Pagrindinis bet kurios pensijų sistemos tikslas turėtų būti užtikrinti pakankamas pajamas pensininkams.
Vakarų pasaulyje įprasta manyti, kad pensija - kažkas savaime suprantamo ir neatsiejamo nuo senatvės.
Aptarsime, kaip kai kurioms šalims pavyko sukurti efektyviai veikiančias pensijų sistemas ir ko galime iš jų pasimokyti.
Šaltinis: Swedbank
Geriausios pensijų sistemos pasaulyje
Nyderlandai ir Danija kasmet publikuojamame „Mercer“ globaliame pensijų indekse kelis metus iš eilės yra tituluojamos kaip geriausias pasaulyje pensijų sistemas turinčios šalys.
Taip pat skaitykite: Kaip "Batuotas katinas" užburia vaikus?
Nuo 2021 m. „Mercer CFA“ instituto pasauliniame indekse dominuoja trys šalys: Islandija (vidutinis balas 84,6), Nyderlandai (vidutinis balas 84,4) ir Danija (vidutinis balas 81,8).
Remiantis šiais veiksniais, Islandija turi tvariausią sistemą Europoje, surinkusi 83,8 balo. Danija ir Nyderlandai atidžiai seka su atitinkamai 82,5 ir 82,4 balo.
Vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai.
Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo.
Pensijų sistemos struktūra Nyderlanduose ir Danijoje
Pensijų sistemas Nyderlanduose ir Danijoje, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos.
Taip pat skaitykite: Lėšų atsiėmimas
Pirmiausia aptarsime Nyderlandų ir Danijos pensijų sistemų struktūrą, kurią sudaro trys pakopos.
Pirmoji pakopa
Pirmoji pakopa Nyderlanduose yra valstybinė pensija.
Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, jos dydis priklauso nuo to, kiek laiko Olandijoje asmuo gyveno ir / ar dirbo, o ne nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
Už kiekvienus išdirbtus arba pragyventus metus asmuo sukaupia po 2 proc. valstybinės pensijos. Tai reiškia, kad 50 metų šalyje pragyvenęs arba pradirbęs žmogus gaus 100 proc.
Vienišas į pensiją išėjęs olandas gali gauti iki 70 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) siekiančią pensiją, kuri šiandien yra lygi maždaug 1 300 eurų. O susituokę ar partnerį turintys asmenys - iki 50 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinės kaitos perspektyvos
Danijoje valstybinė pensija taip pat priklauso ne nuo sumokėtų mokesčių, o nuo to, kiek laiko žmogus gyveno šalyje.
40 metų Danijoje pragyvenę žmonės gauna fiksuotą pensiją, 2019 m. duomenimis ją sudarė apie 838 eurai per mėnesį arba maždaug penktadalis vidutinio Danijoje vyraujančio atlygio. Šalyje praleidus mažiau laiko, suma yra proporcingai mažesnė.
Dėl šių mokestinių niuansų yra kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė - vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Antroji pakopa
Didžiausią danų ir olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje.
Maždaug 90 proc. Nyderlanduose esančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose.
Visi antroje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą. Atitinkamą dalį prideda ir darbdavys.
Taip pat toks pensijos modelis skatina darbuotojus pačius kuo labiau įsitraukti ir domėtis savo pensija, ieškoti su darbdaviu sutarimo dėl įmokų į pensijų fondą, domėtis fondo rezultatais. Matyt šios priežastys lemia, kad antroje pakopoje dalyvauja net 90 proc. Nyderlandų gyventojų“, - sako A.
Danijoje antroji pakopa veikia panašiai - ji apima savanoriškus gyventojų susitarimus su darbdaviais. Į pensijų kaupimo fondą dalį pajamų nuo asmens atlygio perveda tiek darbuotojas, tiek darbdavys.
Nepaisant to, antroje pakopoje dalyvauja net 94 proc. dirbančių danų.
Trečioji pakopa
Trečioji pakopa Nyderlanduose ir Danijoje veikia panašiai kaip Lietuvoje - ji yra visiškai savarankiška ir privati, o valstybė skatina papildomą kaupimą šioje pakopoje suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms.
Kadangi danai ir olandai moka sąlyginai didesnes įmokas į antros pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečią pakopą tose šalyse renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antroje pakopoje.
Specialistas apie pensijų fondus: gyventojai, kaupiantys lėšas, gali jaustis drąsiai ir saugiai
Lietuvos pensijų sistemos perspektyvos
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 m. duomenimis, Lietuvos gyventojų pensija vidutiniškai užtikrino vos 23,6 proc. iki tol buvusio žmonių atlyginimo.
Nors kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką bei svyruojančią investicijų vertę, papildomas kaupimas antros pakopos pensijų fonde Lietuvoje gali padidinti pensiją bent iki 40-50 proc. darbo užmokesčio, o likusią dalį galima užsitikrinti kaupiant trečioje pakopoje.
Nuoseklus valstybės skatinimas, gyventojų švietimas, ilgametės kaupimo tradicijos ir darbdavių įtraukimas yra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl Danijoje ir Nyderlanduose senatvei taupo gerokai daugiau gyventojų, mano A.
Spręsti šią problemą galėtų padėti aktyvesnė edukacija, gyventojų finansinio raštingumo tobulinimas, darbdavių rūpestis darbuotojų finansiškai oria senatve bei mokymasis iš gerųjų Vakarų valstybių pavyzdžių.
A. Paliukaitės teigimu, net ir turtingiausios valstybės negali mokėti pilnai savo gyventojų norus atitinkančios valstybinės senatvės pensijos, ypač visuomenei sparčiai senstant. Norint senatvėje išlaikyti panašų gyvenimo ritmą ir užsitikrinti stabilias pajamas, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų, teigia A. Paliukaitė.
Taigi, nekilnojamojo turto (nesvarbu, ar tai papildomas būstas, buvęs kolektyvinis sodas, žemės sklypas, garažas ir t.t.) nuoma, pardavimas būsto didmiestyje ir pigesnio įsigijimas atokesnėje vietoje, ar jau per didelio būsto keitimas į mažesnį pasikeitus gyvenimo ritmams senatvėje - tai tos alternatyvos, kuriomis mes, lietuviai, naudotis ir pasididinti pajamas senatvėje galime gerokai labiau, nei Vakarų valstybių gyventojai.
Šaltinis: vz.lt
Kitos šalys su geromis pensijų sistemomis
Australijai priklauso trečioji garbinga vieta pensijų reitinge. Šalies pensijų sistemos esmė - privalomos darbdavių įmokos į privataus sektoriaus priemones (daugiausiai nustatytus įmokų planus) ir papildomos savanoriškos darbuotojų ir darbdavių įmokos į pensijų fondus.
Švedijos pensijų sistema, užėmusi ketvirtąją vietą, buvo reformuota 1999 m. Naujoji sistema yra pagrįsta nuo darbo užmokesčio priklausančiomis įmokomis, kurios kaupiamos individualiose sąskaitose.
Kanadoje veikia valstybinė pensijų kaupimo sistema ir darbdavių valdomi pensijų fondai. Valstybinė pensija priklauso nuo darbo užmokesčio ir sumokėtų įmokų, privačius pensijų fondus žmonės gali rinktis per darbovietes.
Čilė pasižymi tuo, kad yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių perėjusi nuo taip vadinamos „pay-as-you-go" (kuomet darbuotojai moka mokesčius, kurie yra naudojami dabartinių pensininkų išmokoms) į privačiai kaupiamas pensijas (kuomet kiekvienas asmuo kaupia pensijai sau ir ją galės gauti sukakęs pensinį amžių).
JAV Valstijose pensijų sistema pagrįsta viso gyvenimo darbuotojų mokėtomis įmokomis. Privatūs pensijų fondai yra savanoriški, juose darbuotojai gali kaupti lėšas individualiai arba kolektyviai.
Vokietijoje valstybinė pensijų dalis pagrįsta taškų kaupimu, taškų skaičius priklauso nuo žmogaus uždirbamų pajamų. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams nustatytas pensijos minimumas. Papildomą kaupimą pensijoms gali pasiūlyti dauguma šalies darboviečių.
Apibendrinant, galima teigti, jog kiekviena šalis turi savitą pensijų sistemą, tačiau sėkmingiausios sistemos pasižymi dideliu gyventojų įtraukimu į kaupimą ir darbdavių indėliu.
tags: #kurioje #salyje #naudingiausia #uzsidirbti #pensijai