Socialinis darbas kalėjimuose: resocializacijos kelias per teisinę ir socialinę plotmes

Socialinis darbas su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, yra svarbus faktorius, padedantis užtikrinti sėkmingą šių asmenų resocializaciją bei integraciją į visuomenę. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, vis daugiau dėmesio skiria žmogaus teisėms ir nuteistųjų resocializacijai bei integracijai į visuomenę. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir kitos tarptautinės organizacijos nuolat pabrėžia būtinybę gerbti asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę teises, net ir bausmės laikotarpiu. Siekiant aptarti aktualius socialinio darbo klausimus, kylančius teikiant pagalbą asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, kovo 20 d. Pagrindinės šios konferencijos temos apims kriminologijos ir socialinio darbo jungtis, socialinio darbo su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, nacionalinę ir tarptautinę patirtį bei socialinio darbo praktinius aspektus.

Apie socialinio darbo svarbą ir aktualumą bausmių vykdymo sistemoje kalbamės su Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialine darbuotoja Indre Kravčenko. - Kas Jums yra socialinis darbas, kodėl pasirinkote šios krypties studijas ir kaip susiklostė, kad dirbate kalėjime? - Socialinio darbo studijas pradėjau jau būdama subrendusi asmenybė, turinti dvi dukras. Tai nebuvo spontaniškas, neapgalvotas sprendimas, bet ilgai brandinta ir apmąstyta gyvenimo kryptis. Nuo pat jaunystės jaučiau aplink save žmones, kuriems reikia pagalbos - tai buvo ne tik šeimos ar draugų ratas, bet ir tiesiogiai sutikti įvairūs asmenys, turintys sunkumų, ir aš niekada neatsukdavau nugaros. Grįžusi į Lietuvą, tvirtai žinojau, kad noriu studijuoti būtent šioje kryptyje. Tuo metu jaučiausi tikrai pasiruošusi pradėti šią kelionę ir padaryti tai, kas man buvo svarbu. Dėl tam tikrų aplinkybių gavau pasiūlymą dirbti socialine darbuotoja kalėjime. Ir tai buvo labai svarbus momentas, nes labai greitai supratau, kad mano pirmieji įsivaizdavimai apie nuteistuosius buvo klaidingi. Pamačiau, kad jie yra tokie pat žmonės kaip ir mes visi: su savo istorijomis, klaidomis ir nuoskaudomis. Supratau, kad laisvės atėmimo bausmė juos tik laikinai atriboja nuo visuomenės, bet tai nereiškia, kad jie nebeturi galimybės pakeisti savo gyvenimo. Dažnai jie, kai išeina iš įkalinimo vietos, iš tiesų būna dar labiau sužaloti. Būtent dėl šios priežasties man tapo aišku, kad teikiant pagalbą, keičiant jų mąstymą ir elgesį, mes galime padėti jiems grįžti į visuomenę ne kaip pažeidėjams, o kaip atgailaujantiems ir pasiruošusiems kurti naują gyvenimą. Jaučiu turinti galimybę prisidėti prie realių pokyčių žmonių gyvenime, kurie dažnai jaučia, kad sistema juos atstumia. Tikiu, kad socialinis darbas gali padėti ne tik asmeniškai transformuoti nuteistuosius, bet ir prisidėti prie visuomenės saugumo atstatymo. Man buvo svarbu suprasti, kad kalėjimas nėra tik bausmė, bet ir vieta, kur gali būti suteikiama pagalba ir galimybė žmonėms pakeisti savo gyvenimus. Tai man suteikė stiprią motyvaciją dirbti šioje srityje. - Kuo skiriasi socialinis darbuotojas nuo kito resocializacijoje dirbančio darbuotojo? - Socialinio darbuotojo darbas kalėjime - labai įvairus ir dinamiškas procesas. Jis apima kasdienį kontaktą su nuteistaisiais, jų problemų ir poreikių vertinimą, taip pat pagalbą sprendžiant tiek asmenines, tiek socialines problemas. Šiame darbe ypač svarbu išlaikyti profesionalumą ir empatiją, nes nuteistieji dažnai patiria įvairių emocinių ir psichologinių traumų. Be to, socialinis darbuotojas atlieka svarbų tarpininko vaidmenį tarp nuteistojo ir kitų institucijų, siekdamas užtikrinti, kad jis gautų visapusišką pagalbą, kurios reikia nuteistojo integracijai į visuomenę. Socialinio darbuotojo vaidmuo šioje sistemoje yra kaip pagalbos teikėjo - tarpininko su valstybinėmis socialinėmis institucijomis, kur nuteistasis gaus pagalbą išėjęs į laisvę. Mes esame kaip „tiltas“ sėkmingam įsitvirtinimui visuomenėje. Mūsų užduotis yra, kad kiekvienas asmuo atlikęs bausmę turėtų „stogą virš galvos“ ir patenkintų bazinius poreikius, kurie žmogui besąlygiškai reikalingi. Socialinis darbuotojas kalėjime atlieka specifinį vaidmenį, kuris orientuotas į asmenų, įkalintų dėl nusikalstamos veikos, socialinę integraciją ir jų gyvenimo kokybės gerinimą, taip pat veda individualias ir grupines mąstymo ir elgesio korekcines programas. Palyginus su kitų profesijų atstovais, pavyzdžiui, psichologais, resocializacijos skyriaus pareigūnais, socialinis darbuotojas labiau orientuojasi į nuteistojo emocinius ir socialinius poreikius, o ne tik į elgesio korekciją ar teisinę atsakomybę. Socialinis darbuotojas, skirtingai nuo šių profesijų atstovų, daugiausiai siekia užtikrinti, kad nuteistasis po bausmės sugebėtų prisitaikyti ir įsilieti į visuomenę, gyvenimo tikslų siekdamas nenusikalsdamas, o teisėtais būdais. Tuo gal mūsų darbas kitoks, nei kitų dirbančių darbuotojų, kurie padeda nuteistiesiems spręsti kalėjime kylančias problemas. Be to, labai svarbu nuolat ugdyti savo gebėjimus, nes šioje aplinkoje kyla naujų iššūkių, susijusių su nuteistųjų poreikiais ir sistemos ypatumais. - Kokie yra socialinio darbo metodai kalėjime? - Individualus darbas socialiniame darbe kalėjime apima tiesioginį bendravimą ir pagalbos teikimą kiekvienam nuteistajam atskirai. Tai - metodas, kuris leidžia socialiniam darbuotojui sukurti asmeniškai pritaikytą pagalbą, atsižvelgiant į kliento poreikius, gyvenimo istoriją, asmenines problemas ir tikslus. Dažniausiai teikiamos individualios konsultacijos, kurios apima įvairias temas: emocinę sveikatą, priklausomybę, santykius su artimaisiais, ateities planus. Dar vienas me mažiau svarbus metodas yra darbas grupėje. Jo metu nuteistieji gali dalintis savo patirtimi, dirbti su panašiomis problemomis ir gauti žinias, kurias pritaikys savo gyvenime. Taip lavinami bendravimo įgūdžiai, mokomasi bendradarbiauti. - Kaip atrodo individuali konsultacija? - Susitikimas pradedamas nuo susipažinimo ir pasitikėjimo kūrimo. Stengiuosi sukurti aplinką, kad nuteistasis jaustųsi saugus dalintis savo mintimis ir jausmais. Pokalbio metu klausiu apie jo gyvenimą, pasikartojančias problemas, santykius su šeima ir visuomene. Diskutuojame apie elgesio motyvus, galimas priklausomybes (pavyzdžiui, nuo alkoholio, narkotikų) arba psichologines problemas, kurios gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui ir reintegracijai. Dažnai suteikiu emocinį palaikymą, padedu nuteistajam susidoroti su įkalinimo keliamais sunkumais - vienišumu, baime, neviltimi. Kai kuriais atvejais kalbame apie nuteistojo nusivylimą, kaltės jausmą arba, priešingai, apie atsakomybės vengimą. Šiek tiek susipažinus pradedame kalbėti apie tai, kokie yra tikslai bausmės atlikimo metu ir po išėjimo į laisvę, kaip galėtų gerėti gyvenimo kokybė. - Kokius iššūkius patiriate dirbdama kalėjime? - Dirbdama kalėjime susiduriu su įvairiais iššūkiais, kurie reikalauja tiek profesionalumo, tiek emocinės ištvermės. Šie iššūkiai gali apimti tiek kasdienį darbą, tiek specifines situacijas, su kuriomis reikia susidoroti. Dažnai nuteistieji, ypač tie, kurie jau ilgą laiką atlieka bausmę, būna atsargūs. Jie gali jausti, kad pagalba yra nenuoširdi arba tiesiog nesuprasti, kokia tokių konsultacijų nauda. Dėl praeities patirčių arba nuolatinės gyvenimo kalėjime įtampos nuteistieji dažnai nepasitiki bausmių vykdymo sistema ir jos atstovais, todėl sukurti santykį ir pasitikėjimą gali būti nelengva. - Kokie yra pagrindiniai iššūkiai? Nuteistųjų nepasitikėjimas; psichologinės problemos (traumos, depresija, nerimas); priklausomybės; laiko apribojimai; visuomenės požiūris ir stereotipai; biurokratiniai apribojimai. - Be to, psichologinės problemos yra įvairios: traumos, depresija, nerimas, izoliacija; priklausomybės; laiko ribojimai; pavojingos kalėjimo aplinkos įtaka. Socialinis darbuotojas turi gebėti identifikuoti ir reaguoti į šias problemas. - Nuteistųjų ryšys su artimaisiais: dažnai jie yra priešiškai nusiteikę; kartais pavyksta atkurti ryšį, tačiau dažnai šeimos nemino ir nenori girdėti apie nuteistąjį. - Su kokiais mitais susiduriate dirbdama socialinį darbą kalėjime? - Mitai apie kalėjimą kaip bevaisę ir pavojingą vietą; klaidingi įsitikinimai apie nuteistuosius kaip nerealus arba bejėgius; trūksta supratimo apie resocializacijos procesus. Lena Ščerbavičienė pataisos įstaigoje pradėjo dirbti prieš pora metų, o socialinio darbo čia ėmėsi, kai patvirtinta, kad nuo 2021 metų socialiniai darbuotojai teiks paslaugas nuteistiesiems. Ji ruošia nuteistuosius išėjimui į laisvę, derina dokumentų tvarkymo, gyvenamosios vietos deklaravimą, socialinę ir teisinę pagalbą. - Kasdienė praktika: iššūkiai, patirtis ir sėkmės atvejai. - Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija - Antras sektorius - uždara teritorija su savo taisyklėmis, tačiau socialinis darbas nėra išimtinai psichologinis; tai tarpininkavimo ir praktinių sprendimų rinkinys. - Ar įmanoma paruošti nuteistą žmogų gyvenimui laisvėje? - Taip, įmanoma, bet reikia motyvacijos ir nuoseklumo. Reikalavimai dažnai yra dideli: asmens tapatybės dokumentas, gyvenamoji vieta, darbastarys ir pan. Jei trūksta, ieškomos galimybės: socialinis būstas, nakvynės namai, ar susisiekiama su giminaičiais, darbdaviais. - Perėjimas nuo kalėjimo prie laisvės: ypač sunku daliai nuteistųjų, kai jų gyvenimas pasikeičia nuo kalėjimo į platesnį visuomenės kontekstą. - Tačiau pastebimi ir teigiami pavyzdžiai: nuteistieji įsikuria nakvynės namuose ar gyvena savarankiškai; tai rodo, kad pagalba užbaigimo momentu yra svarbi. - Ką reiškia „stengiamės suteikti galimybę pasiekti bent mažą žingsnį į priekį“? - Taktika: ne siekti visko iš karto, o suteikti nukreipto mąstymo į sritis, kuriose žmogus gali pradėti keisti savo gyvenimą. Net mažos įžvalgos gali lemti didelius pokyčius. - Kaip pradeda dirbti socialinis darbuotojas kalėjime? - Pradžia gali būti sunki: pirmoji diena prisiminė sovietinės era kalėjimo atmosferą, grotos ir patikros vietos. Vėliau prasideda integracijos procesas, kai matoma, kad dalis paleidžiamų nuteistųjų dėkoja už suteiktą pagalbą. - Kiek svarbus yra ryšys su artimaisiais? - Kiekvienas atvejis yra individualus; dažnai ryšys atkuriamas tik tada, kai asmuo turi gyvenamosios vietos adresą, o giminaičiai kartais galbūt nenori girdėti apie nuteistąjį. - Kaip vyksta praktika dėl dokumentų, gyvenamosios vietos ir įdarbinimo įforminimo? - Socialinis darbuotojas organizuoja nuotolinius susitikimus su savivaldybių socialiniais darbuotojais, teisininkais ir advokatais; taip pat padeda surinkti reikiamus dokumentus, įskaitant bylas dėl neįgalumo ar santuokos. - Kokios yra pagrindinės darbo etikos ir asmeninės patirties įtaka? - Socialinis darbas kalėjimuose yra intensyvus ir dinamiškas, reikalauja nuolatinio tobulėjimo, empatijos ir profesionalumo, kad būtų galima pasiekti tikslus - nuteistųjų sėkmingą reintegraciją į visuomenę ir jų saugumą. - Kalėjimo darbo specifika: ribojimai, biurokratija, griežtos procedūros. - Kas motyvuoja Jus dirbti su nuteistaisiais? - Iššūkiai, dinamika, galimybė būti naudinga bei gebėjimas matyti realius pokyčius žmogaus gyvenime. - KaipVertinate sėkmės atvejus? - Sėkmė nėra tik dramatiniai pokyčiai; dažnai ji slypi mažuose žingsniuose: kai nuteistasis įgyja pasitikėjimą, susidraugauja su savimi, arba pradeda laikytis kalėjimo taisyklių. - Kaip įgaunama patirtis dirbant su nuteistaisiais? - Patirtis įgyjama per nuolatinę veiklą, mokymąsi, įgūdžių tobulinimą bei praktinį darbą su įvairiais atvejais. - Ką reiškia „tiltas“ tarp nuteistojo ir visuomenės? - Socialinio darbuotojo darbas kalėjime - tai tiltas, per kurį nuteistasis gauna galimybę integruotis į visuomenę, išlaikant orumą ir teisėtumą. - Kaip reaguoja nuteistieji į konsultacijas? - Jie dažnai pasako, kad konsultacijos padeda, nors pradžioje gali kilti nepasitikėjimas; laikui bėgant dauguma įvertina pagalbos reikšmę. - Iššūkiai: visuomenės stereotipai, biurokratiniai ribojimai, laiko trūkumas, traumos ir priklausomybės. - Taip pat keliami klausimai dėl senų vaizdinių apie kalėjimą kaip baisią vietą ir apie nuteistuosius kaip „nusikaltėlius be vilties“. - Socialinis darbas kalėjimuose ir praktiniai įgūdžiai: kaip tai įgyvendinama? - Individualus darbas su nuteistaisiais; dažnai naudojama kognityvinė-elgesio terapija; grupiniai užsiėmimai atlieka svarbų vaidmenį bendravimo įgūdžių lavinimui. - Kaip atrodo įprastas individualios konsultacijos scenarijus? - Susitikimas prasideda nuo pasitikėjimo kūrimo, vėliau aptariama gyvenimo istorija, problemos, priklausomybės rizikos, tikslai, galimos pagalbos formos, o susitarimai dėl tolesnių susitikimų yra dalis plano. - Iššūkių įvertinimas ir sėkmės akcentai: vaizdavimo detalės. - Tikslų siekimas ir praktiniai žingsniai: parengti nuteistąjį grįžti į laisvę su gyvenamosios vietos užtikrinimu, dokumentais ir įdarbinti pagrindiniais įgūdžiais. - Pagrindinė žinutė: socialinis darbas kalėjimuose yra būtinas komponentas, skatinantis resocializaciją ir visuomenės saugumą.

Socialinio darbo metodai ir kasdienybė kalėjime

Individualus darbas - tai pagrindinis metodas, leidžiantis kurti pritaikytą pagalbą pagal nuteistojo poreikius, gyvenimo istoriją ir tikslus. Dažniausiai tai apima individualias konsultacijas apie emocinę sveikatą, priklausomybę, santykius ir ateities planus. Grupinis darbas suteikia galimybę dalintis patirtimi, išmokti bendradarbiauti ir tobulinti komunikacijos įgūdžius. Individuali konsultacija pradžioje siekia sukurti saugią aplinką, kurioje nuteistasis gali Atvirai išreikšti jausmus ir mintis: aptariami elgesio motyvai, priklausomybės rizikos ir psichologinės problemos, kuriomis galima paveikti reintegraciją. Taip pat svarbu išsiaiškinti tikslus, susijusius su švietimu, įgūdžių įgijimu ir elgesio korekcija, bei pasiūlyti pagalbą grįžus į bendruomenę ar priklausomybių gydymą. Konsultacijos pabaigoje nustatomi tolesni susitikimai. - Iššūkiai darbe: pasitikėjimo stoka, traumos ir depresija, priklausomybės, laiko trūkumas, visuomenės požiūris ir biurokratija. - Nuteistųjų psichologinės problemos ir jų atpažinimas reikalauja nuolatinio profesionalumo. - Taip pat būtina užmegzti tarpininko ryšį su kitomis institucijomis, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą. - Procesinės užduotys: ruošiant nuteistąjį į išėjimą į laisvę, tikrinami dokumentai, gyvenamosios vietos klausimai, deklaravimas, užtikrinama ryšio su giminaičiais, darbdaviais, ir pan. - Sėkmės atvejai gali būti įvairūs: nuo žmogaus, gyvenančio nakvynės namuose iki savarankiško gyvenimo po išėjimo, demonstruoja progresą. - Mitai apie kalėjimą ir nuteistuosius: jų paneigimas - svarbi dalis socialinio darbo kalėjimuose. - Socialinis darbas nėra tik elgesio korekcija, bet ir žmogaus resistencijos bei integracijos į visuomenę skatinimas. - ĮRenginiai ir tarptautinė patirtis: nacionalinės ir tarptautinės konferencijos, mokymai, bendradarbiavimas su teisinėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir advokatais.

Praktinės priemonės ir pasiekimai

Nuotoliniai susitikimai su savivaldybių socialiniais darbuotojais, teisininkais ir advokatais formuoja antrąją integracijos etapą. Organizuojama pagalba kuriant dokumentus, tvarkant asmens neįgalumo bylas, sprendžiant gyvenamosios vietos klausimus ir darbo paieškos problemas. Kalėjimo sektoriuose dirbama su įvairiais nuteistaisiais, kai kurie turi iššūkių dėl amžiaus, sveikatos ar teistumo dinamikos. Socialinis darbas reikalauja nuolatinio mokymosi ir adaptacijos prie naujų sistemos ypatumų, o sėkmė slypi net ir mažų žingsnių, pvz., įkvėpiančios paguodos arba gebėjimo nurimti. Tokiu būdu palaipsniui formuojasi kelias į integraciją į visuomenę. - Sėkmės pavyzdžiai: nuteistieji, praleidę daug metų įkalinime, dabar gyvena nakvynės namuose arba savarankiškai. - Pabaigoje - dar kartą akcentuojama: socialinis darbas kalėjimuose - tiltas į laisvę; tai ne tik pagalba iškeliant materialinius poreikius, bet ir psichologinė bei socialinė parama, kuri skatina pokyčius ir mažina recidyvą.

Ką kalėjimas daro protui

Metodų išdėstymas ir praktinė nuoroda

Asmens poreikiaiTeikiama pagalbaRezultatas
Gyvenamoji vietaSocialinis būstas, nakvynės namaiStabilus gyvenamosios vietos statusas
DokumentaiPagalba tvarkant įgaliojimus, tapatybę patvirtinančius dokumentusGautos teisės ir paslaugos užtikrinimas
Darbas Įdarbinimo pagalba, įgūdžių ugdymasDarbo vietos įgavimas arba įgūdžių tobulinimas

Informacija: socialinis darbas kalėjime - tai įvairiapusė pagalba nuteistiesiems, orientuota į jų resocializaciją, įsitvirtinimą visuomenėje ir užtikrinimą jų teises laikotarpiu, kai jie atlieka bausmę.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

tags: #socialinis #darbas #kalesninkuose