Socialinis darbas kaip pašaukimas

Ruduo ateina tyliai, pripildydamas pasaulį šiltais atspalviais ir kviesdamas mus atsigręžti į save. Šiuo laikotarpiu mes, socialiniai darbuotojai, dažniau susimąstome apie savo profesiją, darbo prasmę ir įtaką kitų gyvenimams.

Dirbu socialine darbuotoja jau devynerius metus, o pastaruosius penkerius - kaip atvejo vadybininkė. Per šį laiką supratau, kad ruduo simbolizuoja ne tik gamtos pokyčius, bet ir gyvenimo sudėtingumą. Kiekviena šeima, su kuria dirbu, yra tarsi lapas: vieni suskyla ir nukrenta, kiti išsilaiko, jei laiku suteikiame tinkamą paramą.

Esu įsitikinusi, kad mano darbas yra ne tik padėti žmonėms išgyventi krizę, bet ir suteikti jiems įrankių rasti stiprybę, kuri padėtų judėti pirmyn. Atvejo vadyboje, ypač dirbant su šeimomis, įsiplieskus krizėms, suprantu, kad emocinis ryšys su klientais yra esminis sėkmingo darbo komponentas. Empatija - tai ne tik supratimas, bet ir gebėjimas jausti kitų skausmą, kartu išlikti profesionaliai atsakinga už sprendimus.

Per šį laiką patyriau, kad ne visos šeimos pasiekia norimų pokyčių. Kai kurios grįžta į praeities elgesio modelius, ir tai yra vienas sunkiausių momentų mano profesinėje veikloje. Vis dėlto suvokiu, kad mano užduotis nėra teisti, o padėti tada, kai žmogus yra pasiruošęs keistis.

Socialinis darbas yra nuolatos besikeičianti sritis, kurioje tenka balansuoti tarp teisinių normų ir žmonių poreikių. Šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip socialinė atskirtis, psichologinės traumos ar ekonominiai sunkumai, reikalauja iš mūsų lankstumo, gebėjimo kurti individualius sprendimus. Čia itin svarbūs tampa įvairūs socialinio darbo metodai, tokie kaip šeimos sistemų teorija ar naratyvinė terapija, kurie padeda giliau suvokti žmonių poreikius ir individualiai pritaikyti pagalbą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Mano profesinėje praktikoje vis dažniau matau, kad individuali pagalba šeimai yra svarbi, bet ne mažiau svarbu yra bendruomenės įtraukimas. Ruduo su savo besikeičiančiais orais ir krintančiais lapais man visada primena, kad gyvenimas yra nuolat besikeičiantis procesas. Kiekviena krizė, kaip ir rudens lapas, yra laikina, tačiau jos palikti pėdsakai lieka tiek šeimoms, tiek mums - tiems, kurie padeda joms perėjimo metu.

Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti. Turime pripažinti, kad socialinis darbas yra psichologiškai ir fiziškai sunki profesija, nes socialiniai darbuotojai susiduria su liūdnais ir sudėtingais žmogaus gyvenimo aspektais.

Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai. 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kiekvienais metais rugsėjo 27 d. Lietuvoje minima socialinių darbuotojų diena.

Artėjanti Socialinių darbuotojų diena - tai puiki proga ne tik reflektuoti apie mūsų darbus, bet ir sustoti akimirkai, pažvelgti į save. Kiekvienas socialinis darbuotojas turi nepaprastai didelę atsakomybę - tiek už savo klientus, tiek už bendruomenę, kurioje dirba. Tačiau ši atsakomybė taip pat suteikia galimybę - nors ir mažais žingsneliais, bet prisidėti prie pasaulio pokyčių.

„Jūsų kasdienis darbas dažnai nematomas, tačiau be jo neįsivaizduojama šilta, saugi ir tvari mūsų bendruomenė. Ačiū už jūsų empatija, už akimirkas, kai reikia išklausyti ir būti šalia, už drąsą priimti sudėtingus sprendimus, už discipliną ir kūrybingumą, diegiant naujus paslaugų modelius.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Socialinius darbuotojus galima vadinti nematomais priešakinės linijos darbuotojais, nes dažnai visuomenė negirdi apie jų darbo rezultatus. Tačiau jie dirba ne dėl to, kad jų darbas būtų įvertintas. Socialinius darbuotojus skatina didžiulis troškimas padėti žmonėms. Socialiniai darbuotojai metų metus tobulina savo bendravimo, įtikinėjimo ir empatijos įgūdžius, nuolat seka pokyčius, nes ateinant į darbą supranta, kad jie turi gebėti suteikti pirmąją pagalbą, prisiimti atsakomybę už sudėtingų sprendimų priėmimą, mokėti klausyti ir išklausyti, atrasti individualų požiūrį ir sprendimo būdus, bei būti gerais psichologais.

Savivaldybė džiaugiasi ir didžiuojasi savo socialiniais darbuotojais, kurių rajone dirba apie 200. Per pastaruosius metus socialinės paramos sektorius susidūrė su daug iššūkių: demografiniais pokyčiais, didėjančiu paslaugų poreikiu, naujomis socialinėmis rizikomis ir krizių valdymo užduotimis.

Svarbu pripažinti gerus rezultatus: šiandien Kauno rajonas išsiskiria savo rezultatais socialinėje srityje ir yra minimas kaip viena iš pavyzdinių savivaldybių Lietuvoje. Čia paslaugos yra arti kiekvieno. Gyventojų, gaunančių socialinę paramą Kauno rajone, yra vos 1,29 proc., o Lietuvoje šis rodiklis siekia net 3,6 proc. Be to, Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje siekė 9 proc., o Kauno rajone - 8,1 proc.

Rodiklis	Kauno rajonas	Lietuva
Gyventojai gaunantys socialinę paramą	1,29 %	3,6 %
Registruotas nedarbas	8,1 %	9 %

Aukščiausias apdovanojimas - savivaldybės baltas medalis už profesionalumą ir nuopelnus socialinės apsaugos srityje - buvo įteiktas Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojui Erviui Mankevičiui. „Socialinis darbas - tai lyg kopimas į kalną, o viršūnė yra mūsų visų tikslas. Kasdieniame kelyje kopiant į kalną, pilna kliūčių, duobių, tačiau vis tiek turime eiti į priekį. Būtent ėjimas į priekį ir yra mūsų pergalė. Tad, kolegos, turėkite drąsos bandyti, nepraraskite atkaklumo ir tikėjimo darbu“, - atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo E.

Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija teigia, kad „socialinis darbas yra praktinė profesija ir akademinė disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, puoselėjanti socialinę sanglaudą, stiprinanti žmonių gebėjimą savarankiškai veikti visuomenėje ir juos išlaisvinti. Socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir pagarbos įvairovei principai yra svarbiausi socialiniame darbe. Taigi socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį kuriant išvystytą ir teisinę valstybę.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Socialinio darbo tikslas - padėti šeimai įgyti naujų funkcionavimo įgūdžių, pagerinti tėvystės įgūdžius, padėti patenkinti būtiniausius šeimos poreikius (pagal A. Socialiniai darbuotojai teikia kompleksines paslaugas/ pagalbą šeimai: konsultuoja šeimos narius jiems aktualiais klausimais, informuoja šeimą reikiamai pagalbai gauti, nukreipia, padeda ir tarpininkauja sprendžiant iškilusias problemas (iškilus poreikiui palydi, užregistruoja pas specialistus, tvarko pinigų apskaitą, padeda susitvarkyti dokumentus socialinei paramai gauti, maisto paramai gauti, organizuoja paramą būstui, baldams, drabužiams, avalynei įsigyti, sprendžia kitus klausimus.

Socialinis darbuotojas, teikiantis kompleksines paslaugas / pagalbą šeimai turi daug vaidmenų - koordinatorius, konsultantas, informatorius, tarpininkas, gynėjas, vertintojas, mokytojas, elgesio keitėjas, įgalintojas, užtarėjas. Socialiniame darbe socialinis darbuotojas taiko įvairius darbo metodus: individualų ir grupinį (su tėvais ir vaikais), komandinį ir bendradarbiavimo (su socialiniais darbuotojais ir socialiniais partneriais).

Socialinis darbuotojas socialiniame darbe integruoja žinias, įgūdžius ir vertybes. Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba per 10 tūkst. darbuotojų. Socialinis darbas visuomenėje dažniausiai suvokiamas kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad penktadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju, aštuoni iš dešimties apklaustųjų socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas žmonėms, kurie kasdien nuoširdžiai padeda tiems, kuriems labiausiai to reikia.

Pasak VDU Socialinio darbo katedros vedėjos, docentės dr. Rasos Naujanienės, socialiniai darbuotojai kartu su kitais specialistais teikia psichosocialinę pagalbą - padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių. Tai plati profesija, apimanti tiek psichosocialinę pagalbą žmonėms, patiriantiems socialinę riziką, sergantiems priklausomybėmis, vaikus globojančioms šeimoms, bausmę atliekantiems asmenims, žmonėms su negalia ir kitiems, tiek žmogaus teisių užtikrinimo praktikas.

„Socialiniams darbuotojams svarbu motyvuoti žmones priimti psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų pagalbą, įgalinti juos siekti pokyčio. Be to, socialinis darbas skatina asmeninę atsakomybę ir savarankiškumą, padeda žmonėms tapti savimi pasitikinčiais ir kurti stipresnę, tvaresnę visuomenę. Todėl ši profesija yra labai svarbi Lietuvos visuomenės gerovei ir plėtrai“, - teigia doc. dr. R.Naujanienė.

Pašnekovės teigimu, socialinį darbą rinktis turėtų tie, kuriems tai kartu yra ir pašaukimas. „Būti socialiniu darbuotoju reiškia turėti stiprius tarpasmeninius santykius, empatiją, kantrybę ir norą padėti kitam žmogui. Tai yra itin atsakinga profesija, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo. Kaip ir kiekviena pagalbą žmogui teikianti profesija, socialinis darbas yra kartu ir pašaukimas. Svarbiausia, ją turi rinktis žmogus, kuris nori padėti kitam žmogui ir kuriam nesvetinas socialinis jautrumas bei žmogaus teisių užtikrinimas“, - paaiškina mokslininkė.

Vaikų gerovės centre „Pastogė“ dirbantis Marius Rišys Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo magistrantūros studijas. Jo teigimu, svarbiausias įgūdis šios srities darbuotojams - gebėjimas įsiklausyti. „Socialinis darbas nėra tik dokumento tvarkymas, formalių dalykų užpildymas ar žmogaus nukreipimas eiti viena ar kita kryptimi. Tai pirmiausia žmogaus išklausymas, pagalba susitvarkyti su emocijomis, kurios jį slegia šią minutę, padėti jam suprasti, kaip jis atsidūrė dabartinėje padėtyje, ir kad jam reikalinga pagalba\", - sako jis.

„Būdavo ir labai sėkmingų istorijų. Būna, kad praėjus penkeriems metams klientai susiranda ir sako „Ačiū, kad padėjote išlipti iš priklausomybės liūno\", o tu jau pamiršęs buvai, kad toks atvejis buvo. Tai džiugindavo\", - šviesesnę darbo pusę prisimena VDU absolventas.

Šiuo metu jis dirba su žmonėmis, kurie globoja vaikus, konsultuoja globėjus ir jų globojamus vaikus, padeda jiems pereiti per globos procesą - Mariui tenka būti emociniu tarpininku, padėti išvengti nesusikalbėjimų. Dar viena jo atsakomybė - vesti mokymus žmonėms, kurie pretenduoja tapti globėjais. „Tai labai įdomus darbas, nes eini per žmogaus gyvenimo istoriją, jo santykį su aplinka, savo tėvais, vaikyste. Pagal tai reikia vertinti, daryti išvadas, ar žmogus bus pajėgus rūpintis vaiku, būti įtėviu\", - pasakoja vaikų gerovės centro „Pastogė\" darbuotojas.

Panašią atsakomybę šiuo metu turi ir VDU socialinio darbo bakalauro ir magistro programų absolventė Gerda Laurinavičienė, dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje: ji susitinka su asmenimis ir šeimomis, kurios išreiškia norą tapti globėjais arba įvaikintojais. „Vaiko teisių apsaugos tarnyba traukė savo dinamiška darbo specifika, todėl profesinis kelias pasisuko šia linkme.

„Mano darbas reikalauja greitai reaguoti į situacijas, dirbti struktūruotai, atsakingai, nuolat domėtis ir analizuoti globos sistemos pokyčius, bendradarbiauti su kitais specialistais ir kolegomis. Darbe taip pat reikia empatijos, kritinio mąstymo, smalsumo, neretai - drąsos\", - pažymi socialinė darbuotoja.

Vytauto Didžiojo universitete siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas\" apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus.

Pasak doc. dr. Rasos Naujanienės, dėmesys psichosocialiniam konsultavimui yra didžiausia šios studijų programos stiprybė ir išskirtinumas, kurio neturi kitos Lietuvoje siūlomos programos. „Psichosocialinis konsultavimas - tai konsultavimas dėl tarpusavio santykių, krizinės situacijos arba įvykio, gedulo arba netekties, mokymas dėl galimybių, siekiant suteikti žmogui informaciją apie turimas galimybes, padėti paprasčiau nustatyti savo poreikius, priimti tinkamus sprendimus ir kt.\", - paaiškina VDU Socialinio darbo katedros vedėja.

Studijų metu suteikiama galimybė atlikti net tris praktikas pasirinktose viešosiose ir nevyriausybinėse organizacijose, ugdyti praktinius įgūdžius įvairiuose praktiniuose kursuose ir grupinių supervizijų metu. Šių studijų absolventai gali sėkmingai įsidarbinti socialinio darbo ir kitose profesinėse srityse, jie geba atlikti psichosocialinį vertinimą, kryptingai vesti konsultacinį pokalbį, naudoti motyvacinio interviu technikas, alternatyvias konsultavimo priemones ir kita.

Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas. Socialinio darbo profesija prisideda sprendžiant opias visuomenės problemas, stiprinant bendruomenes ir padedant žmonėms atkurti orumą bei autonomiją.

tags: #socialinis #darbas #pasaukimas