Socialinis visuomenės stabilumas ir socialinės įtraukties didinimas yra socialinės ekonomikos, kuri yra viena iš svarbiausių plėtros krypčių Europoje, siekis, o socialinis kapitalas yra puiki priemonė daryti įtaką šiems procesams. Socialinio kapitalo kūrimą ir socialinį verslą sieja teigiamas socialinis pokytis ir ekonominė nauda, kurie yra pasiekiami stiprinant asmeninius ir bendruomeninius ryšius, pasitelkiant inovacijas ir socialines iniciatyvas.
Socialinio kapitalo samprata ir pagrindiniai elementai
Mokslo literatūroje socialinio kapitalo veikimo mechanizmas dažnai suprantamas kaip dėl socialiniame tinkle dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšių ir bendros veiklos susiformuojantis šalutinis produktas, tai yra pasireiškiančios naujos galimybės ir vertingi ištekliai. Iš dominuojančių socialinio kapitalo sampratų, kurių viena siejama su sociologo P. Bourdieu (1985) teorija, apibrėžiančia socialinį kapitalą individo lygmeniu, o kita yra kildinama iš R. Putnam ir J. Coleman socialinio kapitalo modelių, straipsnyje pasitelkta Putnam teorinė prieiga.
Anot Putnam (2000), pagrindiniai trys socialinio kapitalo elementai yra ryšiai ir socialiniai tinklai, abipusiškumo normos ir pasitikėjimas. Vertinant socialinio kapitalo kūrimą remiantis J. Deth (2003) socialinio kapitalo modeliu, tinklai, pasitikėjimas ir pilietinės normos bei vertybės yra tie aspektai, kuriuos stiprinant ir sukuriant yra kaupiama daugiau kapitalo bendruomenėse. Daugiausia dėmesio skiriama socialiniams tinklams ir ryšiams, nes būtent per juos yra veikiamos vertybės, abipusis pasitikėjimas, tapatumas.
Socialinis verslas kaip socialinio kapitalo kūrimo mechanizmas
Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis, ir, nepaisant plataus jų veiklos spektro galimybių, daugiausia tokių organizacijų veikia integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo srityse. Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis, ir, nepaisant plataus jų veiklos spektro galimybių, daugiausia tokių organizacijų veikia integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo srityse.
Socialinis verslas yra inovatyvi socialinių problemų sprendimo prieiga, kur socialinių verslų įkūrėjų naujoviškas požiūris į socialinius pokyčius bendruomenėse yra pagrindinis raktas į sėkmę. Socialiniam verslui svarbus inovacijų aspektas, dėl to dažnai socialiniai verslininkai būna naujų sprendimo būdų lyderiai, o jų sėkmingi verslo modeliai vėliau taikomi platesniu mastu (Santos, 2010).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
M. Yunus (2010) socialinį verslą apibrėžia kaip verslą, turintį aiškią socialinę misiją, kurio rezultatai matuojami socialiniu poveikiu, o ne uždirbtu pelnu. Anot jo, labai svarbu, kad socialinis verslas būtų finansiškai tvarus ir veiktų darnoje su aplinka, o socialinį verslą palygino su visuomenės vystymosi įrankiu, su kurio pagalba, pasitelkus verslo modelius ir strategijas, yra sprendžiamos socialinės problemos (Alter, 2007).
Vienas iš pagrindinių socialinių verslų pranašumų yra tas, kad jie kuria ekonominę naudą bendruomenėms, kuriose veikia, nes socialiniai verslai dėl savo skirtingos misijos didina įvairių asmenų grupių įsidarbinimo galimybes įkurdami naujas darbo vietas, dėl to mažėja socialinė atskirtis (Čižikienė, Čižikaitė, 2014). Todėl socialinio verslo kūrimas gali būti aktualus gaivinant bendruomenes, ypač nutolusias nuo miestų, stokojančias išteklių kovoti su patiriamomis socialinės atskirties problemomis.
Socialinio verslo ryšys su socialinio kapitalo dimensijomis
Remiantis šiais aspektais, galima analizuoti socialinio verslo įtaką socialinio kapitalo formavimuisi bendruomenėse, kai daroma prielaida, kad socialinis verslas su savo aiškia misija ir inovatyviais bendruomenės problemų sprendimais skatina socialinius pokyčius tiek individualiu, tiek bendruomeniniu lygiu, apima visas tris socialinio kapitalo dimensijas (tinklus, pasitikėjimą, normas ir vertybes). Socialinis kapitalas turi platų socialinio poveikio bendruomenei spektrą, tiek struktūrinį, tiek kultūrinį, ir gali teigiamai veikti su tomis problemomis nesusijusius kitus bendruomenės narius.
H. Westlund ir M. Gawell (2012) tyrimas, kuriame nagrinėjamas sėkmingas socialinio verslo - jaunimo namų Stokholme - kelias ir socialinio kapitalo, naujų normų ir vertybių sukūrimas, rodo, kad visų trijų tipų socialiniai kapitalai (sujungiamasis, susiejamasis ir susaistantysis) yra reikalingi, o jei jų nėra, - reikia juos sukurti. Jaunimo namų pavyzdžiu pristatyta socialinio kapitalo kūrimo grandinė, kuri vaizduoja nenutrūkstamą socialinio kapitalo plėtrą visu jaunimo namų gyvavimo laikotarpiu.
M. Madhooshi ir M. Samimi (2015), atlikę socialinio verslo ir socialinio kapitalo abipusės sąveikos teorinę analizę, nustatė, kad socialinio verslo įkūrėjas, pradėjęs vystyti veiklą tam tikroje terpėje, kuri nepripažįsta inovacijų, bet turi sukurtą stiprų socialinį kapitalą, negalės juo pasinaudoti tinkamai, ypač jei socialinį verslą vykdantis asmuo ten neturi autoriteto. H. Son, J. Lee ir Y. Chung (2018) atliko empirinį tyrimą, norėdami nustatyti Pietų Korėjoje socialinio verslo sukuriamos vertės mechanizmą, ir išsiaiškino, kad socialinis verslas sukūrė teigiamą socialinio kapitalo pokytį, tačiau daugiausia prie finansinės naudos prisidėjo tinkamas inovacijų panaudojimas socialiniam verslui kurti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Reputacinis kapitalas: identitetas, įvaizdis ir ilgalaikė vertė
Verslo reputacija šiandien yra ne tik moralinis kapitalas, bet ir realus ilgalaikės ekonominės vertės šaltinis. Tačiau reputacija - ne tai, ką organizacija gali suformuoti per vieną reklamą ar vienkartinę CSR iniciatyvą. Ji yra nuoseklus identiteto, įvaizdžio ir veiksmų derinys, kuris turi būti strategiškai valdomas nuo pat organizacijos kūrimosi.
Kiekviena organizacija turi savo identitetą - vertybių sistemą, veiklos filosofiją, tikslus. Tai - pagrindas, kuriuo remiasi įvaizdis ir, ilgainiui, reputacija. Aiškus identitetas leidžia kryptingai kurti įvaizdį, apimantį įvairius aspektus: vadovų komunikaciją, darbuotojų elgseną, socialinį atsakingumą, net vizualinius sprendimus. Įvaizdis, savo ruožtu, yra tai, ką galima sąmoningai formuoti per komunikaciją - tačiau reputacija, skirtingai nei įvaizdis, yra pelnoma veiksmais, o ne žodžiais.
Organizacijos identitetas nėra statiškas - jis turi keistis kartu su verslo aplinka. Kai visuomenės, klientų ar partnerių vertinimai ima prastėti, dažnai tai yra signalas, kad identitetas paseno arba nebeatliepia lūkesčių. Tokiais atvejais reikalinga strateginė identiteto peržiūra. Tai nereiškia, kad identitetą galima „pritempti“ pagal rinkodaros tendencijas. Organizacija turi išlikti vertybiškai nuosekli. Tik taip ji gali kurti ilgalaikį pasitikėjimą, kuris tampa kertiniu reputacijos akmeniu.
Empiriniai tyrimai ir verslo praktika rodo: teigiamai vertinamos įmonės lengviau pritraukia klientus, talentus ir investuotojus. Jų produktai ar paslaugos greičiau sulaukia pasitikėjimo, o kritinių situacijų metu jos gali pasikliauti visuomenės, darbuotojų ar partnerių lojalumu. Kitaip tariant, reputacija tampa verslo atsparumo ir ilgalaikio pelningumo garantu.
Reputacijos ir socialinio kapitalo sąveika
Reputacija ir socialinis kapitalas yra tarpusavyje susiję: reputacija gali būti vartojama kaip tarpininkas, kuris padidina organizacijos gebėjimą mobilizuoti socialinius tinklus, užmegzti partnerystes ir užsitikrinti pasitikėjimą suinteresuotųjų grupių tarpe. Organizacijos, turinčios stiprų reputacinį kapitalą, dažniau sulaukia partnerių pasitikėjimo ir lengviau įtraukia bendruomenes bei savanorius į savo veiklas.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinis verslas bendruomenėje kuria ne tik su tam tikra problema susijusius pokyčius, bet ir vadovaujasi darnios veiklos principais ir, pasitelkdamas bendruomenės išteklius, gali skatinti bendradarbiavimą: tarkim, senų pastatų bendruomenės teritorijoje atnaujinimas, net tvorų perdažymas ar aplinkosauginių akcijų organizavimas jau gali būti pasitikėjimo kūrimas.
Praktiniai įrankiai socialinio ir reputacinio kapitalo stiprinimui
- Partnerystės ir tinklaveika: socialiniam verslui svarbu palaikyti tvirtus ryšius su vietos bendruomenėje esančiais (seniūnai, kaimo bendruomenė) ir rajonų valdžios organais (savivaldybė), taip pat su vietos ar rajono verslininkais.
- Įtrauktis ir savanorystė: savanoriška veikla ugdo socialinį pasitikėjimą vienų kitais, bendruomeniškumą ir socialinių tinklų stiprumą, gali mažinti susvetimėjimą.
- Inovacijų diegimas: organizacijų viduje stiprūs tarpusavio ryšiai ir pasitikėjimu grįsti santykiai sukuria psichologinio saugumo aplinką, būtiną kūrybiškumui ir iniciatyvumui.
- Aiškus identitetas ir vertybinis nuoseklumas: investicijos į tai, ką komunikuoja organizacija - į identitetą ir vertybėmis grįstą praktiką - stiprina reputaciją.
- Viešosios ir privačios partnerystės: tarpsektorinis bendradarbiavimas leidžia keistis žiniomis, ištekliais ir gerąja patirtimi bei sudaro inovacijų plėtros prielaidas.
Empirinės patirtys ir šalies kontekstas
Lietuvoje nėra tiriama socialinio verslo įtaka socialiniam bendruomenių kapitalui, tačiau analizuojama kitų veiksnių sąveika su socialiniu kapitalu. Empirinių tyrimų apie socialinio verslo poveikį atskirtį patiriantiems, užimtumui skatinti bendruomenėse ir apskritai ekonominei plėtrai stoka neleidžia išsamiai įvertinti socialinio kapitalo ir socialinio verslo santykio. Tačiau žinojimas, kad pirmosios socialinio verslo įmonės Europoje ir buvo orientuotos į vietos bendruomenių problemų sprendimą, o iki šių dienų Jungtinėje Karalystėje trečdalis socialinių verslų sėkmingai veikia vietos bendruomenėse, rodo šios verslo rūšies potencialą (Adomaitytė-Subačienė et al., 2020).
Pasaulio gerovės indekso (The Legatum Prosperity Index) rodikliai rodo, kad 2020 metais socialinio kapitalo rodiklis tarp kitų įvertintų 167 šalių Lietuvoje yra 156 vieta. Socialinio kapitalo rodiklius lyginant su Estija, Latvija ir Lenkija, paskelbti Lietuvos indekso duomenys ženkliai nusileidžia Estijai. Indekso sudarytojai rekomenduoja skirti išteklius visuomenės socialinio kapitalo stiprinimui, kurio augimas ir aukštesni rezultatai rodo gerėjančius visuomenės narių ryšius, pasitikėjimą kitu žmogumi ir valdžios institucijomis.
Praktiniai projektai ir iniciatyvos
Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas 2024 m. pradžioje pradėjo įgyvendinti projektą „Socialinių inovacijų stiprinimas kaimo vietovėse“ pagal programos „Europos horizontas“ šeštos veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ 2023 m. ESIRA projektu siekiama rasti sprendimų, kaip sumažinti skurdo riziką ir socialinę atskirtį kaimo bendruomenėse. LSMC EKVI vaidmuo projekte apima darbą su pilotiniu Druskininkų regionu, suinteresuotųjų veikėjų platformos įsteigimą ir darbą su ja diegiant socialines inovacijas regione.
Socialinių paslaugų organizacijų vaidmuo ir inovacijos
Dabartinės socialinių paslaugų organizacijos negali apsiriboti vien tuo, kad reaguoja į kylančius socialinius iššūkius - jos turi tapti aktyviomis pokyčių iniciatorėmis, gebančiomis generuoti ir diegti inovatyvias socialines praktikas. Socialines paslaugas teikiančiose organizacijose socialinis kapitalas įgyja ypatingą reikšmę, nes šių organizacijų tikslas yra kurti socialinę vertę, o ne siekti pelno.
Empiriniai tyrimai išskiria kelias socialinio kapitalo dimensijas, turinčias esminę reikšmę inovacijų plėtrai socialinių paslaugų sektoriuje. Organizacijos viduje stiprūs tarpusavio ryšiai ir pasitikėjimu grįsti santykiai sukuria psichologinio saugumo aplinką, būtiną kūrybiškumui, iniciatyvumui ir gebėjimui prisiimti riziką. Išoriniai tinklaveikos ryšiai atveria galimybių gauti naujų žinių, ekspertinių įžvalgų ir finansinių išteklių, kurie stiprina organizacijos gebėjimą kurti ir įgyvendinti socialines inovacijas.
Pasitikėjimu, įtrauktimi ir bendra atsakomybe grįsta organizacinė kultūra tampa vienu iš pagrindinių inovacinio potencialo šaltinių. Todėl vadovai turėtų sistemingai stiprinti vidinę organizacinę kultūrą ir sudaryti sąlygas atviram dialogui, patirčių dalijimuisi ir kolektyviniam problemų sprendimui, taip pat skatinti iš darbuotojų praktinės patirties kylančias iniciatyvas ir užtikrinti joms reikiamus išteklius ir įgyvendinimo galimybes.
Politikos gairės ir rekomendacijos
Atsižvelgiant į tai, kad socialinis kapitalas yra svarbus plėtojant socialines inovacijas socialinių paslaugų sektoriuje, jo stiprinimą strateginiu prioritetu turi laikyti ir politikos formuotojai, ir organizacijų vadovai. Valstybės lygmeniu būtina sukurti ir palaikyti tvirtą teisinę ir institucinę bazę, kuri skatintų organizacijų tarpusavio partnerystes, remtų savanorystės iniciatyvas ir užtikrintų stabilų ilgalaikių socialinių projektų finansavimą.
Svarbu nuosekliai investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimo, inovacijų valdymo ir tarpkultūrinės komunikacijos gebėjimams, kurie yra būtini šiuolaikinėse socialinių paslaugų organizacijose. Be to, nuolatinis bendradarbiavimo ryšių plėtojimas su akademinėmis institucijomis, vietos bendruomenėmis, kitomis organizacijomis ir privačiu sektoriumi sustiprina organizacijos pozicijas inovacijų ekosistemoje ir suteikia prieigą prie naujų idėjų, žinių ir išteklių, būtinų ilgalaikei plėtrai ir konkurencingumui.
Praktiniai žingsniai organizacijoms
- Nustatyti aiškų identitetą ir vertybes, kurios bus nuosekliai taikomos kasdieniame veikime.
- Investuoti į tinklų kūrimą: vietos bendruomenės, savivaldybių, verslo partnerių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.
- Skatinti savanorystę ir bendruomenių įtraukimą į projektus, kurie kuria abipusį pasitikėjimą.
- Diegti inovacijas, kurios sprendžia vietos problemas ir didina socialinę vertę.
- Matmeninti poveikį: vertinti ne tik ekonominius rodiklius, bet ir pasitikėjimo, normų bei tinklų pokyčius bendruomenėje.
Santrauka akcentams
Socialinio kapitalo stiprinimas per socialinį verslą ir reputacijos valdymą yra strateginis įrankis, leidžiantis organizacijoms ne tik spręsti socialines problemas, bet ir kurti ilgalaikę ekonominę vertę. Socialinis verslas su savo aiškia misija ir inovatyviais sprendimais skatina socialinius pokyčius, kurie apima tinklų kūrimą, pasitikėjimo stiprinimą ir normų bei vertybių formavimą. Reputacija kaip tarpininkas padeda mobilizuoti išteklius, pritraukti partnerius ir įtraukti visuomenę, o nuoseklus identiteto formavimas ir elgsena yra būtini pasitikėjimui kurti.
Empiriniai pavyzdžiai rodo, kad socialinis verslas gali prisidėti prie socialinio kapitalo augimo, tačiau sąlygos, kontekstas ir inovacijų panaudojimas lemia poveikio mastą. Todėl tiek politikos formuotojai, tiek organizacijų vadovai turi orientuotis į ilgalaikes priemones, kurios skatintų partnerystes, savanorystę ir inovacijas, užtikrindami tiek socialinę, tiek ekonominę naudą bendruomenėms.
tags: #socialinio #kapitalo #ir #reputacinio #kapitalo #tarpininkavimo