2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno apie 2,9 mln. žmonių. 2023 m. Lietuvos darbo rinkoje buvo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Užimtumo lygis siekė 73,2 proc., t. y. buvo 2,8 procentinio punkto didesnis už ES 27 vidurkį ir beveik lygus 2018 m. lygiui. 2023 m. nedarbo lygis beveik atitiko 2022 m. užregistruotą lygį. 2023 m. nedarbo lygis pasiekė iki pandemijos buvusį lygį.
BVP, užimtumas ir darbo užmokestis - kontekstas socialiniam darbui
2018-2022 m. BVP vienam gyventojui padidėjo 47 proc. 2022 m. vienam gyventojui teko 23 800 EUR bendrojo vidaus produkto. Šis rodiklis yra 32,8 proc. mažesnis nei 27 ES valstybėse narėse vienam gyventojui tenkantis 35 400 EUR vidurkis. 2023 m. 27 ES valstybėse narėse didžiausią darbo jėgos dalį sudarė vietos darbuotojai (vidutiniškai 85 proc.), o vidutiniškai mažesnę dalį - darbuotojai iš užsienio šalių (4,3 proc. iš kitų ES valstybių narių ir 10,5 proc.
2023 m. vieno asmens vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1 951 EUR, o ES-27 vidurkis - 3 417 EUR. Atitinkamai grynasis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1 213 EUR, o 27 ES valstybėse narėse - 2 351 EUR. Palyginti su 2018 m., vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje padidėjo 109,8 proc., o 27 ES valstybėse narėse - 19,8 proc. 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo minimalus 924 EUR mėnesinis darbo užmokestis. 2024 m. rugpjūtį Lietuvos Vyriausybė šį užmokestį pakėlė iki 1 038 EUR ir jis įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.
Užimtumo struktūra ir laisvos darbo vietos
Užimtumo lygis (proc.) - 2023 m. moterų užimtumo lygis siekė 72,6 proc., vyrų - 73,7 proc., o jaunimo - 30,8 proc.; lyginant su ES vidurkiu, tik moterų užimtumo lygis buvo didesnis, o vyrų ir jaunimo - žemesnis. 2023 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo 1 proc. 2023 m. 97,3 proc. aktyvios darbo jėgos buvo iš Lietuvos, 0,2 proc. - iš kitų ES valstybių narių ir 2,5 proc. iš trečiųjų šalių.
2022 m. dauguma darbuotojų dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (20,3 proc.), gamybos (19,4 proc.), transporto ir sandėliavimo (14,4 proc.) ir statybos (10,8 proc.) sektoriuose. Lietuvoje didžiausia darbuotojų dalis (33,4 proc.) dirbo labai mažose įmonėse (iki 9 darbuotojų). Tokių įmonių buvo 313 690 ir jos sudarė didžiąją dalį visų šalies įmonių (95,2 proc.). 26,4 proc. asmenų dirbo didelėse įmonėse, turinčiose daugiau nei 250 darbuotojų, 20 proc. - vidutinėse įmonėse (nuo 50 iki 249 darbuotojų), 11,9 proc. dirbančiųjų dirbo mažosiose įmonėse (nuo 20 iki 49 darbuotojų), ir 8,4 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
2024 m. Lietuvoje labiausiai trūko šių profesijų grupių atstovų: stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatorių, statybos ir susijusių profesijų darbininkų (išskyrus elektrikus) ir maisto perdirbimo, medžio apdirbimo, drabužių siuvimo ir kitų amatų bei susijusių profesijų darbininkų. Profesijų grupės, kurios pasižymėjo pertekliniu profesijų atstovų skaičiumi, buvo verslo ir administravimo jaunesnieji specialistai, kasybos, statybos, gamybos ir transporto sektorių darbuotojai bei teisės, socialinės, kultūros ir susijusių sričių jaunesnieji specialistai.
Laisvų darbo vietų lygis (t. y. laisvų darbo vietų skaičius, išreikštas visų užimtų darbo vietų ir laisvų darbo vietų sumos proc. dalimi) 2023 m. siekė 2 proc. pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose ir beveik atitiko ES 27 vidurkį. Palyginti su 2022 m., šis rodiklis padidėjo 0,1 procentinio punkto ir vis dar viršija iki 2020 m.
Moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir feminizuoti sektoriai
Labiausiai feminizuoti sektoriai Lietuvoje yra švietimo, žmonių sveikatos ir socialinio darbo sektoriai. Daugiau kaip 80 proc. šiuose sektoriuose dirbančių darbuotojų yra moterys. Didelė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, taip pat finansų ir draudimo veiklos darbo vietų dalis tenka moterims (atitinkamai 74,6 proc. ir 69,4 proc.). Informacijos ir ryšių sektoriuje moterys sudaro beveik trečdalį visų dirbančiųjų.
Per pastaruosius penkerius metus IRT srityje dirbančių moterų skaičius padidėjo pusantro karto. Labiausiai vyrų dominuojami sektoriai yra karjerų eksploatavimas ir statybos. Kolektyvinės derybos Lietuvoje vykdomos su 26,6 proc. darbuotojų.
Imigracija, darbo rinka ir socialinio darbo poreikis
Lietuvos įmonėse dirba apie 150 tūkst. užsieniečių iš 160 šalių, daugiausia - transporto, statybos, gamybos, IT, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Dauguma užsieniečių Lietuvoje dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais (daugiausia tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojais), suvirintojais, betonuotojais, metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais, virėjais, namų statytojais, elektrikais, santechnikais ir vamzdynų montuotojais, mūrininkais, mėsininkais, žuvų darinėtojais. Aukštos kvalifikacijos darbo vietose dauguma užsieniečių dirba kaip programinės įrangos kūrėjai, logistikos ir pardavimo vadovai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Nuotolinis darbas nepaprastai paplito pandemijos laikotarpiu. 2018-2023 m. nuotolinio darbo atvejų skaičius Lietuvoje palaipsniui didėjo - nuo 2,5 proc. iki 5,6 proc. Nuotolinio darbo „kartais“ dalis taip pat padidėjo nuo 2,1 proc. iki 7,1 proc.
Stažuotės, pameistrystės ir darbo stebėjimas
Lietuvoje pameistrystės yra profesinio rengimo ir mokymo forma, pagal kurią praktinė patirtis darbo vietoje derinama su teoriniu mokymu. Pameistrystės organizuojamos taip, kad bent 70 proc. mokymų vyktų realioje darbo aplinkoje, o likusieji 20-30 proc. - profesinio mokymo įstaigose. Šis modelis padeda vienu metu įgyti praktinių įgūdžių ir teorinių žinių. Pameistrystės trukmė priklauso nuo konkrečios profesinio mokymo programos ir profesinio rengimo, mokymo paslaugų teikėjo ir darbdavio susitarimų. Tokio modelio bendras tikslas - skatinti spartesnę ekonominę ir socialinę integraciją, didinti našumą ir gerinti nacionalinės ekonomikos konkurencingumą.
Darbo stebėjimas Lietuvoje yra vertinga asmeninio ir profesinio tobulėjimo priemonė, suteikianti įžvalgų, padedančių priimti sprendimus dėl karjeros ir tobulinti įgūdžius darbo vietoje. Ji suteikia asmenims galimybę stebėti specialistus jų darbo aplinkoje ir praktiškai susipažinti su konkrečiomis profesijomis ir pramonės šakomis. Ši patirtis naudinga studentams, dėstytojams ir specialistams, svarstantiems apie karjeros pokyčius ar siekiantiems patobulinti savo įgūdžius.
Regioninė perspektyva: sostinės regionas ir Vidurio-vakarų Lietuva
Vilniaus regione gyvena 848 724 gyventojai, o tai 2023 m. sudarė apie 29,7 proc. Lietuvos gyventojų. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, pakoreguotas pagal kainų lygį, Vilniaus regione sudarė 99,7 proc. 27 ES valstybių narių vidurkio, t. y. buvo gerokai didesnis už šalies vidurkį (67,2 proc.). Vilniaus regiono, kaip Lietuvos sostinės regiono, ekonomika yra įvairi ir pagrindiniai sektoriai prisideda prie augimo. Vilniuje sparčiai auga informacinių technologijų sektorius - čia savo biurus steigia programinės įrangos kūrimo įmonės, startuoliai ir tarptautinės bendrovės.
Miestas pirmauja plėtojant Lietuvos biotechnologijų pramonę ir yra populiari finansinių technologijų startuolių ir įmonių bazė. Vilniaus regione veikia įvairios pramonės šakos: elektronikos, tiksliosios technikos, biotechnologijų, farmacijos, metalo ir plastiko gaminių ir kt. Pažangiosios gamybos srityje veikiančios įmonės daugiausia gamina tokius aukštųjų technologijų produktus, kaip moksliniai ir pramoniniai lazeriai, optiniai parametriniai stiprintuvai, saulės elementai ir moduliai, matavimo įranga ir kt. Svetingumo sektorius taip pat yra svarbi regiono ekonomikos varomoji jėga, nes Vilnius, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO sąrašą, yra patraukli lankytina vieta. Vilniuje darbo aplinka yra kosmopolitiška, nes jo gyventojai puikiai moka anglų kalbą ir kalba keliomis kalbomis.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
2023 m. Vilniaus regiono darbo rinkoje aktyviai dalyvavo daugiau kaip 496 500 žmonių. 62,5 proc. darbuotojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 35,5 proc. - vidurinį išsilavinimą, o 2 proc. pradinį išsilavinimą. Užimtumo lygis Vilniaus regione 2023 m. siekė 65,2 proc., t. y. 6,4 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje ir 1,3 proc. punkto mažiau nei 2022 m.
2023 m. moterų užimtumo lygis buvo 61,5 proc., vyrų užimtumo - 69,4 proc., o jaunimo užimtumo lygis buvo 33 proc., t. y. didesnis už nacionalinį vidurkį. 2023 m. nedarbo lygis Vilniaus regione siekė 4,9 proc., t. y. buvo 1,9 proc. punkto mažesnis nei tų pačių metų nacionalinis vidurkis ir atitiko ankstesnių metų vidurkį.
2023 m. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gyveno 2 008 555 gyventojai, t. y. apie 70,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Pagal kainų lygį pakoreguotas bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sudarė 53,7 proc. 27 ES valstybių narių vidurkio, o tai gerokai mažiau už nacionalinį vidurkį (67,2 proc.). 2023 m. Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono darbo rinkoje aktyviai dalyvavo daugiau kaip 1 050 400 žmonių. Centrinės ir vakarų Lietuvos regiono užimtumo lygis 2023 m. buvo 56,1 proc., t. y. 2,7 proc. punkto mažesnis už Lietuvos nacionalinį vidurkį pagal 2022 m. duomenis.
2023 m. moterų užimtumo lygis buvo 52 proc., vyrų - 61 proc., o jaunimo užimtumo lygis - 30 proc.; visi trys rodikliai mažesni už nacionalinį vidurkį. Laisvos darbo vietos Vilniaus regione daugiausia skelbiamos transporto, gamybos (baldų, maisto, plastikinių ir metalinių gaminių ir kt.), statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.
Socialinio darbo sektoriaus feminizacija ir paklausa
Labiausiai feminizuoti sektoriai Lietuvoje yra švietimo, žmonių sveikatos ir socialinio darbo sektoriai. Daugiau kaip 80 proc. šiuose sektoriuose dirbančių darbuotojų yra moterys. Informacinė ir ryšių, finansų ir draudimo, profesinė, mokslinė ir techninė veikla - tai sektoriai, kuriuose dirbančiųjų skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje augo labiausiai. Nuo 2018 m. darbuotojų skaičius informacijos ir ryšių sektoriuje padvigubėjo; finansų sektoriuje jis padidėjo pusantro karto, o profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje - trečdaliu. Žemės ūkis buvo vienas iš sektorių, kuriame užimtumas reikšmingai sumažėjo (ketvirtadaliu).
Žmonių su negalia įdarbinimas: politika, iššūkiai ir rodikliai
Žmonių su negalia įdarbinimas yra svarbus socialinės įtraukties ir lygių galimybių užtikrinimo aspektas. Lietuvoje šiam tikslui skiriamas didelis dėmesys, o Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką. Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžiaus žmonės su negalia. Iš jų aktyvūs atviroje darbo rinkoje yra 26,3 proc. (43 897). Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų.
Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių. Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia.
„Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema - kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės. Negalią turinčio asmens profilis: kas antras - per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30-40 proc. Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc.
Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas. Užimtumo tarnyboje pirmą šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius - vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį. Pernai su Užimtumo tarnybos pagalba viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia. Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo.
Įdarbinimo rezultatai ir darbo formos
Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų - 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst. Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui. Nors didėjo 29,5 proc., tačiau lėčiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus - net 94,3 proc. - daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.).
Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko - 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo - 9,6 proc. Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės.
Socialinės įmonės ir kvotų sistema
Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausį-spalį socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo, laikotarpio pabaigoje spalio 31 d. Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių. Numatyta, kad neįgalių darbuotojų nuošimtis organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. Užimtumo tarnyboje 2023 m. rugsėjo pradžioje dirbo 5,4 proc. darbuotojų su negalia. Dabar jų - 5,9 proc.
„Šie pokyčiai - ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius - bausti. Norima, kad kiekviena institucija, įstaiga, organizacija įsivertintų socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia. Į pagalbą darbdaviams įsitrauks ir „Sodra“, kuri iki sausio 31 d. sudarys kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Planuojama susiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios šios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams. „Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje galima būtų panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančioms asmenų grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes. Visgi įstaigos turės laikytis lygių galimybių principo ir organizuodamos atrankų procesus turės vertinti visus kandidatus vienodai.
Duomenų apžvalga: pagrindiniai socialinio darbo konteksto rodikliai
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | 166 757 |
| Aktyvūs atviroje darbo rinkoje | 26,3% (43 897) |
| Užimtumo tarnyboje registruota (2024-10-01) | 14,4 tūkst. |
| Vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis (2024 Q2) | 2 196,40 EUR |
| Minimalus mėnesinis darbo užmokestis (nuo 2024-01-01) | 924 EUR |
| Minimalus mėnesinis darbo užmokestis (nuo 2025-01-01) | 1 038 EUR |
| Laisvų darbo vietų lygis (2023) | 2% (pramonė, statyba, paslaugos) |
Informacinė ir ryšių, finansų ir draudimo, profesinė, mokslinė ir techninė veikla - tai sektoriai, kuriuose dirbančiųjų skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje augo labiausiai. Nuo 2018 m. darbuotojų skaičius informacijos ir ryšių sektoriuje padvigubėjo; finansų sektoriuje jis padidėjo pusantro karto, o profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje - trečdaliu. Žemės ūkis buvo vienas iš sektorių, kuriame užimtumas reikšmingai sumažėjo (ketvirtadaliu).
Sektorių ypatumai: Alytaus regiono pavyzdys
Alytuje įsikūrusi vienintelė šaldytuvų gamykla Baltijos jūros regione, turinti didelę patirtį elektros prietaisų gamybos srityje. Ji taip pat žinoma kaip nerūdijančio plieno gaminių, sandėliavimo talpyklų ir slėginių indų gamintoja. Alytaus regione išplitusi tekstilės ir drabužių (techninė tekstilės, baldų apmušalų, namų tekstilės, sportinės aprangos ir pan.) gamyba. Šis regionas didžiuojasi išskirtine vieta - Druskininkų kurortu, gerai žinomu dėl medicininių SPA procedūrų ir sveikatingumo turizmo. Druskininkai siūlo įvairias gydymo ir atsipalaidavimo paslaugas, sveikatingumo centrus ir poilsiavietes, todėl jie yra populiarūs tiek tarp vietos, tiek tarptautinių turistų.
Laisvos darbo vietos Daugiausia laisvų darbo vietų apskrityje skelbia gamybos (maisto produktų, baldų, medienos ir metalo gaminių ir kt.), statybos, variklinių transporto priemonių prekybos ir remon...
Tarptautinis kontekstas: Lietuva ir ES
Užimtumo lygis (proc.) - 2019-2023 m. Lietuva 2019 m. 73, 2020 m. 71.6, 2021 m. 72.4, 2022 m. 73.8, 2023 m. 73.2; 27 ES - 68.4, 67.5, 68.3, 69.8, 70.4. 2018, 2019 ir 2022 m. nedarbo lygis, palyginti su ES 27 vidurkiu, svyravo ir buvo mažesnis už ES 27 vidurkį, atitinkamai - 6,3 proc., 6,5 proc., 6,2 proc., o 2020, 2021 ir 2023 m. jis buvo didesnis už ES 27 vidurkį - atitinkamai 8,8 proc., 7,4 proc., 7,1 proc. 2018 m. užregistruota 6,3 proc., o 2019 m. - 6,5 proc. bedarbių.
Bendrasis vidaus produktas (bvp) vienam gyventojui eurais 2019 2020 2021 2022 2023 Lietuva 17 500 17 800 20 100 23 800 NA 27 ES 31 300 30 100 32 700 35 400 NA. 2023 m. nedarbo lygis Vilniaus regione siekė 4,9 proc., t. y. buvo 1,9 proc. punkto mažesnis nei tų pačių metų nacionalinis vidurkis ir atitiko ankstesnių metų vidurkį.
Su darbo užmokesčiu susiję klausimai socialinio darbo kontekste
2024 m. antrojo ketvirčio duomenimis, vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 196,40 EUR. Šis skaičius rodo bendras pajamas neatskaičius mokesčių ir kitų atskaitymų. Atskaičius mokesčius, vidutinis grynasis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1 352 EUR. 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje nustatytas minimalusis darbo užmokestis buvo 924 EUR. Kolektyvinės derybos Lietuvoje vykdomos su 26,6 proc. darbuotojų.
Socialinio darbo poreikį didinantys veiksniai
Transporto srityje pranešama apie sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų (daugiausia tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojų) ir autobusų vairuotojų paklausą, o apdirbamosios pramonės srityje - plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, popieriaus gamybos įrenginių operatorių, siuvėjų, surinkėjų, dailidžių, kepėjų ir konditerių paklausą. Statybų sektoriuje didžiausią paklausą turi santechnikai ir vamzdynų montuotojai, kelių darbininkai, betonuotojai, dažytojai, elektrikai, mūrininkai, žemės kasimo ir susijusių įrenginių operatoriai (ekskavatorių operatoriai, trinkelių klojėjai), namų statytojai ir kiti. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje paklausūs virėjai, virtuvės šefai ir pagalbininkai.
Lietuvos įmonėse dirba apie 150 tūkst. užsieniečių iš 160 šalių, daugiausia - transporto, statybos, gamybos, IT, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. 2023 m. moterų užimtumo lygis siekė 72,6 proc., vyrų - 73,7 proc., o jaunimo - 30,8 proc.; lyginant su ES vidurkiu, tik moterų užimtumo lygis buvo didesnis, o vyrų ir jaunimo - žemesnis.
Trumpi faktai ir tendencijos
- 2018-2023 m. nuotolinio darbo atvejų skaičius padidėjo nuo 2,5 proc. iki 5,6 proc.
- Informacijos ir ryšių sektoriuje darbuotojų skaičius nuo 2018 m. padvigubėjo.
- Žmonių su negalia aktyvumas atviroje darbo rinkoje - 26,3 proc. (43 897).
- Šalyje veikia 109 socialinės įmonės; jose dirba 5 991 neįgalus asmuo.
- Vidutinis bruto darbo užmokestis (2024 Q2) - 2 196,40 EUR; minimalus MDU nuo 2025-01-01 - 1 038 EUR.
- Vilniaus regione BVP vienam gyventojui - 99,7 proc. ES-27 vidurkio; Vidurio ir vakarų regione - 53,7 proc.
tags: #socialinis #darbas #statistika