Kiekvienas iš mūsų susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis, o požiūris į jas gali skirtis. Vieniems net menkiausias iššūkis atrodo kaip didžiausia tragedija. Šiame kontekste, socialinis darbuotojas yra arčiausiai rizikos grupėms esantis asmuo, kuris tiesiogiai susiduria su kitų žmonių sunkumais.
Ne visiems visuomenės nariams lengva savarankiškai įveikti iššūkius ir krizes be specializuotos pagalbos. Darbas su rizikos grupėmis reikalauja plataus spektro išsilavinimo, kad būtų galima rasti bendrą kalbą su asmenimis, turinčiais socialinio funkcionalumo sutrikimų.
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir studijos
Socialinis darbuotojas yra tarsi komandos lyderis, kuris signalizuoja, kokių veiksmų reikia imtis kitiems nariams: slaugytojams, psichologams, psichoterapeutams ar policijos atstovams. Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėjos Akvilės Virbalienės, darbas su žmogaus problemomis reikalauja begalinės empatijos, atsakomybės ir susikaupimo. "Rezultatas menkai išmatuojamas kokybine skale, nes dirbti su rizikos grupėmis yra labai sudėtinga," - teigė A. Virbalienė.
Socialinis darbuotojas, sistemingai padėdamas rizikos grupėms, valstybei gali sukurti pridėtinę vertę. Viena iš vietų, kur rengia šios srities specialistus - Klaipėdos valstybinė kolegija. Trejus metus trunkanti socialinio darbo studijų programa skirta parengti socialinius darbuotojus, gebančius nuolat besikeičiančioje visuomenėje profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms.
Numatoma studijų programa yra taip, kad per numatytą laikotarpį būtų įgytos kuo įvairiapusiškesnės kompetencijos. Iš viso studijų laikotarpiu per trejus metus galima įgyti nemažai praktinės patirties. Yra numatomi net trys praktikos etapai: pažintinė praktika, pradinė praktika ir pagrindinė praktika.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Šiuo metu socialinio darbo studijas siūlo dauguma didžiųjų Lietuvos universitetų ir kolegijų. Specialiai šias dažniausiai studentai pasirenka ne atsitiktinai, o turėdami natūralų norą padėti kitam. Dažnai tokį interesą turėdami moksleiviai dar vidurinėje dauguma išbando alternatyvias šio darbo sritis: darbą organizacijose, darbą su žmonėmis.
Būtent viena jų, pastūmėta pasirinkti šią studijų kryptį, buvo šiuo metu socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijuojanti Ieva Nekrošiūtė. „Dar besimokant mokykloje patiko savanoriauti, taip atradau ir socialinio darbuotojo profesiją, kuri mane sužavėjo ir pradėjau domėtis apie esančias studijų programas. Tiesiog mačiau, kad galėčiau dirbti šį darbą, ką norėčiau pakeisti šioje sferoje, į kokias problemas labiau atkreipti ir patį visuomenės dėmesį“, - paklausta, kodėl pasirinko būtent šias studijas, teigė I. Nekrošiūtė.
Lietuvė neseniai grįžo iš studijų mainų programos „Erasmus“, kurios metu mokėsi Čekijoje. Per metus mokslų svetur, studentė spėjo susipažinti ne tik su kultūra, mokslų pobūdžiu, bet ir pačiu socialinio darbo sektoriumi kitoje šalyje.
„Kaip Lietuvoje, taip ir Čekijoje - socialinių darbuotojų poreikis vis auga. Tiesa, Lietuvoje kol kas yra geresnė situacija šiame sektoriuje dėl paklausos - tai parodo stojančių studentų skaičius. Universitete, kuriame mokiausi, buvo gal perpus mažiau studentų, kurie pasirinko šią studijų programą“, - savo patirtimi dalinosi kurį laiką svetur studijavusi I. Nekrošiūtė.
Į mokslus Lietuvoje vėl įkibusi studentė pripažino pastebėjusi, kad žmonėms labai trūksta empatijos. „Mes tampame abejingi vieni kitiems ir kuo toliau, tuo labiau rūpinamės savo asmeninėmis problemomis. Kaip gyvena kiti, dažnam - neįdomu. Vienas svarbiausių socialinio darbuotojo tikslų yra mažinti socialines atskirtis, šiandien tai yra gan nemažas iššūkis“, - reziumavo būsima socialinė darbuotoja I. Nekrošiūtė.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„Studentas privalo įgyti daug įvairių žinių, kad galėtų padėti žmogui. Tai apima sociologiją, psichologiją, edukologiją, teisę bei socialinę politiką. Reikia žinoti įvairiausius ekonominius veiksnius, pažinti trečią sektorių.
Žinai, kas sieja visus būsimus ir esamus socialinius darbuotojus? Studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje gali būti derinamos su darbu - tiek studijuojant nuolatine, tiek ištęstine formomis. Stojančiuosius konsultuojame telefonu +370 615 97 114, el. Absolventai gali siekti studijų rezultatų įskaitymo, jei ketina studijuoti pagal universitetines pirmosios pakopos studijų programas. Nuolatinės studijos - 3 m. Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros lektorė Aristida Čepienė, el. p. Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros vedėja Indrė Skirmantaitė, el. p.
Socialinio darbuotojo atestacija
Atestacija - tai procedūra, kai pagal atitinkamus kriterijus įvertinamas socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos lygmuo, suteikiant šį lygmenį atitinkančią kvalifikacinę kategoriją. (Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas. Patvirtintas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006. Balandžio 5d įsakymu Nr. A1-92, redakcija 2015m. vasario 13d. įsakymas Nr. A1-75). Remiantis šiuo įsakymu socialinis darbuotojas gali įgyti šias kategorijas: socialinio darbuotojo; vyresniojo socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo eksperto.
Viena socialinė darbuotoja pasidalino savo patirtimi dalyvaujant socialinių darbuotojų atestacijos procese. Dalyvavau vyriausios atestacinės komisijos posėdyje dėl socialinio darbuotojo eksperto profesinės kategorijos suteikimo. Kategoriją man suteikė. Iki tol aš daug ruošiausi, svajojau, kaip man bus gera pasiekus dar vieną tikslą iš mano sąrašo. Prieš mane buvo dar viena atestuojama moteris. Atvykusi ji su visais apsikabino, atvežė pyrago. Ją atestavo pirmą. Dvi ponios, iš kurių viena tiesioginiu tekstu šaipėsi iš Kauno mero ir buvo kažkokia savivaldybės darbuotoja drąsiai klausė manęs apie neaišku ką ir leido suprasti, kad aš nusišneku, pvz. Kokios Lietuvoje socialinės problemos? Aš sakau: „Skurdas, neturime pagalbos sistemos... (nebaigiu kalbėti)“.
Susidariau nuomonę, kad vertinimas atestacijos metu yra visiškai subjektyvus. Atestuojamas žmogus visiškai priklausomas nuo subjektyvios, neaiškaus specialisto nuomonės. Jei nepataikei atsakyti taip, kaip kažkam atrodo teisinga, tai gali būti pats nuostabiausias savo srities žinovas, bet išeiti nukabinęs nosį.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Apraše, reglamentuojančiame kvalifikacinės kategorijos suteikimo reikalavimus nėra pažymima, kad iš atestuojamo socialinio darbuotojo reikalaujama visapusiško socialinio darbo (visų sričių) išmanymo. Manau, kad to reikia reikalauti iš socialinės apsaugos ir darbo ministro, o ne iš socialinio darbuotojo profesionaliai veikiančio savo srityje. Mano giliu įsitikinimu, ekspertu galima būti savo srities (pvz., socialinio darbo su neįgaliaisiais arba socialinio darbo su priklausomais asmenimis ar pan.), o apie kitas sritis tiesiog žinoti bendrus, esminius bruožus.
Po atestacijos net ir gavus socialinio darbuotojo eksperto kategoriją, nesinorėjo švęsti. Man svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas.
Iššūkiai ir perspektyvos
Šiandien Lietuvoje švenčiant socialinių darbuotojų dieną, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Jūratė Tamašauskienė sako, kad socialiniams darbuotojams atsibodo būti „aptarnaujančiu personalu“. „Socialinis darbas Lietuvoje vis dar nėra vertinamas kaip profesionalus. Istoriškai ši profesija kilo iš geros širdies ir pagalbos suteikimo prašančiajam. Gal todėl visuomenėje manoma, kad socialinis darbuotojas yra bemokslis pagalbos teikėjas. Į socialinį darbuotoją Lietuvoje žiūrima kaip į žemų kompetencijų profesijos atstovą. Tai rodo ir socialinio darbuotojo gaunama alga - ji yra 30 procentų žemesnė nei mokytojo ir perpus mažesnė nei gydytojo“, - sako J. Tamašauskienė.
Asociacijos vadovės teigimu, socialiniai darbuotojai nėra bemoksliai pagalbos teikėjai, kaip kad juos įprasta laikyti. „Esame savotiški visuomenės nuotaikos „lakmuso popierėliai“ ir sugeriame tas neretai neigiamas emocijas, kurios lydi mūsų globojamus žmones. Tuo būdu visuomenėje mažėja įtampos. Socialinių darbuotojų paslaugų kasdien prireikia neįgaliesiems asmenims, benamiams, vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms, vienišiems žmonėms. Lankome žmones, kalbame apie problemas ir ieškome būdų, kaip jas spręsti.
Anot jos, vadovaudamasis specialiomis metodikomis, socialinis darbuotojas vykdo kontrolę, stebi situaciją, ją kompleksiškai analizuoja. „Norime socialines paslaugas perkelti į naują - europinės kokybės standarto - lygmenį, todėl jau antrus metus Lietuvoje yra diegiama europietiška kokybės sistema EQUASS (angl. The European Quality in Social Services). Tai būtent socialinėms paslaugoms skirta kokybės sistema. Pagrindinis jos privalumas - galime išmatuoti suteiktą paslaugą ir matyti jos naudą“, - teigia J. Tamašauskienė.
„Jei prireikia odontologo, renkamės tą, kuris profesionaliai sutaisys dantį, kirpėją renkamės pagal tai, kaip jis kerpa plaukus. O pagal ką žmogus renkasi socialinių paslaugų teikėją? Turėtume rinktis pagal tai, kiek, tarkime, reabilitacijos centras įdarbina žmonių. Arba - jei šitie nakvynės namai 75 proc. savo lankytojų per pusę metų suranda būstą, žmogus kreipdamasis žinos, ko jam tikėtis.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovės Jūratės Tamašauskienės teigimu, tokios kultūros iki šiol Lietuvoje nebuvo, bet su pačių socialinių darbuotojų vykdomomis iniciatyvomis ji ateina. Pavyzdys - šis projektas. Pagal naująją sistemą Lietuvoje jau dirba dvidešimt įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Per ketverius metus ją įsives dar 100 (iš viso Lietuvoje yra apie 500). Pasak J. Tamašauskienės, „iš tikrųjų turėtų sumažėti benamių, turėtų daugiau žmonių įsidarbinti. Būtent tame ir matome socialinių paslaugų profesionalėjimą.
Lieka tikėtis, kad realiai juntama socialines paslaugas teikiančių įmonių nauda pakeis tiek visuomenės, tiek ir Lietuvos socialinės politikos formuotojų požiūrį į socialinį darbuotoją“, - optimistiškai nusiteikusi J. Tamašauskienė.
Švęsdami profesinę šventę, Vilniaus Vingio parke socialiniai darbuotojai šiandien vykdo socialinę akciją. Įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai ir šių paslaugų gavėjai sustos į gyvą saulėgrąžos žiedą. Akcijoje dalyvaus apie 30 įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų (dienos centrų, nakvynės namų, pagalbos rizikos šeimoms, pagalbos į namus senyvo amžiaus žmonėms, vaikų šeimynų, socializacijos centrų).
tags: #socialinis #darbas #socialine #reabilitacija