Socialinio išmokimo teorija - tai viena iš įtakingiausių teorijų psichologijoje, aiškinanti, kaip žmonės išmoksta naujų elgesio formų stebėdami kitus. Ši teorija, kurios vienas iš kūrėjų yra Albertas Bandura, nagrinėja, kaip žmonės mokosi stebėdami kitų elgesį. Jei negalėtume mokytis stebėdami kitus, mes sunaudotume daugiau laiko ir padarytume daug klaidų, besistengdami įgyti žinių, įgūdžių ir kultūros nuostatų. Išmokimas stebint yra labai svarbus, nes elgesio modeliai vadovauja mūsų elgesiui. Kadangi stebėjimas keičia mūsų elgesį, mes išmokstame stebėdami.
Albertas Bandura - vienas iš socialinio išmokimo teorijos kūrėjų
Socialinio Išmokimo Teorijos Pagrindai
Pirmoje XXa. pusėje psichologijoje vyravo bihevioristinė teorija. A. Bandura atmetė teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. Pasak jo, netiesioginė patirtis yra tipinis (įprastas) būdas elgesiui keistis, modeliavimas gali turėti tokios pat įtakos žmogaus elgesiui kaip ir tiesioginė patirtis. A. Bandura elgesio modeliavimo procesą apibūdina kaip žmogaus dėmesį kito žmogaus elgesiui, kurį nori išsaugoti, atgaminti ir motyvuotai elgtis, todėl žmogus seka pastiprintus kitų žmonių veiksmus ir išmoksta juos mėgdžioti net ir tada, kai išoriškai nereaguoja ir negauna paskatos. Šiais atvejais žmogus naują patirtį įgyja per trumpesnį laiką, negu susidaro įgūdžiai.
Pagrindinės Socialinio Išmokimo Teorijos Sąvokos
Įdomi išmokimo stebint ypatybė - išmokstama be bandymų. Stebėdami modelio arba savo paties veiksmų pasekmes, galime įsivaizduoti esą atlyginti arba nubausti. Pagrindinės sąvokos:
- Dėmesys: Būtina prielaida, kad išmoktume stebėdami.
- Išlaikymas atmintyje: Mokiniai panaudoja žodinius ir vaizdinius kodus, padedančius įsiminti tai, ką jie yra išmokę stebėdami. Be to, dar padeda kartojimas - atviras ir užslėptas.
- Atgaminimas: Remiantis žodiniais ir vaizdiniais kodais, yra atliekami naujai išmokti veiksmai. Ši stadija yra ypač svarbi, kai reikia išmokti kūno judesių. Be to, modelio vaidmenį atliekančiam mokytojui tai suteikia galimybę pastebėti ir pataisyti klaidas, netikslumus.
- Motyvacija: Mokiniai yra skatinami paversti realiu veiksmu išmoktą elgesį, o taip pat baudžiami, kad būtų nuslopintas nenoras veikti.
Atsitiktinis išmokimas - tai, kai ko nors išmokstama, neturint išankstinio ketinimo, tikslo, užsiimant kitais dalykais. Šis būdas nereikalauja daug pastangų. Atsitiktinai išmokstama stebint aplinkinius, pačiam atrandant naujoves.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Alberto Banduros Indėlis ir Lėlės Bobo Eksperimentas
Albertas Bandura daug nuveikė, tirdamas daugelį išmokimo stebint aspektų. Viename savo darbe jis pailiustravo mokymosi stebint rezultatus ir tokio mokymosi sąlygas. Jis padalijo darželinukus į 5 grupes ir tyrė vienu iš 5 būdų:
- Pirmoje grupėje vaikai stebėjo agresyvų suaugusiojo elgesį.
- Antroje grupėje vaikai matė filmą apie tą patį įvykį.
- Trečioje grupėje jie matė tą įvykį animaciniame filme.
- Ketvirtoje grupėje (kontrolinėje) vaikai nieko panašaus nematė.
- Penktoje grupėje vaikai stebėjo ramų, neagresyvų žmogų.
Po to kiekvienam vaikui buvo sukurta panaši situacija. Visos grupės, mačiusios agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją nei kontrolinė grupė.
Bobo lėlės eksperimento schema
A. Bandura pirmasis iškėlė socialinių kognityvinių procesų reikšmę asmenybės elgesiui. Jis nurodė tris išmokimo stebint stadijas: žmogus stebi kitų veiksmus, juos analizuoja ir vertina, ar jie atitinka asmeninius kriterijus. 1961 m. atliko lėlės Bobo eksperimentą, kuriuo siekė parodyti filmų poveikį agresijos išmokimui. Eksperimento metu vaikams rodytas filmas, kuriame suaugusysis smurtauja prieš lėlę Bobo ją mušdamas ir agresyviai šaukdamas; po to vaikams leista žaisti kambaryje, kuriame yra lėlė Bobo - mačiusieji filmą buvo labiau linkę sumušti lėlę.
Experimento del Muñeco Bobo de Albert Bandura
Socialinio Išmokimo Teorijos Kritika ir Svarba
A. Banduros socialinio išmokimo teorija padeda analizuoti nuolatinę aplinkos kintamųjų, žmogaus individualių savybių ir elgesio - slapto ir atviro - sąveiką. Pabrėžiama, kad asmenybei daro įtaką ne tik aplinka, bet ir aplinkinių elgsena, asmens psichologinės savybės, tai yra vyksta nuolatinė žmogaus ir aplinkos veiksnių sąveika. A. Banduros socialinio išmokimo teorija svarbi aiškinant, kodėl žmonės tampa agresyvūs. Socialinio išmokimo teorija kritikuojama, kad yra mechanistinė ir turi biheiviorizmui būdingų metodologinių trūkumų, bet dėl modeliavimo svarbos ir ateities padarinių numatymų, kurie keičia žmogaus elgesį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinio Išmokimo Teorijos Taikymas Agresijos Aiškinimui
A. B. Bandura socialinio išmokimo teorija tapo labai įtakinga aiškinant, kaip žmonės išmoksta agresyviai elgtis stebėdami kitus. Bandura atmetė teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. Agresija yra išmoktas elgesys. Socialinį išmokimą sudaro du procesai: tiesioginis pastiprinimas ((kai kurių vaikų agresija pasiekia savo tikslą ir taip yra pastiprinama) ir socialinis modeliavimas (vaikas gali pradėti kitaip elgtis stebėdamas savo aplinkoje kito asmens elgesį).
A.Busso nuomone agresyvus elgesys, kaip ir bet kuris kitas instrumentinis elgesys yra išmoktas per paskatinimus ir bausmes.
- Instrumentinė agresija - skirta kitiems tikslams pasiekti. Instrumentinė dar yra skirstoma į fizinę ir verbalinę, aktyvią ir pasyvią, tiesioginę ir netiesioginę.
Bussas teigė, kad tam tikros agresyvios reakcijos stiprumas yra keturių veiksnių funkcija. Pirma ilgalaikis agresyvaus elgesio skatinimas gali susilpninti agresyvios reakcijos stiprumą. Antrą patirtis įgyta praeityje gali paveikti individą taip, kad suintensyvina agresyvias reakcijas į vėlesnius įvykius. Trečia, socialinis agresyvaus elgesio skatinimas (palengvinimas) gali pasireikšti, jeigu socialinės normos palaiko priešiškumo, žiaurumo reiškimąsi toje grupėje. Be to galiausiai temperamentas arba asmenybės bruožai gali tiesiogiai paveikti ir sustiprinti agresyvaus elgesio pasireiškimą. Impulsyvumas ir sugebėjimas toleruoti frustraciją turi įtakos tam, kiek agresyvus elgesys yra tikėtinas ir koks bus jo intensyvumas.
A. Bandūra teigė kad dėl agresyvaus susidūrimo aukos patiriamas skausmas yra stipri sulaikanti paskata, skatinanti sumažinti arba visai nutraukti agresyvų elgesį. Skausmo paskata skatina bausmės baimę ir savitą cenzūrą, kurios prisideda prie kitam asmeniui kenksmingo elgesio silpnėjimo.
Socialinio Išmokimo Teorijos Kritika
Bet socialinio elgesio teorija neatsižvelgia į reikšmingas emocijas. Daugiausia dėmesio skiriama individo elgesiui ignoruojant tai, kad žmonės abipusiškai įsitraukia į socialinę sąveiką.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #mokymosi #teorija