Psichikos sveikata yra daugialypis fenomenas, apimantis emocinę, psichologinę ir socialinę asmens gerovę. Ji lemia, kaip mes jaučiamės, galvojame ir elgiamės. Geros psichikos sveikatos užtikrinimas padeda įveikti stresą, bendrauti su kitais ir priimti sprendimus. Psichikos ligos egzistavo visais žmonijos gyvavimo laikotarpiais. Tokie asmenys ir jų šeimos dažnai patiria įvairiausius iššūkius - visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities - tenka išmokti gyventi ir prisitaikyti esamoje situacijoje, mokytis iš naujo atrasti stiprybės šaltinius, neprarasti motyvacijos ištikus kriziniams atvejams. Labai svarbu, kad susidūrus su sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu asmenys, patiriantys elgesio ir psichikos sutrikimus, neliktų vieni, o šeimos gautų reikalingų žinių, palaikymą šiame kelyje.
Šiuolaikinio globalaus pasaulio situacija rodo, jog asmenų, patiriančių elgesio ir psichikos sutrikimus vis daugėja. Kaip rodo daugybė atliktų tyrimų bei darbo praktika socialinėje srityje, psichikos ir elgesio sutrikimą turintis asmuo patiria iššūkių savarankiškai įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, stresą, realizuoti savo gebėjimus mokytis, produktyviai dirbti, taip įsiliejant į įprastą visuomenės gyvenimą, išbūti harmonijoje su patiriamais iššūkiais ir siekti gerinti gyvenimo kokybę. Dėl vykstančių fizinių ir emocinių svyravimų, asmeniui tampa sunkiau priimti net ir menkiausius sprendimus ar atlikti, atrodytų, paprasčiausius kasdienius dalykus (pvz. pavalgyti, tinkamai apsirengti, naudotis buitiniais prietaisais ir pan.), taip pat kyla iššūkių jo socialiniam gyvenimui - tampa sudėtinga kurti santykius, savarankiškai formuoti gyvenimą, krenta jo gyvenimo kokybės lygis.
Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei. Nepaisant šalies mastu dedamų pastangų gerinti sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių asmenų stigmatizacija. Negatyvus požiūris bei nepagarbus elgesys šių asmenų atžvilgiu užkerta jiems kelią į visapusišką socialinę integraciją, adaptaciją ir pojūtį būti bendruomenės dalimi.
Socialinio darbo svarba psichikos negalią turintiems asmenims
Socialinis darbas su psichikos negalią turintiais asmenimis yra interdisciplininis, apimantis daug sudėtingų sričių ir funkcijų. Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Paprastai šie pojūčiai formuojasi savaime dar ankstyvoje vaikystėje, per stebėjimo, mokymosi, žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, paslaugų gavėjas paprastai siekia arba vengia tam tikrų sensorinių potyrių, todėl stebint keistą jo elgesį socialinis darbuotojas susipažįsta su jo situacija ir sensorinės integracijos sistema. Svarbu suprasti, kad neurologinė sistema gali būti sutrikusi, kai ji labai jautriai reaguoja į dirgiklius, kurie iššaukia asmens nerimą ir keistą elgesį.
Tuo pačiu, svarbus bendradarbiavimas su paslaugų gavėjo artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas galima pasiekti labai gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato jų socialinius įgūdžius, padeda palaikyti paslaugų gavėjo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti paslaugų gavėjo stipriąsias asmenybės puses ir jas kaip įrankį įgalinti padedant, kiek įmanoma, pačiam įveikti sunkumus, harmonija su aplinka ir savimi didėja.
Taip pat skaitykite: Proto negalia ir socialinis darbas
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. Šeimos slėnyje dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių sudaryti individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą. Taip pat svarbu skaityti apie: Mokslinė A. Socialinės istorijos metodas, Bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, Miško terapijos metodas, Socialinių dirbtuvių metodas, Finansinio raštingumo metodas, Atvejų aptarimų metodas, Savęs pažinimo metodas, Poilsio metodas, Motyvacijos sistemos metodas, Tvarumo metodas, Aplinkos pažinimo metodas, Lytiškumo ugdymo metodas, Intermodalinis meno terapijos metodas, Bendruomeniškumo metodas, Advokacijos/vadybininko metodas, Saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas.
Mano seniai ką tik pradėtas proceso suvokimas: sensorinė įtrauktis ir individualus planavimas
Šiuolaikiškas, individualus socialinis darbas su paslaugų gavėju apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Dirbant su centre gaunančiu socialines paslaugas asmeniu - paslaugų gavėju, svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų paslaugų gavėjo poreikius. Metodo parinkimas priklauso nuo paslaugų gavėjo situacijos, poreikių ir galimybių: svarbu nekelti per didelių, greitai nepasiekiamų lūkesčių ir kartu nenuvertinti paties asmens galių. Čia svarbiausia yra įkvėpti pasitikėjimo savimi ir suvokti, kad net mažiausias pasiekimas yra žingsnis į ateitį. Paslaugų gavėjas, paveiktas vaistų ir/arba sensorinių perkrovų, labai retai šypsosi, todėl didžiausia jo galia-išmokyti suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje, kasdienių įgūdžių įgijimo procese. Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ nepamiršta paslaugų gavėjo teisių, užtikrina orią, saugią aplinką ir informavimą apie dienos veiklų eigą, užimtumą ir pan. Tai yra esminiai principai visiems paslaugų gavėjams, patiriantiems biopsichosocialinius iššūkius.
Metodai ir jų taikymas socialiniame darbe
Socialinio darbo metodai su psichikos negalią turinčiais asmenimis yra įvairūs ir lankstūs, o jų pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių. Kai kurie iš jų: Individualus konsultavimas; Šeimos terapija; Grupės terapija; Kognityvinė elgesio terapija (KET); Psichosocialinė reabilitacija; Alternatyvioji komunikacija; Meninės veiklos taikymas; Socialinio darbo kontekste svarbus kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį. Meninė veikla palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju, ypač kai asmeniui sunku išreikšti mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių. Meninė raiška padeda neįgaliesiems ugdyti gebėjimą gyventi su savo negalia, lavinti socialinius įgūdžius ir gerinti tarpusavio supratimą. Socialinio darbo tikslas - padėti žmonėms įveikti socialines problemas ir pritapti visuomenėje.
Vaizdinė ir praktinė dalis: globos namuose psichikos negalią turintiems asmenims dažnai taikomos šios meninio užimtumo veiklos: dailė, muzikos užsiėmimai, šokio/judesio užsiėmimai, teatro/dramos užsiėmimai, rankdarbiai. Meninė veikla ir palengvina neįgaliųjų socializacijos procesus, lavina jų gebėjimą gyventi su negalia, formuoja socialinius įgūdžius bei gerina tarpusavio supratimą. Socialinės globos įstaigose taikomi ir kiti užimtumo metodai: miško terapija, užimtumo terapija, intermodalinė meno terapija, interaktyvus bendravimas su bendruomene, avokacijos/advokacijos priemonės, bei kt. Taip pat vyksta psichikos dienos stacionaro paslaugos, kurių tikslas - teikti psichiatrinę priežiūrą, psichologinę pagalbą ir socialinį darbą, užimtumo terapiją. Tyrimai rodo jų naudą emocinei būsenai, socialiniams įgūdžiams ir gyvenimo kokybei, nors iššūkių likę dėl informacijos trūkumo apie naujas paslaugas ir tvarkas.
Deinstitucionalizacija ir socialinis darbas bendruomenėje
Deinstitucionalizacija yra procesas, kuriuo pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Lietuvoje šis procesas buvo svarbus pokytis, dalyvavo Socialiniai globos centras „Vija“; Socialiniai darbuotojai padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje, koordinuoja paslaugas, užtikrina reikiamą pagalbą ir teikia paramą. Taip pat skatina visuomenę su psichikos negalia mažinti stigmą. Iššūkiai išlieka: resursų trūkumas, etinės dilemmas, profesinis perdegimas, tačiau nuoseklus darbas su klientais, jų šeimomis ir bendruomene sukuria galimybes integruotis ir gyventi pilnavertiškai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Iššūkiai ir dilemos socialiniame darbe
Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis susiduria su stigma, išteklių trūkumu, etinėmis dilemomis, profesiniu perdegimu. Taip pat svarbu išlaikyti empatinį požiūrį, laikytis teisės aktų ir išlaikyti pusiausvyrą tarp klientų autonomijos ir saugumo. Darbo kontekste svarbu nuolat tobulinti kompetencijas: žinios apie psichikos ligas, įgūdžiai vertinti poreikius, gebėjimas taikyti įvairius metodus, komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžiai, gebėjimas spręsti etines dilemas ir išlaikyti emocinę gerovę.
Profesiniai įgūdžiai ir kompetencijos
Svarbiausios socialinio darbuotojo kompetencijos apima žinias apie psichikos ligas ir negalią, įgūdžius vertinti asmens poreikius ir stipriąsias puses, gebėjimą taikyti įvairius socialinio darbo metodus, bendradarbiavimo įgūdžius su klientais, šeimomis ir kitais specialistais, gebėjimą spręsti etines dilemas ir rūpintis savo emocine gerove. Nuolatinis mokymasis ir patirti svarbus siekiant užtikrinti klientų gerovę. Socialiniai darbuotojai atlieka vaidmenis kaip vertintojas, tarpininkas, advokatas, konsultantas, švietėjas, socialinių ryšių atstatytojas ir kt., kurie kartu su klientais kuria gerovės ir įgalinimo kelionę.
Praktiniai pavyzdžiai ir įtraukimo principai
Šeimos slėnis, kaip pavyzdys, teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, sudarydami Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą ir įtraukdami įvairias paslaugas bei šeimos įtraukimą, siekiant harmonijos su aplinka ir savimi. Svarbus aspektas yra paslaugų gavėjo teisių užtikrinimas, informacijos suteikimas apie dienos veiklas ir jų eigą, siekiant sumažinti stigmatizaciją ir skatinti įtrauktį į bendruomenę. Meninė veikla socialiniame darbe nėra tik kūrybinis užsiėmimas: jos tikslas - išugdyti valią, kūrybiškumą, savivertę ir gebėjimą įsilieti į visuomenę. Įvairios meno terapijos technikos padeda klientams išreikšti save, o socialiniai darbuotojai naudoja jas kaip priemonę gerinti bendravimą su klientais, įveikti kalbos ir bendravimo sunkumus bei stiprinti tarpusavio ryšius.
Taip pat naudinga praktikuoti atvejų aptarimą komandoje, kai kartu analizuojama, kurioje srityje paslaugų gavėjas gali įsisavinti įgūdžius ir kokie motoriniai arba socialiniai komponentai reikalauja didesnio dėmesio. Interdisciplininis bendradarbiavimas su medicinos srities specialistais ir socialinio darbo kolegų komanda užtikrina holistinį pagalbos modelį, kuris palaiko paslaugų gavėjus ne tik simptomų mažinime, bet ir kasdieniame funkcionavime, mokymesi ir darbe.
Be to, psichikos dienos stacionarai suteikia psichiatrinę priežiūrą, psichologinę pagalbą ir užimtumo terapiją, kurios tikslas - pagerinti emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į individualios informacijos poreikį ir lengvatas, kurios gali būti pasiekiamos per šias paslaugas; taip pat iššūkiai yra paslaugų teikimo tvarkos ir tvarkaraščio individualizavimas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Meninės veiklos ir kūrybiškumo vaidmuo
Meninė veikla socialinio darbo praktikoje padeda užmegzti santykius, atkurti socialinius ryšius ir įtraukti paslaugų gavėjus į bendruomeninį gyvenimą. Kūrybiškumas - vienas iš svarbiausių socialinio darbuotojo bruožų, leidžiantis rasti nestandartinius darbo įrankius ir naujas veiklos schemas. Socioninėje praktikoje meninės veiklos taikymas tampa įrankiu ne tik ugdyti įgūdžius, bet ir sumažinti psichikos sutrikimų stigmas, skatinti pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą. Be to, meninė raiška padeda klientams išreikšti mintis, kai žodžiai tampa sunkiai prieinami, ir tai yra efektyvus įrankis viešojo ir asmeninio bendravimo gerinimui.
- Individualus konsultavimas ir šeimos terapija;
- Grupinės terapijos sessionos;
- Kognityvinė elgesio terapija (KET);
- Psichosocialinė reabilitacija ir alternatyvioji komunikacija;
- Meninė veikla: dailė, muzika, šokis, teatras, rankdarbiai;
- Intermodalinė meno terapija ir bendruomeniškumo metodai;
- Advokacijos/vadybininko ir saugios intervencijos priemonės.
Apibendrinimas
Socialinis darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis yra dinamiškas, tarpusavyje susijusių sričių ir kompetencijų visuma. Svarbu individualizuoti paslaugas, taikyti įvairius metodus, užtikrinti dalyvavimą bendruomenėje ir nuosekliai dirbti su šeimomis bei specialistų komanda. Pasitelkus kūrybiškumą, meninę veiklą ir inter/...
tags: #socialinis #darbas #su #negalia #turinciais