Siūlome paskirti instituciją - „Inovacijų agentūrą“, kuri būtų atsakinga už šios duomenų bazės priežiūrą, reguliavimą ir skaidrumą. Ši institucija turėtų reguliariai tikrinti duomenų bazėje pateikiamą informaciją, užtikrinant, kad ji visada būtų aktuali ir teisinga. Svarbu, kad būtų aiškiai apibrėžta, kokiomis sąlygomis organizacija praranda socialinio verslo statusą ir, kas priima tokį sprendimą.
Duomenų tikslinimas ir atnaujinimas
1. Duomenų tikslinimas ir atnaujinimas - užtikrinti, kad visi duomenys apie socialinius verslus būtų teisingi ir atnaujinami.
2. 3. Siūlomi veiksmų planai ir partnerystės: be reguliavimo, svarbu nustatyti aiškų veiksmų planą, kaip skatinti ir palaikyti socialinio verslumo plėtrą. Tai gali apimti mokymus, seminarus, konsultacijas ir kitas iniciatyvas, kurios padėtų socialiniams verslams geriau suprasti jų atsakomybes ir galimybes.
Viešųjų paslaugų perdavimas ir socialinis verslas
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.
Demografija, regionai ir socialinis verslas
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai. Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Siekiama geresnės ateities Lietuvos visuomenėje
Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse. Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams.
Demografija ir finansavimas
Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką. Svarbu ir dėl kitos priežasties: demografijos. Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir Lietuvos istorija
Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą. Lietuvoje socialinis verslas painiojamas su įmonių socialinės atsakomybės programomis, socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. 2015 m. 2015 ųjų pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą.
Svarbūs institucijų vaidmenys
Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m. Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Ketvirtadienį Seimas priėmė naują ekonominės veiklos kategoriją - socialinio verslo. „Kiekviena institucija pagal savo taisykles vertina, ar atitinkama įmonė yra socialinis verslas, ar ne. Taip neturėtų būti, ypač kai tokiam verslui skiriami viešieji finansai. Nuo šiandien socialinis verslas įteisintas įstatymu: tai yra pirmenybę žmonėms ir planetai teikiantis verslas, vadinasi, jo modelis nukreiptas Lietuvos žmonių gyvenimui gerinti ir aplinkosauginiams iššūkiams spręsti“, - Seimo posėdyje sakė A. Pagal įstatymo nuostatas, įteisinus socialinį verslą, rasis papildomų finansinių išteklių socialinio verslumo iniciatyvoms skatinti, o visa šalis taps patrauklesne investicijoms iš Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų bei programų. Europos Sąjungoje socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
Įtraukiantis veiksmų planas
Siūlomas aiškus veiksmų planas - skatinti ir palaikyti socialinio verslumo plėtrą per mokymus, seminarus, konsultacijas ir kitas iniciatyvas. Šis planas turėtų būti derinamas su naujai kuriama institucija „Inovacijų agentūra“ ir įtraukti partnerystes su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivalda, verslo atstovais bei akademine bendruomene. Tik taip galima užtikrinti, kad socialinis verslas Lietuvoje augtų tvariai, o paslaugos būtų teikiamos efektyviai ir atitiktų piliečių poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
| Aspektas | Tikslas | Įgyvendinimo laikotarpis | Dalys atsakingos |
|---|---|---|---|
| Duomenų bazės tikslinimas | Teisingi, atnaujinti duomenys apie socialinius verslus | 12-18 mėn. | Inovacijų agentūra, savivaldybės |
| Socialinio verslo pripažinimo sąlygos | Aiški praradimo tvarka, kas sprendžia | 12 mėn. | Legislacija, teismai, ministerijos |
| Viešųjų paslaugų perdavimo monitoringas | Poveikio stebėsena ir skaidrumas | nuolatos | Inovacijų agentūra, Auditoriai |
Požiūris į socialinį verslą Lietuvoje keičiasi: įstatyminis įtrauktis formuoja palankias sąlygas, kurios skatina šalį tapti patrauklią investicijoms ir skaidriam valdymui. Duomenų bazė ir jos priežiūra taps kertiniu akmeniu, užtikrinančiu teisingą statuso pripažinimą ir atsakomybių paskirstymą, o veiksmų planai padės kurti ir plėtoti socialinį verslumą visose Lietuvos regionuose.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #verslo #istatymas