pat pagalbą sprendžiant tiek asmenines, tiek socialines problemas. Šiame darbe ypač svarbu išlaikyti profesionalumą ir empatiją, nes nuteistieji dažnai patiria įvairių emocinių ir psichologinių traumų.

Be to, socialinis darbuotojas atlieka svarbų tarpininko vaidmenį tarp nuteistojo ir kitų institucijų, siekdamas užtikrinti, kad jis gautų visapusišką pagalbą, kurios reikia nuteistojo integracijai į visuomenę. Socialinio darbuotojo vaidmuo šioje sistemoje yra kaip pagalbos teikėjo - tarpininko su valstybinėmis socialinėmis institucijomis, kur nuteistasis gaus pagalbą išėjęs į laisvę. Mes esame kaip „tiltas“ sėkmingam įsitvirtinimui visuomenėje.

Mūsų užduotis yra, kad kiekvienas asmuo atlikęs bausmę turėtų „stogą virš galvos“ ir patenkintų bazinius poreikius, kurie žmogui besąlygiškai reikalingi. Socialinis darbuotojas kalėjime atlieka specifinį vaidmenį, kuris orientuotas į asmenų, įkalintų dėl nusikalstamos veikos, socialinę integraciją ir jų gyvenimo kokybės gerinimą, taip pat veda individualias ir grupines mąstymo ir elgesio korekcines programas.

Palyginus su kitų profesijų atstovais, pavyzdžiui, psichologais, resocializacijos skyriaus pareigūnais, socialinis darbuotojas labiau orientuojasi į nuteistojo emocinius ir socialinius poreikius, o ne tik į elgesio korekciją ar teisinę atsakomybę. Psichologas daugiausiai gali dirbti su emocinėmis ir psichinėmis problemomis, atlikti psichologines konsultacijas ir terapiją.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Socialinis darbuotojas, skirtingai nuo šių profesijų atstovų, daugiausiai siekia užtikrinti, kad nuteistasis po bausmės sugebėtų prisitaikyti ir įsilieti į visuomenę, gyvenimo tikslų siekdamas nenusikalsdamas, o teisėtais būdais. Tuo gal mūsų darbas kitoks, nei kitų dirbančių darbuotojų, kurie padeda nuteistiesiems spręsti kalėjime kylančias problemas.

Be to, labai svarbu nuolat ugdyti savo gebėjimus, nes šioje aplinkoje kyla naujų iššūkių, susijusių su nuteistųjų poreikiais ir sistemos ypatumais.

Socialinio darbuotojo funkcijos:

• Užtikrina nuteistųjų socialinės integracijos ir resocializacijos procesą.
• Dirba socialinį darbą su nuteistaisiais, juos konsultuojant (individualiai ir (ar) grupėmis).
• Teikia individualius asmens poreikius atitinkančią emocinę bei socialinę pagalbą ir didinant nuteistųjų motyvaciją dalyvauti kompleksinės ir (ar) prevencinės pagalbos teikimo procese bei patvirtintose elgesio pataisos programose.
• Teikia siūlymus vyriausiajam socialiniam darbuotojui dėl nuteistojo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, trumpalaikių išvykų suteikimo ir kitų socialinei integracijai palankesnių bausmės atlikimo sąlygų galimybių.
• Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kurie nuteistajam gali suteikti reikiamą socialinę paramą ir (ar) kitą pagalbą, esant poreikiui kviečia juos (jų atstovus) į laisvės atėmimo vietą.
• Teikia pagalbą atkuriant, palaikant ar stiprinant socialinius ryšius su šeima ir (ar) kitais artimaisiais, esant poreikiui bendrauja ir (ar) bendradarbiauja su asmenimis iš nuteistųjų socialinės aplinkos.
• Kartu su nuteistuoju įvertina jo turimus ir trūkstamus įgūdžius, jo gebėjimus ir galimybes, paslaugų teikimo efektyvumą.
• Renka statistinius duomenis apie iš laisvės atėmimo vietos paleidžiamus nuteistuosius, problemines situacijas ir teikia informaciją vyriausiajam socialiniam darbuotojui.
• Sprendžia pagal kompetenciją iškilusias nuteistųjų problemas kartu su vyriausiuoju socialiniu darbuotoju, Skyriaus vadovu ir kitais struktūrinių padalinių darbuotojais.
• Įgyvendina dinaminį saugumą su kitais Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais.
• Pagal kompetenciją inicijuoja ir dalyvauja projektinėse veiklose, renginiuose, susijusiuose su socialinio darbo organizavimu, socialinių paslaugų teikimu, plėtojimu.
• Pagal kompetenciją dalyvauja komisijų ir darbo grupių veikloje.
• Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su Skyriaus veikla susijusius pavedimus.

Socialinio darbo metodai kalėjime

Individualus darbas socialiniame darbe kalėjime apima tiesioginį bendravimą ir pagalbos teikimą kiekvienam nuteistajam atskirai. Tai - metodas, kuris leidžia socialiniam darbuotojui sukurti asmeniškai pritaikytą pagalbą, atsižvelgiant į kliento poreikius, gyvenimo istoriją, asmenines problemas ir tikslus.

Dažniausiai teikiamos individualios konsultacijos, kurios apima įvairias temas: emocinę sveikatą, priklausomybę, santykius su artimaisiais, ateities planus. Individualaus darbo metu dažnai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri padeda nuteistiesiems suprasti savo elgesį, analizuoti jo priežastis ir pasekmes bei keisti destruktyvius mąstymo ir elgesio modelius.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Dar vienas nemažiau svarbus metodas yra darbas grupėje. Jo metu nuteistieji gali dalintis savo patirtimi, dirbti su panašiomis problemomis ir gauti žinias, kurias pritaikys savo gyvenime. Taip lavinami bendravimo įgūdžiai, mokomasi bendradarbiauti.

Kaip atrodo individuali konsultacija?

Susitikimas pradedamas nuo susipažinimo ir pasitikėjimo kūrimo. Stengiuosi sukurti aplinką, kad nuteistasis jaustųsi saugus dalintis savo mintimis ir jausmais. Pokalbio metu klausiu apie jo gyvenimą, pasikartojančias problemas, santykius su šeima ir visuomene.

Diskutuojame apie elgesio motyvus, galimas priklausomybes (pavyzdžiui, nuo alkoholio, narkotikų) arba psichologines problemas, kurios gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui ir reintegracijai. Dažnai suteikiu emocinį palaikymą, padedu nuteistajam susidoroti su įkalinimo keliamais sunkumais - vienišumu, baime, neviltimi.

Kai kuriais atvejais kalbame apie nuteistojo nusivylimą, kaltės jausmą arba, priešingai, apie atsakomybės vengimą. Šiek tiek susipažinus pradedame kalbėti apie tai, kokie yra tikslai bausmės atlikimo metu ir po išėjimo į laisvę, kaip galėtų gerėti gyvenimo kokybė.

Tikslai gali būti susiję su švietimu, darbo įgūdžių įgijimu, elgesio keitimu ar emocinių problemų sprendimu. Nuteistajam pasiūlau įvairias pagalbos formos, pavyzdžiui, socialinę pagalbą grįžus į bendruomenę ar priklausomybės gydymą. Konsultacija baigiama aptariant kitas svarbias temas, jeigu nuteistasis turi kokių nors klausimų arba poreikių.

Tuomet, įvertinus nuteistojo situaciją, susitariame dėl kitų susitikimų.

Iššūkiai ir sunkumai

Dirbdama kalėjime susiduriu su įvairiais iššūkiais, kurie reikalauja tiek profesionalumo, tiek emocinės ištvermės. Šie iššūkiai gali apimti tiek kasdienį darbą, tiek specifines situacijas, su kuriomis reikia susidoroti. Dažnai nuteistieji, ypač tie, kurie jau ilgą laiką atlieka bausmę, būna atsargūs.

Jie gali jausti, kad pagalba yra nenuoširdi arba tiesiog nesuprasti, kokia tokių konsultacijų nauda. Dėl praeities patirčių arba nuolatinės gyvenimo kalėjime įtampos nuteistieji dažnai nepasitiki bausmių vykdymo sistema ir jos atstovais, todėl sukurti santykį ir pasitikėjimą gali būti nelengva.

Pagrindiniai iššūkiai:

• Nuteistųjų nepasitikėjimas.
• Psichologinės problemos (traumos, depresija, nerimas).
• Priklausomybės.
• Laiko apribojimai.
• Visuomenės požiūris ir stereotipai.
• Biurokratiniai apribojimai.

Nuteistųjų psichologinės problemos yra labai įvairios ir dažnai sudėtingos. Visų pirma, tai gali būti traumos: daugelis iš jų yra patyrę praeities traumų, tokių kaip smurtas, nepriežiūra vaikystėje ar net savižudybės bandymas. Tokios traumos gali turėti ilgalaikį poveikį ir sunkina socialinio darbuotojo darbą.

Depresija ir nerimas, gyvenimas kalėjime, nuolatinis stresas, baimė dėl ateities ir socialinė izoliacija gali sukelti rimtų psichologinių problemų. Socialinis darbuotojas turi gebėti atpažinti šias problemas ir užtikrinti tinkamą pagalbą.

Priklausomybės - daugelis nuteistųjų turi priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ar kitų medžiagų ir tai dažnai tampa pagrindiniu iššūkiu socialiniam darbui. Kova su priklausomybėmis reikalauja specialistų pagalbos ir specifinių metodų. Laiko apribojimai - dažnai socialiniai darbuotojai turi ribotą laiką kiekvienam klientui, nes jų darbų apimtis yra didelė.

Tai reiškia, kad kai kuriems pagalba gali būti suteikta nepakankamai, nes trūksta laiko gilintis į kiekvieną atvejį. Visuomenės požiūris ir stereotipai - socialiniai darbuotojai kalėjimuose kartais susiduria su visuomenės nesupratimu ar net priešiškumu.

Kai kurie žmonės mano, kad pagalba nuteistajam yra „prieš visuomenę“, kad socialiniai darbuotojai „gina nusikaltėlius“. Tokie požiūriai gali kelti papildomų iššūkių, nes socialiniai darbuotojai turi kovoti su šiais stereotipais ir įrodyti, kad jų darbas yra svarbus siekiant sumažinti recidyvą ir padėti nuteistiesiems integruotis į visuomenę.

Dažnas yra susikūręs vaizdinius apie kalėjimą kaip apie baisią ir pavojingą vietą. Darbo kalėjime specifika apima griežtas procedūras ir taisykles, kurios gali apsunkinti socialinių darbuotojų darbą. Dažnai dėl biurokratinės kontrolės, griežtų apribojimų ir nepakankamo lankstumo socialiniai darbuotojai negali visiškai prisitaikyti prie nuteistojo individualių poreikių. Tai gali riboti pagalbos jiems teikimo efektyvumą.

Darbas su nuteistaisiais - kiekvienos dienos sėkmė, tai - ilgas ir sudėtingas procesas, keliantis iššūkių kiekvieną dieną. Kartais galvojant apie savo sėkmės atvejus atrodo, jog jų nėra, tačiau šitam darbe sėkmės atvejai vyksta kiekvieną dieną. Tik reikia juos įžvelgti ir įvertinti.

Kiekviena konsultacija, į kurią nuteistasis ateina piktas ant visų - ant sistemos, ant darbuotojų, ant gyvenimo - yra mažas žingsnis link pokyčio. Atėjusiems su pykčio kupinais jausmais, leidžiu jiems kalbėti. Išklausyti ir išsakyti savo emocijas kartais būna didžiausia pagalba, kurią galiu suteikti.

Pykčio priežastys gali būti įvairios: nesuvokiamas teisingumas, praradimai, neteisingai suprasti kiti žmonės ar paprasčiausias nuovargis nuo kalėjimo gyvenimo. Pirmasis žingsnis - tiesiog suteikti erdvę „išsivėdinti“, nes tai yra būtina norint pradėti procesą, kurio metu žmogus galės pažvelgti į save ir savo gyvenimą iš kitos perspektyvos.

Kiekvienas toks pokalbis tampa galimybe parodyti, ko žmogus gali pasimokyti iš savo gyvenimo situacijų. Atsargiai ir kantriai kartu bandome atrasti, ką jis gali padaryti kitaip, ką teigiamo galėtų paimti iš neteisybės, kurią jaučia, iš frustracijos, kuri jį verčia pykti. Galbūt tai - tiesiog gebėjimas nurimti ir pasirinkti kita reakciją kitą kartą, galbūt - naujos įgūdžių įgijimo galimybės, kurios gali palengvinti kasdienį gyvenimą kalėjime.

Matydama kaip žmogus nurimsta, kaip slūgsta pyktis ir jis tampa atviresnis, jaučiu, kad tai - sėkmė. Tai - ne staigus pokytis, o mažas, bet reikšmingas žingsnis. Kartais tai gali būti tiesiog sprendimų radimas, kuris padeda jam geriau susidoroti su kasdieniais sunkumais, pavyzdžiui, kalėjimo taisyklių laikymasis arba tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais.

Tai, ką matome šiandien, yra tik maža dalis ilgo proceso, tačiau šiandieninis nurimimas ar sprendimas - tai jau sėkmė. Nors kartais atrodo, kad pokyčiai vyksta lėtai ir nedideli, tačiau jie vis tiek vyksta. Pamažu žmogus pradeda įsivertinti save, suprasti, kad net ir kalėjimo aplinkoje jis gali priimti teisingus sprendimus, pagerinti savo santykius su aplinka, siekti asmeninio augimo.

Viena iš svarbiausių užduočių darbe - nuteistojo ruošimas į laisvę, gyvenamosios vietos suradimas, asmens dokumento pagaminimas. Kartais tai yra sudėtingas procesas, ypač kai nuteistojo dokumentas yra paimtas kaip kardomoji priemonė, o jis paleidžiamas į laisvę atlikęs bausmę.

Tuomet jis išeina be asmens dokumento ir todėl negauna jokių paslaugų. Nepaisant to, dažnai pasiekiame sėkmės, kai pavyksta atgauti asmens dokumentą ir užtikrinti, kad jis gautų reikalingą pagalbą. Kartais tai gali būti labai sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis ir ilgalaikio darbo su pačiu žmogumi, tačiau galiausiai tas pirmas žingsnis - išduotas dokumentas - palengvina asmens integraciją.

Turiu sėkmės atvejų, kuriais džiaugiuosi. Tai - nuteistieji, didesnę savo gyvenimo dalį praleidę įkalinimo įstaigose, šiuo metu sėkmingai gyvena nakvynės namuose arba jau yra išėję iš nakvynės namų ir gyvena savarankiškai. Tai parodo, kad ta pirma pagalba, kuri žmogui reikalinga užvėrus kalėjimo vartus, ypač reikšminga.

Vedant programas nuteistiesiems, man visada svarbiausia nesiekti, kad paslaugos gavėjas išmoktų visko, bet suteikti jam galimybę pasiekti bent mažą žingsnį į priekį. Dažnai sakau, kad „jei iš šios programos pasiimsi bent vieną procentą, išgirsi kažką, kas privers tave susimąstyti, tai jau bus laimėjimas.

O jei tą mintį pritaikysi savo gyvenime - tuomet pasieksime geriausią rezultatą, kokį tik galime pasiekti“. Toks yra mano požiūris į kiekvieną užsiėmimą ir kiekvieną pokalbį, nes dirbdama su nuteistaisiais, matau kaip svarbu, kad žmogus galėtų atrasti savyje norą pokyčiams. Tai ne visada bus drastiškas pokytis, ne visada bus akivaizdus ir greitas rezultatas.

Tačiau, jeigu žmogus po kiekvienos programos bent mažą dalį to, kas buvo kalbama, pritaiko savo gyvenime, yra jau didelis pasiekimas. Tikrai dažnai susiduriu su situacijomis, kai nuteistasis į programą ateina su skeptišku požiūriu ir galvoja, kad nieko nepakeis, nes jis jau „žino viską“.

Tačiau tikslas nėra „išmokyti“ kažko naujo per trumpą laiką, bet suteikti galimybę susimąstyti apie save, savo elgesį ir pasirinkimus. Tai gali būti net maža mintis, kurios užtenka, kad žmogus pradėtų mąstyti kitaip ir atrastų naujas galimybes, kaip keisti savo gyvenimą.

Socialinio darbo metodai kalėjime:

1. Individualios konsultacijos.
2. Grupines terapijos.
3. Kognityvinė-elgesio terapija.
4. Priklausomybių gydymo programos.
5. Socialinių įgūdžių ugdymas.

Mitai apie socialinį darbą kalėjime

Daugelis žmonių turi klaidingą įsitikinimą apie kalėjimą ir kalinčius žmones. Kalėjimai dažnai vaizduojami kaip pavojingos ir beviltiškos vietos, tačiau tai nėra visiška tiesa. Socialiniai darbuotojai stengiasi keisti šį požiūrį ir parodyti, kad nuteistieji taip pat yra žmonės, kurie gali pasikeisti ir grįžti į visuomenę.

Pagrindiniai mitai:

• Visi nuteistieji yra pavojingi.
• Nuteistiesiems negalima padėti.
• Kalėjimas yra tik bausmės vieta.
• Socialiniai darbuotojai gina nusikaltėlius.

Socialinis darbas įkalinimo įstaigoje įtemptas, jį gali dirbti psichologiškai ir emociškai stiprūs žmonės.

Apibendrinant, socialinis darbas su nuteistaisiais Lietuvoje yra svarbi sritis, padedanti užtikrinti sėkmingą jų resocializaciją ir integraciją į visuomenę. Socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau jų darbas yra labai reikšmingas ir gali padėti nuteistiesiems pakeisti savo gyvenimą.

tags: #socialinis #darbas #su #nuteistaisiais