Socialinis darbas apibūdinamas kaip profesija, kuri skatina socialinius pokyčius ir socialinę sanglaudą. Norint užtikrinti sanglaudą (arba socialinę inkliuziją), artėjantys globalūs ateities pokyčiai verčia socialinio darbo specialistus plėsti savo žinojimo ribas ir praktikas. Tikėtina, kad profesija nebetilps į tradicinį profesijos rūbą. Straipsnyje apžvelgiamos socialinio darbo raidos tendencijos ir pateikiamos svarbios moksliniuose šaltiniuose analizuojamos profesijos raidos kryptys. Šiame tekste aptariami socialinio darbo profesinio lauko pokyčiai, ateities scenarijai bei socialinio darbo vaidmenys ateities visuomenėje ir pristatomas pačių socialinių darbuotojų požiūris į ateitį ir numatomus pokyčius.
Ateities vizijos ir socialinio darbo perspektyvos
Ateities vizijos ir socialinio darbo perspektyvos yra platus diskusijų laukas, kuriame figūruoja klausimai apie tai, ar socialinis darbas turi galimybių prisitaikyti prie kintančių tendencijų. Garsi futuristė Laura Nissen savo tinklaraštyje socialworkfuture.com teigia, kad dabarties ir ateities VUCA pasauliui reikia visiškai naujų gebėjimų ir veržlumo. Ji taip pat pabrėžia, kad ateitį reikia suprasti ir pažinti, nes ateities prognozavimas gali papildyti nusistovėjusį socialinio darbo kanoną naujomis priemonėmis (Nissen, 2022; Nissen, 2020).
Ateities visuomenių raidos scenarijai plačiai aprašomi sociologų, ekonomistų, politologų ir futurologų darbuose. Pradžioje ateities studijos rėmėsi pozityvistine sistema, tačiau laikui bėgant jos ėmė atsižvelgti į kritinę perspektyvą, vertindamos galios santykius, įvairovę, socialinį teisingumą ir atstovavimą (Nissen, 2020).
Ateities pokyčius galima skirstyti į kelias pagrindines temas: klimato kaita ir ekologiniai pokyčiai; technologijų ir skaitmenizacijos sukeliami pokyčiai; bei visuomenės demografiniai pokyčiai. Mauro F. Guillen savo knygoje „2030-ieji“ teigia, kad pokyčiai bus staigūs: daugiau nei pusė pasaulio turto priklausys moterims, miestai gyvens apie 60% gyventojų, tačiau išmetamo CO2 lygis didės ir toliau didins miestų taršą. Klimatas šils ir tai skatins masinę migraciją, o gimstamumas sumažės įvairiose regionuose, kas didins poreikį technologijų ir socialinių robotų pagalbos (Guillen, 2020).
Lietuvoje „Lietuva 2050“ strategijoje numatomi keli scenarijai: labiausiai tikėtinas - šiaurinės žvaigždės scenarijus, kuriame žmogus ir robotas gyvena darniai, personalizuotas ugdymas plinta, skaitmeninė aplinka tampa visų gebėjimų pasauliu, veikia socialinės įmonės ir dalijimosi ekonomikos platformos, migracija į Lietuvą didėja. Šie pokyčiai reikalauja naujų kompetencijų ir naujo požiūrio į valdžios ir piliečių santykį bei dalyvavimą sprendimų priėmime (Lietuva 2050).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kodėl svarbu analizuoti socialinio darbo funkcijas ateities kontekste?
Socialinis darbas apibūdinamas kaip profesija, kuri skatina socialinius pokyčius ir sanglaudą. Siekiant užtikrinti inkliuziją, svarbu plėsti žinių ribas ir praktiką, nes ateitis gali pareikalauti naujų metodų ir įgūdžių. Tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui ESPANET‘22, kartais keliamas klausimas, ar socialinio darbo kanonas gali tapti konservuojančia aplinka. Adaptacijai reikia plėsti profesijos ribas ir kurti naujas metodikas, kurios leistų veikti kompleksinių socialinių problemų kontekste.
Tyrimų išvados rodo, kad socialinio darbo profesionalus į ateitį veda ne tik technologijos, bet ir socialinis teisingumas, įvairovė bei atstovavimas. Socialinę sanglaudą reikia puoselėti, o tai reikalauja plataus disciplinų pagrindo - sociologijos, psichologijos, filosofijos ir kt. - integracijos į profesinę praktiką. Socialinis darbas tampa ne tik pagalba, bet ir pačios profesijos plėtros procesų variklis.
Socialinio darbo profilio pokyčiai Lietuvoje
Socialinis darbas Lietuvoje yra jauna - trisdešimt metų, bet pasaulyje jis gyvuoja apie šimtą metų. Amerikos socialinio darbo asociacija laikė pradžia 1893 metus Čikagoje, o 1895 m. Mary Stewart buvo pirmoji socialinė darbuotoja Londono Karališkojoje laisvojoje ligoninėje. XX amžiaus pradžioje Anglijoje išsivystė profesijų sociologija, kuri ilgą laiką laikė socialinį darbą „nepatenkančiu“ į „tikrųjų profesijų“ gretas, nors teigiama, kad tai rūpestis žmogumi - mikro lygiu veikianti profesija. Teisiniu ir politiniu kontekstu socialinis darbas pirmiausia buvo „taisantis“ visuomenės pasekmes, o ne formuojantis politiką (Healy & Thomas; Abbott & Meerabeau).
Pastaraisiais metais socialinis darbas imasi aktyvesnių veiksmų tarptautinėje arenoje, ieškant ryšių su socialine politika ir inovacijomis. 2014 m. Melburne priimtas naujas apibrėžimas teigia, kad socialinis darbas yra profesija, kuri skatina socialinius pokyčius, socialinę sanglaudą ir žmonių išlaisvinimą, taikydama socialinio teisingumo, žmogaus teisių principus. Šie tikslai tampa vis ambicingesni.
Aktualumas ateities tyrimuose išryškėja ir per skaitmenizacijos įtaką socialiniam darbui. Laura Nissen pabrėžia, kad išskirtinai svarbi ateities kryptis - pagalba klientams, kurie patiria skaitmeninius nerimą sutrikimus dėl duomenų rinkimo ir dominuojančios skaitmeninės aplinkos. Socialiniai darbuotojai turi išmanyti technologijas, suprasti jų teigiamą ir neigiamą poveikį, įvertinti rizikas ir saugoti žmogaus teises skaitmeninėje erdvėje (Nissen, 2019; Picornell-Lucas & López-Peláez, 2022).
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Skaitmenizacija skatina pažintinių įgūdžių plėtrą: socialiniai darbuotojai turi išmokti naudotis virtualiosiomis platformomis ir diegti sprendimus, kurie pagerintų paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms bei kitoms pažeidžiamoms grupėms. Taip pat iškyla idėja apie tarpsritinės komandos vaidmenį sudėtingų problemų sprendime, kur socialiniai darbuotojai būtų būtini žinių apie žmones šaltiniuose (Berzin & Pitt-Catsouphes, 2014; Muller & Pihl-Thingvad, 2019).
Inovacijos, finansavimas ir politinis dėmesys socialiniams pokyčiams daro šią sritį patrauklia visoms profesinėms sritims. Flynn pastebi, kad bankininkystė, IT ir komunikacijų sektoriai vis aktyviau įsijungia į socialinių inovacijų sritį, tačiau verslumas dažnai pamiršta tvarumą ir investicijų grąžą. Socialinis darbas siūlo ištikimas žinias apie socialines problemas, įtrauktus konsultavimo, poreikių vertinimo ir intervencijų metodus (Brown & Wyatt, 2019; Flynn, 2017).
Metodikos, kompetencijos ir praktika
Socialinio darbo praktikoje reikalingos įvairios kompetencijos: empatija, įtikinėjimo įgūdžiai, gebėjimas išklausyti, gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą, atsakomybė dėl sudėtingų sprendimų priėmimo, bei gebėjimas dirbti su individualiu požiūriu. Socialiniam darbuotojui reikia nuolatos kelti kvalifikaciją: ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus - 16 val. per metus mokymuose ir 8 val. - supervizijoje (supervizija - konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams). Dėl šių reikalavimų profesija vystosi kaip nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas.
Ateities scenarijai rodo, kad socialinis darbas turės plėsti savo praktikas, įtraukti skaitmenines priemones, kurti naujas intervencijas ir bendradarbiauti su kitomis sferomis - verslu, inžinerija, IT ir pramone. Socialinis darbas suteikia gilias žinias apie žmones, o verslas ir inžinerija siūlo įrangą bei metodikas; kartu tai gali sukurti naujas sinergijas, leidžiančias kurti tvarius ir įtraukius sprendimus (Muller & Pihl-Thingvad, 2019; Flynn, 2017).
Socialinio darbo ateities scenarijai Lietuvoje
Analizuojant Lietuvos ateities perspektyvas, svarbu pažymėti, kad socialinis darbas Lietuvoje turi potencialą tapti naujuoju profesiniu kanonu, kuris derintų tradicines paslaugas su pažangiomis technologijomis ir socialinių inovacijų principais. Lietuvos strategijos rodo, kad ateityje gali būti plėtojami personalizuoti sprendimai žmogui, socialinių įmonių augimas, dalijimosi ekonomikos platformos, urbanizacijos procesų bei migracijos į Lietuvą skatinimas. Tokie pokyčiai reikalauja naujų kompetencijų plėtros, tarpdisciplininio požiūrio ir aktyvaus piliečių dalyvavimo priimant sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Tyrimų duomenys (2022 m.) rodo, kad socialiniai darbuotojai Lietuvoje mato pokyčius, tačiau jie laikomi nežymiais. Neigiama visuomenės nuomonė ir nematoma dalis pokyčių gali paskatinti kai kuriuos specialistus persikelti į kitas sritis. Atsižvelgiant į demografinius veiksnius, požiūriai į ateitį šiek tiek kinta, tačiau dauguma respondentų svarsto inovacijų svarbą socialinėje praktikoje: 58% visų respondentų ir 72% jaunių (18-35 m.) laikosi įsitikinimo, kad inovacijos yra svarbios socialinio darbo praktikoje. Atsižvelgiant į tai, socialinis darbas Lietuvoje turėtų siekti glaudesnio ryšio su SGD2030 tikslais ir įtraukti į savo veiklą naujus tvarumo projektus (2-erias).
Praktiniai įžvalgos ir rekomendacijos
- Skaitmenizacijos poveikio valdymas: socialiniai darbuotojai turi įgyti gebėjimų dirbti su skaitmeninėmis platformomis, vertinti rizikas ir užtikrinti žmogaus teises skaitmeninėje erdvėje.
- Tarpdisciplinė bendradarbiavimas: socialinio darbo funkcijos gali papildytis bendradarbiaujant su IT, inžinerija, verslu ir socialinėmis inovacijomis.
- Profesinis tobulėjimas: nuolatinis mokymasis, supervizija ir dalyvavimas mokymuose (ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus) užtikrina pasirengimą sudėtingoms situacijoms.
- Etikos ir įvairovės užtikrinimas: svarbu išlaikyti socialinį teisingumą, žmogaus teises ir pagarbą įvairovei, net kai iškyla technologinės įtampos ar ekonominiai spaudimai.
- Įtraukusis požiūris į ateitį: būtina analizuoti ir įsitraukti į SGD2030 tikslų įgyvendinimą, skatinti piliečių dalyvavimą priimant sprendimus.
Apibendrinimas
Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo profesinio lauko pokyčiai, ateities scenarijai bei socialinio darbo vaidmenys ateities visuomenėje. Taip pat pristatytas Lietuvos socialinių darbuotojų požiūris į ateitį ir numatomus pokyčius. Straipsnyje apžvelgiamos socialinio darbo raidos tendencijos, pateikiamos svarbios kryptys, o taip pat pristatomas kiekybinis Lietuvos socialinių darbuotojų nuomonės tyrimas, kuriuo siekta išryškinti technologijų ir socialinių inovacijų įtaką bei ateities socialinio darbo kompetencijas. Tyrimo rezultatai rodo, kad pokyčiai egzistuoja, tačiau jie dažnai yra nežymūs; tai skatina vadovų lyderystė, profesionalumas ir komandinės darna, kad personalas liktų organizacijose. Socialinis darbas Lietuvoje išlieka dinamiška ir auganti sritis, kurios plėtra priklauso nuo gebėjimo integruoti disciplinas, priimti naujas žinias ir įtraukti visuomenę į sprendimų procesus.
Vienas iš pagrindinių klausimų lieka: ką reiškia būti socialiniu darbuotoju ateities visuomenėje? Atsakymas glūdi gebėjime prisitaikyti, būti empatingiems, kritiškai mąstyti ir nuolat tobulėti - tai pašaukimo bei profesijos sintezė, kurioje žmogaus teisės ir socialinė sanglauda lieka kertiniais veiksniais.
tags: #socialinis #darbas #kaip #ateities #specialybe